Lietuvoje veikia valstybinių socialinio draudimo pensijų sistema, pagrįsta einamojo finansavimo principu. T.y., dabartiniams pensininkams išmokos mokamos nuo dabartinių dirbančiųjų sumokamo socialinio draudimo išmokos. Dabartinio dirbančiojo sumokami pinigai nėra kaupiami, o panaudojami anksčiau dirbusių išlaikymui.
Sukūrus nepriklausomos Lietuvos pensijų sistemą ir finansavimo mechanizmus, reikėjo užtikrinti ir pensijų pakankamumą, kadangi, nepaisant dažno indeksavimo, pensijos nuolat nuvertėdavo. R. Lazutka pažymi, kad 1991-1993 m. pensijos nuvertėjo beveik keturis kartus, o iki 2003 m. pensijų perkamoji galia pasiekė tik 57.9 proc. 1990 m. lygio (1995 m.
2000 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Pensijų sistemos reformos koncepciją ir pritarė pensijų sistemos reformos projekto „Pensijų reformos baltoji knyga“ nuostatoms [5]. Pensijų sistemos reformos koncepcijoje numatytas pagrindinis tikslas - pakeisti pensijų sistemą taip, kad sulaukę pensinio amžiaus žmonės gautų didesnes pajamas nei iki šiol, kad ši sistema taptų gyvybinga ir apimtų visus gyventojus, tačiau perskirstymas būtų ne padidintas, bet sumažintas, ir įvesti privalomąjį kaupimą pensijų fonduose, nedidinant pensijų draudimui skirto įmokų tarifo.
Pensijų sistemos reformos koncepcija, priimta remiantis modeliavimo teorija ir nesant politinio susitarimo, praktikoje pakito. Pagrindinės priežastys, paskatinusios 2003 m. kaupiamųjų pensijų sistemos reformą - pensijų sistemos neefektyvumas ir blogėjantys demografiniai bei socialiniai rodikliai. 2003 m. egzistavusi situacija buvo visiškai priešinga 1995 m. pensijų sistemos reformos transformacijos tikslams, t.y. 1995 m. esminis uždavinys buvo sukurti modernią pensijų sistemą, atsisakant sovietinės sistemos palikimo, o 2003 m. Pensijų sistemos reforma buvo siekiama sumažinti tiesioginius valstybės finansinius įsipareigojimus būsimiems pensininkams: valstybė garantuos mažesnes - apie 21,5 proc. (kadangi 5,5 proc. mažėja įmokų tarifas privalomosioms socialinio draudimo pensijoms) pensijas, tačiau šią dalį turės garantuoti privatūs pensijų fondai, kurie investuos esant rinkos rizikai.
Lietuvai patyrusiai pasaulinę finansų krizę ir atsiradus valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitui, 2009 m. liepos 1 d. įsigaliojo Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisos, kurios numato, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų pervedimai į privačius pensijų fondus nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. pabaigos sumažės iki 2 proc. dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema: istorija ir perspektyvos
Asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais iki 2009 m. birželio 30 d. (įskaitytinai), pensijų įmokos dydis 2011 metais yra 5,5 procento, 2012, 2013, 2014 metais - 6 procentai, nuo kurių 2015 m. sausio 1 d. - 5,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Verta paminėti Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimus bei įtaką Lietuvos valstybinio socialinio draudimo eigai. Valstybinio socialinio draudimo sistemos sumažinimas privataus kapitalo naudai negali būti taikomas, nes tai neužtikrina socialinio saugumo.
Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad pagal šį principą teisinė reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, būtina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti teisėtų asmens interesų ir teisėtų lūkesčių. Šį principą Konstitucinis Teismas pakartojo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime.
Pirmiausia man kliūna gilios Lietuvos kopijavimo iš užsienio tradicijos. Dažnai net nebandant taikyti prie vietos realijų, tiesiog automatiškai „įklijuojant“ tam tikrą doktriną. Lygiai taip pat vyko (ir vyksta) su mūsų socialinės apsaugos modeliu.
Galbūt taip paprasčiau bet kuriai valdžiai, nes taip nusiimama dalies atsakomybės bei reguliavimo juos atiduodant privačioms bei, savaime suprantama, pelno siekiančioms institucijoms. Čia ir yra didžioji problema, nes žmonių darbu sukaupti pinigai, kurie pravers jiems išėjus į užtarnautą poilsį, neturėtų būti patikėti užsienio kapitalo įmonėms. Kokia garantija, jog tie pinigai nedings? Bei kodėl iš „Sodros“ pervedami milijardai privatiems pensijų fondams nėra investuojami į gamybą arba kriziniu laikotarpiu skolinami, kad ir tos pačios „Sodros“ įsipareigojimams dengti? Savaime suprantama, už minimalias palūkanas.
Taip pat skaitykite: Kaip buvo skaičiuojamos nedarbo išmokos 2013 m.?
