Pastaraisiais dešimtmečiais Norvegija tapo viena populiariausių krypčių Lietuvos emigrantams. Tūkstančiai tautiečių išvyko dirbti į šią šalį, viliojami patrauklesnių atlyginimų, socialinių garantijų ir aukšto gyvenimo lygio.
Tačiau dalis žmonių, sukaupę profesinės patirties ar asmeninių santaupų, nusprendžia sugrįžti į gimtinę. Tokiu atveju svarbu žinoti, kokios teisės ir pareigos jų laukia Lietuvoje - nuo mokesčių deklaravimo iki socialinių išmokų ar pensijų kaupimo. Ne mažiau aktualūs ir praktiniai klausimai: sveikatos draudimas, bankų paslaugos, vaikų ugdymas ar darbo rinkos galimybės.
KAIP VEIKIA MOKESČIAI NORVEGIJA [ Norvegijos mokesčių vadovas ]
Kas yra socialinio draudimo numeris Norvegijoje?
Dirbant Norvegijoje mažiau nei 6 mėnesius, būtina turėti D numerį, kad būtumėte įregistruoti nacionaliniame registre. Mokesčių administracija paprašys D numerio už jus, jei privalote mokėti mokesčius ir nacionalinį draudimą Norvegijoje.
Norint gauti D numerį, asmeniškai turite apsilankyti vienoje iš 42 mokesčių inspekcijų, atliekančių ID patikrinimus.
S1 forma: Kas tai ir kam ji reikalinga?
Ši pažyma naudinga dirbti į užsienį vykstantiems darbuotojams, valstybės tarnautojams bei jų išlaikomiems asmenims. Asmuo turi tik laikinąjį norvegišką numerį (D numeris) , bei Folkeregistre jo registracijos adresas yra lietuviškas. Asmuo dirba Norvegijoje, tačiau gyvena Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
S1 forma Norvegijoje išduodama nuo prašymo datos ir galioja maksimaliai 3 metus į priekį jeigu galioja asmens darbo sutartis Norvegijoje tuo laikotarpiu. S1 formą išduoda HELFO įstaiga, o gausite ją paprastu paštu, adresu , kuriuo esate Norvegijos Folkeregistre registruotas , arba į Digitalpostboks (jei esate naudotojas) per 4-12 savaites.
Tad jei domitės kaip gauti S1 formą Norvegijoje, žinokite, kad Jums reikės šių dokumentų: darbo sutarties ir patvirtinimo iš darbdavio, kad šiai dienai dirbate (jeigu darbo sutartis pasirašyta seniau nei prieš vienerius metus).
DU S1 forma išduodama, kai:
- Asmuo turi šeimą, gyvenančią Lietuvoje (sutuoktinis(-ė) ,ir/ar nepilnamečiai vaikai)
- Asmuo dirba Norvegijoje pagal tokią darbo sutartį, kad ne rečiau kaip kas 3 savaites lankosi Lietuvoje (ištisus metus)
- Asmuo turi tik laikinąjį norvegišką numerį (D numeris) bei Folkeregistre jo registracijos adresas yra lietuviškas
Pristačius Helfo S1 formą Lietuvos ligonių kasoms, galite nemokamai gauti visas medicinos paslaugas Lietuvoje. Helfo S1 formą reikia savarankiškai pristatyti Lietuvos Ligonių kasoms. Galioja nuo išdavimo datos (arba 6 mėnesius atgal nuo prašymo datos ) ir maksimaliai 3 metus į priekį arba tiek, kiek galioja jūsų darbo kontraktas Norvegijoje.
