Daugiau apie tai - TV3 Žinių reportaže. Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
Ką siūloma: 100 eurų išmoka pensininkams
Iš antrosios pensijų pakopos „Sodra“ buvo suplanavusi šiemet gauti 550 mln. eurų, tačiau pasitraukdami lietuviai dvigubai viršijo prognozes ir „Sodros“ rezervą papildė papildomais 750 mln. eurų. Šią sumą padalinus senatvės pensininkams, kiekvienam pensija padidėtų po 100 eurų kas mėnesį. Seimas antradienį ėmėsi įstatymo pataisų, kuriomis siūloma numatyti, kad iki gruodžio suskubę pasiskiepyti nuo COVID-19 vyresni nei 75 metų žmonės gautų 100 eurų išmoką.
Pinigų šaltinis ir diskusijos dėl rezervų naudojimo
Pusei milijono lietuvių atsisakius kaupimo antroje pensijų pakopoje ir atsiėmus savo įmokas ir investicinę grąžą, apie trečdalis sukauptų pinigų, tai yra daugiau kaip 1 mlrd. eurų, jau grįžo į „Sodrą“. Iš antrosios pensijų pakopos milijardas eurų pateko ne į „Sodros“ kasą kasdieniams poreikiams, o į rezervą, kurį kaupia galimoms ekonominėms krizėms. Finansų ministras argumentuoja, kad rezervas skirtas krizių valdymui ir apie „Sodros“ rezervo dalybas kalba nenoriai. „Pensijos kitais metais tikrai didės, rezervo naudojimas - atviras klausimas, kuris biudžeto formavimo metu išsispręs“, - kalbėjo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat siūlo Seimui didesnę „Sodros“ rezervo dalį naudoti dabartiniams pensininkams - mažiausiai 20 proc. rezervo perviršio. Socialdemokratas Algirdas Sysas į „Sodros“ rezervą taip pat ragina giliai nagų nekišti. „Rezervas reikalingas, jei įvyktų kataklizmai, negalėtume laiku surinkti reikiamą sumą išmokoms. Buvo atvejų, kai Lietuvoje 2-3 mėn. vėlavo, neturėjom rezervo. Apie rezervo dalinimą dabartinėje vyriausybėje niekas nekalba“, - pasakojo A. Sysas.
Ekonomistas Tadas Povilauskas kritikuoja „Sodrą“, kad ji beveik 7 milijardų rezervą laiko tarsi kojinėje ir investuoja labai konservatyviai. „Grąža, kurią uždirba „Sodros“ rezervas - iki 2 proc. Pinigai laikomi centriniame banke, investuojama į saugius vertybinius popierius, grąža nedidelė“, - minėjo ekonomistas Tadas Povilauskas.
Taip pat skaitykite: 1000 eurų už seną automobilį
Pensijų didėjimo prognozės ir indeksavimas
Dabar vidutinė pensija siekia 745 eurų, o pagal Finansų ministerijos atlyginimų augimo prognozes, nuo kurių priklauso ir kasmetinis pensijų indeksavimas, kitąmet pensijos turėtų didėti 8 proc., tai yra apie 65 eurus, tad vidutinė pensija gali siekti apie 810 eurų. „Atsižvelgiant į ekonominius rodiklius, pensijos didinamos visąlaik apie 10 proc.“ - sakė Seimo komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Pensijos kitais metais tikrai didės, rezervo naudojimas - atviras klausimas, kuris biudžeto formavimo metu išsispręs“, - kalbėjo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Pensijos didinamos kasmet, priklausomai nuo ekonomikos rodiklių, darbo užmokesčio fondo ir kitų veiksnių. Kiekvienam gavėjui padidėjimas yra individualus - priklauso nuo sukaupto darbo stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų.