Panašiai teigia ir socialinių mokslų daktaras profesorius Romas Lazutka [8]: „Jeigu milijardai iš “Sodros” kišenės nebūtų buvę pervesti į privačių pensijų fondų sąskaitas, pinigai būtų buvę išmokėti dabartiniams pensininkams. O dabar pensijoms valstybė skolinasi užsienio ir savose rinkose. Tuos pačius milijardus. Už kreditus visi mokame milžiniškas palūkanas.
Be abejo, kur yra tokios didelės pinigų sumos ten natūraliai formuojasi savi interesai bei lobizmas. Taip pat, nors ir galima pasidžiaugti gana teisinga Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pozicija klausimais dėl sumažintų pensijų dirbantiems senjorams, tačiau ši institucija vangokai užtikrino pažeistus teisėtus lūkesčius tų pensininkų, kurie prarado jiems priklausančias išmokas 2009 metų finansinės krizės laikotarpiu po Kubiliaus vyriausybės reformų.
Taip pat pasigendama platesnio valstybės požiūrio į pensijų sistemos ateitį esant tokiai didelei emigracijai bei tokiam mažam piliečių gimstamumui. Kaip visa sistema atrodys po 30 - 40 metų kai pensininkais taps 1985 -1990 metų kiek didesnio gimstamumo žmonės? Iš kokių lėšų jie gyvens?
Svarbūs pokyčiai daugiabučių sąskaitose: nauji tarifai ir kritinė 2026 m.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. dalis Lietuvos daugiabučių gyventojų savo sąskaitose pastebės padidėjusias kaupiamųjų lėšų sumas. Šis pokytis nėra namo administratoriaus iniciatyva - tai tiesioginis pasekmė valstybės nustatyto privalomo minimalaus tarifo, patvirtinto Vyriausybės nutarimu 2025 m. Šios lėšos yra skirtos konkretaus namo ateities darbams - stogo, fasado, vamzdynų remonto ir bendrojo naudojimo elementų atnaujinimui, veikiančios kaip namo „finansinė pagalvė“.
Kas pasikeitė nuo 2026 m.
Nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja kaupiamųjų lėšų skaičiavimo tvarka ir padidintas privalomasis minimalus dydis. Dėl to nuo 2026 m. sausio 1 d. Naujas privalomas minimumas: 0,1025 Eur už kv. m (vietoje anksčiau taikyto, pavyzdžiui, 0,0923 Eur/kv. Pradinis kainos pokytis yra gana nedidelis, bet apims visus, nes skaičiuojamas pagal buto plotą.
Taip pat skaitykite: Naujos socialinio draudimo taisyklės
Kaupiamųjų lėšų padidėjimą galite apskaičiuoti pagal formulę: Naujas tarifas (0,1025 Eur/kv. m) - Senas tarifas × Būsto plotas (kv. m). Jei anksčiau taikytas tarifas buvo 0,0923 Eur/kv. m, Jūsų įmoka didėja 0,0102 Eur už kiekvieną buto kvadratinį metrą. Pavyzdžiui, 55 kv. m butui mėnesinė įmoka padidės 0,56 Eur (55 kv. m x 0,0102 Eur/kv.
Būsto ploto įtaka kaupiamųjų lėšų dydžiui:
| Būsto plotas (kv. m) | 40 kv. m | 50 kv. m | 60 kv. m | 80 kv. m |
|---|
Dėmesio: 2026 m. liepos 1 d. Didžiausias finansinis pavojus slypi ne minimalaus tarifo padidinime, o priklauso nuo pastato techninės būklės po 2026 m. liepos 1 d.
Didžiausias pavojus kyla tiems namams, kurie iki 2026 m. liepos 1 d. neturės patvirtinto ilgalaikio (10 metų) kapitalinio remonto plano. Jei tokio plano nebus arba pastato techninė būklė bus pripažinta kaip bloga, bus automatiškai pritaikyti aukštesni, drastiškai padidinti kaupimo tarifai. Ką konkrečiai turi daryti butų savininkai, kad išvengtų drastiško mokesčio padidėjimo 2026 m. Svarbiausia yra nedelsiant inicijuoti ir patvirtinti ilgalaikį namo kapitalinio remonto planą (paprastai dešimties metų laikotarpiui).
Galimi tarifo koeficientai nuo 2026 m. Kodėl nuo 2026 m. sausio 1 d. Šis pokytis nėra susijęs su konkretaus administratoriaus sprendimu, o su valstybės nustatytu privalomuoju minimaliu tarifu. Nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigaliojus Vyriausybės nutarimui, senieji, mažesni tarifai negali būti taikomi. Dėl to nuo 2026 m. sausio 1 d. privaloma taikyti naują minimalų dydį - 0,1025 Eur už kv. m.
Koks yra didžiausias pavojus ir kokie kriterijai nulems, ar nuo 2026 m. liepos 1 d.