PSD skola Lietuvoje nesikaups tuo laikotarpiu, kuriuo galioja Helfo S1 forma. Tačiau Helfo S1 forma neparodo jūsų socialinio draudimo laikotarpio už praėjusį laiką (tik už 6 mėnesius atgal nuo užsakymo datos). Todėl skola už buvusį laikotarpį (iki S1 formos išdavimo) nepasinaikins.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Darbo užmokesčio mokesčiai Norvegijoje
Norvegijos pajamų mokesčių sistema yra progresyvi, tai reiškia, kad kuo daugiau žmogus uždirba, tuo didesnė pajamų dalis bus apmokestinta aukštesniu tarifu. Ši sistema yra svarbi siekiant užtikrinti socialinį teisingumą, mažinti nelygybę ir finansuoti viešąsias paslaugas.
Norvegijos pajamų mokestis yra padalintas į kelis pagrindinius komponentus: bazinį pajamų mokestį ir pakopinį mokestį bei savivaldybės, kuriuos paaiškinsime žemiau. Didžiojoje dalyje Norvegijos bazinis pajamų mokestis yra 22 %. Tačiau Finmarko ir Nord-Tromsjo regionuose gyvenantiems asmenims šis tarifas yra sumažintas iki 18,5 %. Šis tarifas taikomas visoms apmokestinamosioms pajamoms.
Pakopinis mokestis yra progresinis pajamų mokestis, taikomas pajamoms viršijusioms tam tikras ribas. Šis mokestis yra padalintas į keturias pakopas. Kiekviena pakopa turi viršutinę ir apatinę pajamų ribą ir susijusį mokesčių tarifą.
Socialinio draudimo įmokos
Be pajamų mokesčio, Norvegijoje taip pat egzistuoja socialinio draudimo įmokos, kurios dažnai klaidingai suvokiamos kaip dalis pajamų mokesčio. Dauguma darbuotojų moka 7,8 % socialinio draudimo įmokų nuo savo asmeninių pajamų.
| Pajamų rūšis | Socialinio draudimo įmokos |
|---|---|
| Darbo užmokesčio pajamos | 7,80 % |
| Pensijų pajamos | 5,10 % |
| Verslo pajamos | 11,00 % |
| Pajamos per metus iki 69 650 Nok | 0 % |
Mokesčių grąžinimas Norvegijos suteikia galimybę susigrąžinti šalyje sumokėtą bazinį mokestį (alminnelig inntekt) ir pakopinį („trinnskatt“) mokestį. Deja, nėra galimybės susigrąžinti socialinio draudimo mokesčio, nebent dirbote žveju / jūrininku - jiems kartais yra taikomos išimtys.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Grįžimas į Lietuvą: svarbūs aspektai
Sugrįžimas iš Norvegijos - tai ne vien emocinis sprendimas ar šeiminių ryšių stiprinimas, bet ir nemažai praktinių žingsnių, kuriuos būtina atlikti. Laiku pasirūpinus mokesčių grąžinimu, socialinėmis garantijomis, sveikatos draudimu ir dokumentais, galima išvengti daugelio netikėtumų.
1. Mokesčių grąžinimas
Jeigu grįžote iš Norvegijos, pirmiausia reikėtų pasidomėti savo mokesčių deklaracija. Daugelis dirbusiųjų ten palieka nepanaudotus lengvatų likučius. Todėl jeigu dirbote Norvegijoje ir norite susigrąžinti mokesčius, verta tai padaryti laiku - paprastai mokesčius galima susigrąžinti už trejus praėjusius metus.
2. Socialinės išmokos Lietuvoje
Grįžtantys emigrantai dažnai klausia, ar iš karto įgyja teisę į išmokas Lietuvoje. Reikia žinoti, kad socialinės garantijos siejamos su šalimi, kurioje mokėtos įmokos. Tai reiškia, jog jeigu Norvegijoje mokėjote socialinio draudimo įmokas, jos Lietuvoje automatiškai nebus pritaikomos.
Vis dėlto pagal Europos Sąjungos reglamentus, darbo stažas skirtingose valstybėse gali būti sumuojamas. Tai itin svarbu, jei Lietuvoje norite gauti nedarbo išmoką ar tiksliau apskaičiuoti pensijos stažą. Pavyzdžiui, žmogus, dirbęs penkerius metus Norvegijoje ir dar penkerius Lietuvoje, gali turėti sukauptą dešimties metų stažą.
