Dirbtinis maitinimas slaugos metu: enterinis ir parenterinis maitinimas bei slaugos organizavimas namuose

Sergančio žmogaus maitinimas yra vienas iš svarbiausių gydymo grandžių. Teisingas ir adekvatus maitinimas padeda sustabdyti ligą, gaunami geresni gydymo rezultatai, gydymas tampa pigesnis. Yra du pagrindiniai maitinimo būdai: Enterinis maitinimas (EM) - per virškinamąjį traktą ir Parenterinis maitinimas (PM), apeinant virškinamąjį traktą - (intraveninis).

Kas yra parenterinis maitinimas ir kada jis taikomas

Parenterinis maitinimas - tai maitinimo būdas, kai maisto komponentai skiriami tiesiai į veninę sistemą per kateterį įkištą į periferinę ar centrinę veną. Parenterinė mityba yra taikoma tik tuomet, kai pacientui nebegalima taikyti jokio kito mitybos būdo. Dažniausiai šis mitybos būdas pasitelkiamas, kai nefunkcionuoja paciento virškinamas traktas, taip pat esant didelio laipsnio mitybos nepakankamumui, po sunkios operacijos arba ruošiantis jai, kai reikia užtikrinti, kad virškinimo sistema bus „tuščia“.

Parenterinis maitinimas per periferines venas dažniausiai taikoma, kai reikalinga trumpalaikė intervencija (5-14 dienų). Parenterinis maitinimas taip pat praktikuojamas, kai pacientas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nuolat vemia ir negali įsisavinti įprasto maisto (pvz.: spindulinės terapijos metu), taip pat ir kitais atvejais.

Svarbu žinoti parenterinis maitinimas yra tik enterininio maitinimo pakaitalas - kai enterinis maitinimas yra negalimas. Yra klinikinės situacijos, kai saugus parenterinis maitinimas neįmanomas (šokas); yra žymūs organizmo krešumo funkcijos sutrikimai; yra šarmų-rūgščių balanso sutrikimas; pacientas yra terminalinės būklės. Parenterinė mityba yra taikoma tik tuomet, kai pacientui nebegalima taikyti jokio kito mitybos būdo.

Maitinio tirpalo sudėtis ir paskirtis

Maistinės medžiagos: aminorūgštys, angliavandeniai, riebalai, elektrolitai, mikroelementai, vitaminai ir vanduo patiekiami sumaišyti tirpiu pavidalu - maistiniuose tirpaluose. Parenterinio maitinimo produktai (tirpalai) patenka tiesiai į veną, o enterinė mityba maisto medžiagas pacientams pristato tiesiai į virškinimąjį traktą.

Taip pat skaitykite: Lietuvos slaugos įstaigų higiena

Maitinimas gali būti kombinuotas (suplementinis), t.y. kai naudojamas ir enterinis, ir parenterinis maitinimas. Kai kuriais atvejais enterinis ir parenterinis maitinimas vienas kitą papildo.

Enterinis maitinimas: privalumai ir indikacijos

Enterinis maitinimas (EZM) - per virškinamąjį traktą. EZM yra fiziologiškas, saugus, efektyvus ir nesudėtingas gydymo metodas. Jis pagerina organų funkcijas ir imuninės sistemos veiklą. Tai pagreitina ligonio sveikimą ir leidžia sutrumpinti gulėjimo stacionare laiką, o jo pagrįstas skyrimas yra ekonomiškai naudingas.

Mitybinių organizmo poreikių patenkinimo požiūriu, EZM yra tiek pat efektyvus kaip ir PM. Kita vertus, jis turi daug pranašumų: yra fiziologiškas (maisto medžiagos geriau įsisavinamos per virškinamąjį traktą, žarnynas ir kepenys efektyviausiai, reguliuoja tinkamą amino rūgščių patekimo į organizmą tempą bei azoto apykaitos šalutinių produktų eliminaciją iš organizmo); turi teigiamą imuninį poveikį (normali Ig-A gamyba galima tik maitinantis enteriniu būdu. EZM padeda išvengti bakterinės translokacijos iš žarnos ir sepsio, sumažina poliorganinio nepakankamumo riziką); nesukelia PM būdingų pavojingų komplikacijų (kaip sepsis, pneumo- ir hidrotoraksas, trombozė, embolizacija, arterijų sužalojimas, seruminis hepatitas, AIDS); yra ekonomiškesnis (pigesni tirpalai, įranga, paprastesnis naudojimas, priežiūra).