Konkretesnės skaičiavimo prognozės
Dabar vidutinė pensija siekia 745 eurų. Dabar vidutinė pensija siekia 745 eurų, o pagal Finansų ministerijos atlyginimų augimo prognozes, kitąmet pensijos turėtų didėti 8 proc., tai yra apie 65 eurus, tad vidutinė pensija gali siekti apie 810 eurų.
| Rodiklis | 2024 (dabartinė) | Prognozė (kitais metais) |
|---|---|---|
| Vidutinė pensija | 745 Eur | ~810 Eur (apie +8 %) |
| Galimas 100 Eur išmokos efektas | - | +100 Eur/mėn, jei padalinta iš 750 mln. papildomų lėšų |
| Sodros papildomas rezervas (papildymas) | 550 mln. suplanuota | +750 mln. gauta papildomai |
Ką apie 100 eurų išmoką mano pensininkai
Dabartinės 750 eurų senatvės pensijos, anot senjorų, nebepakanka patenkinti net būtiniausius poreikius. Anot jų, vaistams, prekėms ir paslaugoms Lietuvoje nuolat brangstant, pensijos turėtų būti bent dvigubai didesnės ir siekti apie pusantro tūkstančio eurų: „Galėtų būti pusantro, kad pensininkas galėtų oriai gyventi“, - sakė senjorė. „1000 Eur. mažiausiai, 650 Eur. gaunu, neužtenka vaistams ir viskam“, - minėjo gyventoja. „Dviejų gabalų tikrai, kad neegzotiškai, bet normaliai, kad nebijotum rankos į kišenę įkišti ir ištraukti“, - juokėsi senjoras. „Pagal kainas bent 1000 Eur. minimaliai“, - kalbėjo vyras. „1000-1500 eurų, nes užsidirbome“, - pridūrė senjorė.
Kiti pokyčiai, turintys įtakos pensininkams 2025 m.
Nuo 2025 metų Lietuvoje įsigalios didesnės senatvės pensijos ir kitos socialinės išmokos. Šiame straipsnyje aptarsime, kada ir kokie pokyčiai įvyks, kad galėtumėte planuoti savo finansus. 2025 metais vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 73 eurais ir pasieks 673 eurus. Prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas\", o vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą - 49,4 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas\".
Taip pat skaitykite: Kada priklauso kompensacija?
„Sodra“ jau metų pradžioje perskaičiavo visas pensijas pagal naujus indeksavimo koeficientus. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, didėja vidutiniškai 81 euru - nuo 640 iki 721 euro. Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei perskaičiuota pensija didesnė nei 446 eurai.
Bazinė pensija ir priemokos
Mažiausių pensijų gavėjams, kurių pensija nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio, prie pensijų mokamos priemokos. Priemokos, atsižvelgiant į naują 450 eurų minimalių vartojimo poreikių dydį, bus pradėtos mokėti vasario mėnesį. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2023 metais jis siekė 354 eurus, o 2024 metais padidėjo iki 446 eurų.
Pensijos asmenims su negalia
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo pensijų skaičiavimo pokyčiai senatvės pensijų gavėjams, turintiems negalią. Pagal juos, sunkiausią negalią turintys senjorai galės gauti didesnes socialinio draudimo senatvės pensijas asmenims su negalia, jeigu jiems bus nustatytas 70-100 proc. netektas dalyvumas. Nuo sausio žmonėms, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, gali būti nustatomas dalyvumo lygis. Jei žmogus jau turi nustatytą didelių specialių poreikių lygį, jo prašymu šis lygis gali būti prilygintas 15 proc. dalyvumo lygiui. Dėl didesnių pensijų mokėjimo nereikia kreiptis į „Sodrą“. Jos bus perskaičiuotos be asmens prašymo, remiantis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros perduotais duomenimis.