3. Pensijų kaupimas
Norvegijoje dirbantys darbuotojai paprastai kaupia pensijas darbdavio pensijų fonduose. Kiekvienas darbuotojas turi sukauptą tam tikrą sumą, priklausančią nuo darbo trukmės ir uždarbio. Grįžus į Lietuvą svarbu išsiaiškinti, kokia dalis sukauptų lėšų jums priklauso ir kokios galimybės jas panaudoti.
4. Sveikatos draudimas
Norvegijoje galiojantis sveikatos draudimas Lietuvoje nebus automatiškai pripažįstamas, nes kiekviena valstybė taiko savo taisykles. Todėl vos sugrįžus būtina pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Jei esate deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir grįžtate ilgesniam laikui, turite prisiregistruoti „Sodroje“ ir teritorinėje ligonių kasoje. Tik tuomet įgyjate teisę nemokamai naudotis sveikatos paslaugomis.
5. Banko sąskaitos ir kreditai
Norvegijoje turėta banko sąskaita gali būti palikta atidaryta, tačiau praktikoje tai ne visuomet patogu. Dalis bankų ima aptarnavimo mokesčius, net jei sąskaita nenaudojama. Grįžus į Lietuvą verta pasitikrinti, ar nėra paslėptų administracinių mokesčių, kurie ilgainiui gali sudaryti nemenką sumą.
6. Darbo patirties pripažinimas
Norvegijoje įgyta patirtis gali būti svarbi ieškant darbo Lietuvoje. Įmonės dažnai vertina tarptautinę patirtį. Tačiau kai kuriais atvejais reikalingas oficialus dokumentų patvirtinimas, ypač jei dirbote reguliuojamoje profesijoje (pvz., sveikatos priežiūros, statybų sektoriuje).
7. Vaikų ugdymas
Jeigu grįžtate su vaikais, teks spręsti jų integracijos klausimą. Lietuvoje veikia specialios programos, padedančios sugrįžusiems vaikams adaptuotis mokykloje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia rekomendacijas dėl ugdymo programų pritaikymo.
8. Darbo rinkos iššūkiai
Lietuvoje atlyginimai vis dar ženkliai mažesni nei Norvegijoje. Todėl grįžusiems kartais sunku prisitaikyti. Vis dėlto Lietuvoje sparčiai auga tam tikri sektoriai - informacinės technologijos, logistika, paslaugų centrai, kur patirtis užsienyje gali būti itin vertinama.
9. Mokesčių mokėjimas Lietuvoje
Grįžus nuolat gyventi į Lietuvą, tampa privaloma mokėti mokesčius čia. Jei kurį laiką gaunate pajamas iš Norvegijos (pvz., nuomos ar investicijų), reikėtų pasitikrinti dvigubo apmokestinimo išvengimo taisykles tarp Lietuvos ir Norvegijos. Tokie susitarimai leidžia nemokėti mokesčių du kartus.
10. Gyvenamosios vietos deklaravimas
Grįžtant būtina deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje. Tai svarbu ne tik administraciniams tikslams, bet ir dėl teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugas, pašalpas ar balsuoti rinkimuose.
11. Kultūrinė ir socialinė adaptacija
Be praktinių klausimų, daugelis grįžusiųjų susiduria su psichologiniais iššūkiais. Gyvenimas emigracijoje suformuoja naujus įpročius, o grįžimas gali kelti kultūrinį šoką. Psichologai rekomenduoja pasiruošti tam, kad grįžimas namo nebūtinai bus toks paprastas, kaip atrodo.
Grįžusiems svarbu suvokti, kad nors Lietuvoje gyvenimo sąlygos skiriasi nuo Norvegijos, įgyta patirtis bei finansinis pagrindas gali tapti stipriu startu naujam gyvenimo etapui.
tags: #socialinio #draudimo #numeris #norvegijoje