EZM yra indikuotinas kai virškinimo trakto funkcija pakankama, o ilgiau kaip 5 dienas negalima užtikrinti pilnaverčio ligonio maitinimo per burną net skiriant enterinio maitinimo mišinius per burną. Absoliučios kontraindikacijos EZM skyrimui: šokas; masyvus kraujavimas į virškinamąjį traktą; visiškas žarnyno nepraeinamumas. Reliatyvios: intensyvus viduriavimas; ūminis enterokolitas; daugybinės plonosios žarnos fistulės, kai išsiskiria daugiau 500 ml turinio ir neįmanoma jo reinfuzija.

Enterinio zondinio maitinimo būdai, zondai ir mišiniai

Maitinimas per zondą įkištą į skrandį yra fiziologiškiausias. Maitinimas per zondą įkištą į dvylikapirštę (intraduodeninis) ar į tuščiają (intrajejuninis) žarną yra mažiau fiziologiškas, todėl dažniau galimos tokios komplikacijos kaip pilvo pūtimas, viduriavimas. Šie būdai pasirenkami, kai ligoniai yra vyresnio amžiaus, nesąmoningi, sutrikus rijimo ar atkosėjimo refleksui, jei anksčiau buvo aspiracija, ankstyvuoju pooperaciniu ir potrauminiu laikotarpiu.

Taip pat skaitykite: Apie Viktorijos Piscalkienės "Chirurginę Slaugą"

EM zondai gaminami iš polietileno, silikono, poliuretano, polichlorvinilo, teflono. Jų ilgis - nuo 107 cm iki 120 cm, vidinis skersmuo - 1-3 mm, išorinis - 2-4 mm. Zondai yra rentgenokontrastiniai, atsparūs žarnos fermentų poveikiui, nesukelia pragulų virškinamojo trakto gleivinėje.

EZM mišiniai skiriami į grupes pagal jų paruošimo būdą ir turinį. EM mišiniai skiriasi savo mitybine verte ir turiniu, bei yra skirstomi į pagrindines keturias grupes: polimeriniai, elementiniai, mišiniai moduliai, specialūs mišiniai.

  • Polimeriniai - tai mišiniai, kuriuose baltymas yra nesuskaldytas - natūralios polimerų formos. Polimeriniai mišiniai gali būti: standartiniai, skaiduliniai, su padidintu baltymo kiekiu, koncentruoti.
  • Elementiniai (monomeriniai) mišiniai - jų sudėtyje yra chemiškai apdorotų maisto medžiagų: baltymo šaltinis amino rūgštys ar poli/di tripeptidai; rekomenduojama skirti kai yra žymus žarnyno funkcijos sutrikimas.
  • Moduliniai mišiniai - jų sudėtyje yra tik viena maisto medžiagų grupė (pvz.: baltymai). Jų paskirtis - papildyti baltymo trūkumą maisto racione arba padidinti kaloražą.
  • Specialūs mišiniai - skirti ligų sukeltiems medžiagų apykaitos pokyčiams koreguoti (renaliniai, hepatiniai, respiraciniai, diabetui skirti mišiniai).

Parenkant mišinį enterinei mitybai būtina atsižvelgti į kalorijų, baltymo ir kitų medžiagų poreikį, mišinių turinį, jų osmosiškumą, turimą maitinimo įrangą (jei yra poreikis). Standartiškai skiriama 1 kcal/kg/per valandą + papildomai 30 proc jei vidutinis stresas, arba 50-100 proc jei didelis stresas.