Dirbantys pensininkai ir išmokų mokėjimo datos
Kiekvienais metais dirbantys pensininkai sulaukia pensijų atnaujinimo - jų gaunamos pensijos perskaičiuojamos, įvertinus papildomai įgytą stažą ir taškus. Dirbantys pensininkai gaus naujo dydžio pensijas nuo kovo. Daliai gyventojų teks palaukti vasario mėnesio, kadangi vienos pensijos ir išmokos yra mokamos už einamąjį mėnesį, o kitos - už praėjusį mėnesį. Socialinio draudimo pensijos (senatvės, našlių ir kt.) ir vienišo asmens išmoka mokamos už einamąjį mėnesį. Išankstinės pensijos, šalpos, valstybinės pensijos mokamos už praėjusį mėnesį, todėl padidintas sumas gaus vasario mėnesį.
Šalpos pensijos, tikslinės kompensacijos, BSI
Nuo 2025 m. pradžios šalpos pensijų bazė padidėjo iki 248 eurų. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, didėja nuo 25,5 eurų iki 114,75 eurų. Tai palies apie 64 tūkst. žmonių. Nuo 2025 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 208 eurų. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 107 tūkst. asmenų. Nuo 2025 m. bazinė socialinė išmoka sudaro 70 eurų. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidėja nuo jo priklausančių išmokų dydžiai, pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2025 m. didėja nuo 605 eurų iki 770 eurų, vaiko pinigai - iki 122,5 eurų.
Taip pat skaitykite: Išmokos už specialųjį nuolatinės slaugos poreikį
II pensijų pakopa: pasirinkimai, pasekmės ir laikas apsispręsti
II pensijų pakopa tapo lankstesnė, todėl ir toliau išlieka patikimu būdu pasirūpinti papildomomis pajamomis ateičiai. Galutinį sprendimą, kaupti ar nekaupti pensijai, be abejonės, priimate jūs. Tačiau svarbu prisiminti, kad skubėti nereikia. Nuspręsti, ką daryti toliau, turite laiko iki pat 2027 m. pabaigos. Kartą per visą kaupimo laikotarpį galite atsiimti iki 25 % sukauptos sumos tačiau ne daugiau, nei esate įmokėję savo lėšų. Jei svarstote dalinai ar visiškai pasitraukti iš II pensijų pakopos, įvertinkite, kaip šie sprendimai paveiks Jūsų ateities pajamas.
Asmuo visuomet mokės 3 proc. dydžio įmokas, skaičiuojamas nuo asmens darbo užmokesčio (iki mokesčių) ir gaus 1,5 proc. Valstybės įmoką. Asmens pensijų fonde kaupiamos ir sukauptos lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo fondo principus. Prognozuojama grąža: obligacijų - 3 proc., akcijų - 7 proc.
Praktiniai patarimai pensininkams
- Jei turite klausimų dėl savo individualios pensijos ar išmokų, kreipkitės į „Sodrą“ dėl asmeninės konsultacijos.
- Dėl didesnių pensijų mokėjimo nereikia kreiptis į „Sodrą\" - jos bus perskaičiuotos automatiškai, remiantis perduotais duomenimis.
- Jeigu kaupiate II pakopoje ir svarstote atsiimti dalį sukauptų pinigų, įvertinkite ilgalaikes pasekmes ateities pensijai.
- Likite budrūs - gali suaktyvėti sukčiai, siūlyti keisti pensijų kaupimo sutartį skambučiu ar užkalbinę gatvėje. Nepasirašykite neaiškių dokumentų ir nesidalinkite asmenine informacija.
Kur sekti naujienas ir kada tikėtis išmokų
Jau sausį „Sodra“ mokės po indeksavimo padidintas pensijas - pirmiausia didesnių sumų sulauks senatvės pensijų, netekto darbingumo pensijų, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Visų rūšių pensijos, kaip ir kasmet, padidėjo dėl indeksavimo. Daliai gyventojų teks palaukti vasario mėnesio, kadangi vienos pensijos ir išmokos yra mokamos už einamąjį mėnesį, o kitos - už praėjusį mėnesį.
Jei turite papildomų klausimų arba norite sužinoti, kaip jūsų asmeninė pensija keisis, kreipkitės į „Sodrą“ dėl asmeninės konsultacijos.