Maisto nepakankamumo požymiai ir laboratoriniai rodikliai

Labai svarbu laiku pastebėti mitybos nepakankamumą ir imtis gydymo priemonių. Mitybos nepakankamumą galima įtarti jei yra: daugiau kaip 5% kūno masės sumažėjimas per 1 mėnesį; daugiau kaip 10% kūno masės sumažėjimas per 6 mėnesius; mažiau nei įprastai maisto suvartojama daugiau kaip 5 dienas; yra ar buvo padidinti energijos poreikiai: infekciniai procesai (sepsis), buvusios chirurginės operacijos, traumos, vėžys, anoreksija, senyvas amžius, kramtymo, rijimo sutrikimai; yra ar buvo padidintas netekimas ar maistinių medžiagų įsisavinimo sutrikimas: viduriavimas, vėmimas, išskyrimas per stomą, fistulę, kraujo netekimas, nudegimai, uždegiminės žarnos ligos.

Atlikus kraujo tyrimus, nustatyti laboratoriniai mitybos nepakankamumo požymiai: Albuminas (g/l) <35; Prealbuminas (mg/l) <18; Limfocitų kiekis (mm3) <1200.

Taip pat skaitykite: Specialiosios chirurginės procedūros

Slaugos paslaugos namuose ir parenterinio maitinimo tęstinumas

Visa tinklalapyje esanti informacija skelbiama informaciniais tikslais. Šis straipsnis skirtas apžvelgti parenterinio maitinimo svarbą ir pateikti slaugos vadovą, kuris padės slaugytojams užtikrinti kokybišką priežiūrą pacientams, kuriems reikalingas dirbtinis maitinimas. Aptarsime slaugos paslaugų teikimą namuose, slaugytojų kompetenciją ir atsakomybę, taip pat mokymo programų svarbą slaugytojų žinioms gerinti.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu reglamentuojamas slaugos paslaugų teikimas namuose. Už slaugos paslaugų namuose teikimą atsakingos PAASP paslaugas teikiančios įstaigos arba jų padaliniai, turinčios licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytą bendruomenės ar bendrosios praktikos slaugos paslaugą. Slaugos paslaugas namuose teikia bendruomenės ar bendrosios praktikos slaugytojas, turintis galiojančią slaugos praktikos licenciją, patvirtinančią teisę verstis slaugos praktika.

Slaugos paslaugos namuose teikiamos savarankiškai pagal bendruomenės ar bendrosios praktikos slaugytojo medicinos normoje nustatytą kompetenciją, bendradarbiaujant ir dirbant komandoje su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais, socialiniais darbuotojais, jų padėjėjais bei kitų sričių specialistais organizuojant ir įgyvendinant slaugos paslaugų teikimą pacientų namuose.

Slaugos poreikių įvertinimas ir dokumentacija

ASPĮ, teikiančios PAASP paslaugas, privalo užtikrinti, kad pacientams, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės slaugos poreikiai, būtų įvertinti slaugos paslaugų namuose poreikiai. Slaugytojas individualiai pagal asmens gyvybines veiklas savarankiškai įvertina paciento slaugos poreikius namuose, atsižvelgdamas į šeimos gydytojo (gydančio gydytojo) rekomendacijas, paskyrimus (forma 027/a), ir pildo paciento slaugos namuose lapą (3 priedas). Pasikeitus paciento sveikatos būklei iš naujo vertinami ir dokumentuojami paciento slaugos poreikiai.

Pacientui suteiktas slaugos paslaugas namuose, išvardintas įsakymo 2 priede, į asmens sveikatos istoriją (forma Nr. 025/a) įrašo jas suteikęs slaugytojas ir patvirtina savo spaudu ir parašu. Slaugytojas, teikiantis slaugos paslaugas pacientų namuose, privalo turėti anafilaksinio šoko vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių rinkinį, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Slaugos veiklos, susijusios su dirbtiniu maitinimu

Slaugos veiklų sąrašas apima diagnostines procedūras, paciento ir artimųjų mokymą, stomų priežiūrą, vaistų administravimą, asmens higienos paslaugas ir kitas svarbias sritis. Į diagnostinės procedūrų sąrašą įeina kraujo paėmimas tyrimams, šlapimo, išmatų ir skreplių paėmimas laboratoriniam ištyrimui, akies spaudimo matavimas, EKG užrašymas.

Paciento ir artimųjų mokymas, kaip naudotis medicinos pagalbos priemonėmis: vienkartiniais švirkštais insulinui su adatomis, diagnostinėmis juostelėmis gliukozei nustatyti ir kt. Priemonių pasiruošimas, paciento informavimas apie priežiūrą, procedūros atlikimas, artimųjų mokymas ir stebėsena yra slaugos veiklos dalis. Priemonių paruošimas, paciento paruošimas, nazogastrinio ar nazojejuninio zondo įkišimas ir priežiūra, maisto davimas per nazogastrinį ar nazojejuninį zondą, per gastrostomą ir jejunostomą taip pat yra įtraukta.

Vaistų administravimas apima peroralinių vaistų administravimą, vietinio veikimo vaistų administravimą ir parenterinių vaistų administravimą: vaistų paruošimą suleisti, injekcijas po odą, į raumenis, veną, heparino terapiją. Paciento stebėjimas ir atsiliepimų įvertinimas vaistų vartojimo kurso metu yra būtinas.

Paciento ir slaugytojo mokymas bei mokomosios programos poveikis

Specialiai paruošta ir įgyvendinta mokomoji programa apie sergančiųjų ūminiu pankreatitu dirbtinį maitinimą pagerino slaugytojų žinias. Tyrimo rezultatai parodė, jog po intervencijos reikšmingai padidėjo slaugytojų žinios apie skirtumą tarp parenterinio ir enterinio maitinimo; taip pat žinančių, kad sergantiems ūminiu pankreatitu enterinis maitinimas yra pradinis maitinimo kelias.

Nustatyta, kad prieš intervenciją slaugytojų darbo stažas sveikatos priežiūros sistemoje, tame tarpe skyriuje, turėjo reikšmingos įtakos jų žinioms apie dirbtinio maitinimo metu pasireiškiančių komplikacijų poveikį sergantiesiems ūminiu pankreatitu, o išsilavinimas turėjo reikšmingos įtakos jų žinioms apie dirbtinio maitinimo taikymą sergantiesiems ūminiu pankreatitu. Ankstyvas enterinės ir parenterinės mitybos taikymas vaidina svarbų vaidmenį siekiant užkirsti kelią komplikacijoms ir atkurti normalias organizmo funkcijas.

Parenterinės mitybos priežiūra namuose

Parenterinė mityba namuose gali būti taikoma ir pasibaigus gydymui ligoninėje. Esama pavyzdžių, kai pacientai, maitinami tokiu būdu, gyvena ne vienerius metus. Žinoma, svarbu tinkama priežiūra. Pacientas ar jo slaugytojas turi būti supažindintas su visomis susijusiomis procedūromis. Svarbiausios jų - maistinio tirpalo sumaišymas ir veninio kateterio priežiūra. Procedūroms svarbus sterilumas ir tikslus rekomendacijų laikymasis.

Pacientą ar jo artimuosius reikia mokyti veninio kateterio priežiūros, sterilumo reikalavimų, maistinių tirpalų sumaišymo ir saugaus infuzavimo procedūrų, bei apie galimas komplikacijas ir jų požymius. Daliai pacientų toks maitinimo būdas pasitelkiamas laikinai, atliekant tam tikras medicinines procedūras, gydant kai kuriuos sveikatos sutrikimus. Vėliau jie grįžta prie įprastos mitybos per burną.

Organizaciniai aspektai: ligoninių ir bendruomenės vaidmuo

Pacientų mityba ligoninėse yra esminė gydymo proceso dalis, turinti didelę įtaką sveikimo eigai ir bendrai savijautai. Kvalifikuoti mitybos specialistai valgiaraščius maitinimo paslaugoms teikti rengia pagal visus galiojančių norminių teisės aktų reikalavimus, įvairaus amžiaus grupių ir sveikatos būkles žmonėms, suaugusiems, ir vaikams. Ligoninėse, esančių pacientų maitinimui, dietas modifikuoja, subalansuoja pagal medžiagų apykaitos sutrikimus ir atskirų maistinių medžiagų poreikius.

Siekiant racionaliau pritaikyti dietinį gydymą pacientams/klientams, skiriant modifikuotas subalansuotas dietas pagal medžiagų apykaitos sutrikimus ir atskirų maistinių medžiagų poreikius dietos sudaromos specializuota kompiuterine programa. Remiantis pagrindine dieta ir jos modifikacijomis, kiekvienai dietai parenkami tinkami, vengtini bei eliminuojami maisto produktai.

Maitinimo kokybės iššūkiai ir rekomendacijos

Ekspertų surinkta informacija atskleidė daugybę trūkumų ir blogųjų praktikų, susijusių su pacientų mityba: maisto kokybė ir estetinė išvaizda, mitybos disbalansas, šviežių produktų trūkumas, pasirinkimo trūkumas, higienos trūkumai. Siekiant eliminuoti blogąsias praktikas ir užtikrinti visavertišką pacientų mitybą, rengiamos naujos taisyklės ir rekomendacijos, kurios apima maisto įvairovę, specialius meniu, nepageidaujamų produktų sąrašą bei cukraus, druskos ir riebalų kiekio ribas.

Slaugytojo kompetencija ir atsakomybė

Slaugytojas, teikdamas slaugos paslaugas namuose, apie įtariamą pacientui paliatyviosios pagalbos poreikį informuoja šeimos gydytoją, kuris sprendžia dėl paliatyviosios pagalbos paslaugų skyrimo. Slaugos paslaugų namuose teikimas yra derinamas su socialinių paslaugų teikimu, vadovaujantis Slaugos ir socialinių paslaugų bendro teikimo tvarkos aprašu. Slaugytojas, teikiantis slaugos paslaugas pacientų namuose, privalo turėti anafilaksinio šoko vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių rinkinį.

Slaugytojas, teikiantis slaugos paslaugas pacientų namuose, turi žinoti, kaip paruošti mišinį, kaip prižiūrėti veninį kateterį, kaip užtikrinti sterilumą ir saugą, kaip atpažinti komplikacijas, ir gebėti tinkamai dokumentuoti suteiktas paslaugas.

Trumpa lentelė: enterinio ir parenterinio maitinimo palyginimas

Aspektas Enterinis maitinimas (EZM) Parenterinis maitinimas (PM)
Pristatymo kelias Per virškinamąjį traktą (zondas, stoma) Tiesiai į veną (per periferinę arba centrinę veną)
Pranašumai Fiziologiškas, imuninį poveikį, mažesnė komplikacijų rizika, ekonomiškesnis Galimas, kai virškinamasis traktas neveikia; greitas maistinių medžiagų tiekimas
Rizikos Aspiracija, žarnyno toleravimo problemos Sepsis, trombozė, arterijų sužalojimas, hepatitas
Indikacijos Funkcionuojantis virškinamasis traktas, kai per os neįmanoma pakankamai maitinti Nefunkcionuojantis virškinamasis traktas, stiprus mitybos nepakankamumas, kai EM negalimas

Praktiniai patarimai slaugytojams

  1. Įvertinkite paciento mitybos būklę - svorio pokyčius, maisto suvartojimą, laboratorinius rodiklius.
  2. Rinkitės maitinimo būdą remdamiesi gydytojo ir dietologo rekomendacijomis; enterinis maitinimas yra pirmenybinis, jei įmanoma.
  3. Mokykite pacientą ir artimuosius veninio kateterio bei zondo priežiūros, maistinių tirpalų paruošimo, aseptikos principų.
  4. Užtikrinkite dokumentaciją - slaugos įrašus, pacientų slaugos namuose lapus, rekomendacijas.
  5. Saugokite sterilumą vykdant procedūras; žinokite komplikacijų požymius ir greitą reagavimo tvarką.

Pacientų maitinimas - kompleksinė ir svarbi gydymo dalis, kurios kokybė lemia gydymo rezultatus, komplikacijų riziką ir paciento gyvenimo kokybę. Tinkamai parinktas maitinimo būdas, kruopšti priežiūra ir gerai apmokyti slaugytojai užtikrina saugią ir efektyvią priežiūrą.

tags: #slauga #dirbtinis #maitinimas