Psichikos liga - tai terminas, apimantis platų psichikos sveikatos sutrikimų spektrą, turintį įtakos nuotaikai, mąstymui ir elgesiui. Šie sutrikimai gali smarkiai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, santykius ir gebėjimą atlikti kasdienę veiklą. Psichikos ligos - tai įvairios būklės, turinčios įtakos žmogaus emocinei, psichologinei ir socialinei gerovei.
Psichikos sutrikimų klasifikacija ir dažniausios rūšys
Pagal atsiradimo priežastis ir pasireiškiančius simptomus psichikos sveikatos sutrikimai skirstomi į daugybę rūšių. Dažniausi tipai yra nerimo sutrikimai, depresija, bipolinis sutrikimas, šizofrenija ir asmenybės sutrikimai. Psichikos ligos skirstomos į skirtingas kategorijas, tokias kaip nerimo sutrikimai, nuotaikos sutrikimai, asmenybės sutrikimai ir psichoziniai sutrikimai. Jie skirstomi į šiuos pagrindinius tipus: generalizuotą nerimo sutrikimą, panikos sutrikimą, obsesinį kompulsinį sutrikimą (OCD), socialinį nerimą bei specifines fobijas.
1. Elgesio sutrikimai: tokie kaip antisocialus elgesys, hiperaktyvumas, impulsyvumas arba valgymo sutrikimai. 2. Nuotaikos sutrikimai: pavyzdžiui, depresija, manija ar bipolinis sutrikimas. 3. Trauminiai sutrikimai: tokie kaip post-trauminis streso sindromas, kuris gali išsivystyti po traumų ar labai stresinių įvykių bei išgyvenimų. 4. Psichikos vystymosi sutrikimai: pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimas, dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) arba specifinės mokymosi sunkumų formos. 5. Psichozės sutrikimai: šizofrenija ar kliedėjimas. 6. Streso ir prisitaikymo sutrikimai: perdegimas, gali atsirasti po nuolatinio streso, traumų ar sunkių gyvenimo įvykių.
Bendri simptomai, būdingi daugeliui psichikos sutrikimų
Psichikos sutrikimai yra labai įvairūs, o jų simptomai gali skirtis priklausomai nuo konkretaus sutrikimo tipo, jo sunkumo ir asmenybės bei aplinkos ypatumų. Tačiau yra keletas bendrų simptomų, kurie gali pasireikšti daugeliui asmenų turinčių psichikos sutrikimų. Vienas ar keli iš šių simptomų gali pasireikšti bet kurio asmens gyvenimo eigoje dėl įvairių priežasčių ir tai nebūtinai reiškia, jog asmuo serga psichikos sutrikimu.
- Staigūs nuotaikų svyravimai, socialinės veiklos atsisakymas, mintys apie savęs žalojimą, drastiški elgesio pokyčiai.
- Nuotaikos sutrikimai: liūdesys, beviltiškumas, tuštumos jausmas, kaltės jausmas, apatija, sumažėjęs interesas ir pasitenkinimas anksčiau patikusiais dalykais.
- Nerimo požymiai: nuolatinis nerimas, įtampa, nervingumas, sunkumai susikaupti ir miego sutrikimai.
- Organizmo fiziologiniai simptomai: širdies plakimo padažnėjimas, prakaitavimas, raumenų įtampa, virškinimo sutrikimai, mieguistumo ar energijos stokos epizodai.
Depresija: požymiai, priežastys ir gydymas
Sumažėję interesai bei pasitenkinimas anksčiau patikusiais dalykais („nebėra gyvenimo džiaugsmo“). Sumažėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi, sunkumas priimti sprendimus. Kaltės ir bevertiškumo idėjos. Niūrus ateities įsivaizdavimas. Mintys apie savižudybę ar nenoras gyventi. Energijos stoka, silpnumas (ypač pirmoje dienos pusėje, rytais), jaučiamas judesių sulėtėjimas. Miego sutrikimai (būdinga, jog pabundama anksti ryte ir nebeužmiegama ar miegama labai ilgai). Šalia šių simptomų dažnai vargina nerimas, įtampos būsena, dėmesio sukaupimo sunkumai, pablogėjusi atmintis.
Taip pat skaitykite: Statistiniai duomenys apie vyresnių žmonių socialinių tinklų naudojimą
Depresija nuo tiesiog laikas nuo laiko kiekvieną žmogų ištinkančios blogos nuotaikos skiriasi trukme - trunka 2 savaites ir ilgiau, bei tuo, kad trukdo bendravimui, darbui, mokymuisi, laisvalaikiui. Taip pat ji skiriasi ir nuo liūdesio, kuris jaučiamas netekus brangaus žmogaus - jis susijęs su prisiminimais, laikui bėgant, blėsta, paprastai netrunka ilgiau nei 3-6 mėn. ir vadinamas gedulu.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad depresiją sukelia cheminių medžiagų, kurios perduoda informaciją tarp smegenų ląstelių, disbalansas. Tai pirmiausia serotonino, dažnai vadinamo „laimės hormonu“, trūkumas bei kitų medžiagų - noradrenalino, dopamino - tarpusavio pusiausvyros pakitimai. Šį sutrikimą gali sukelti ir kitos ligos, vartojami vaistai, stresas, hormonų pokyčiai, narkotikų bei alkoholio vartojimas. Jei kas nors šeimoje sirgo šia liga, tikimybė ja susirgti didesnė.
Depresijos gydymas: medikamentinį (antidepresantai, nerimą slopinantys, miegą gerinantys ir kt. vaistai). Psichoterapinį (psichoanalitinė, psichodinaminė, elgesio ir kitos rūšys). Instrumentinį - šviesos terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinis magnetinis stimuliavimas ir kt. Visų gydymo būdų esmė - grąžinti cheminių medžiagų pusiausvyrą galvos smegenyse, tik šis tikslas pasiekiamas įvairiais keliais. Ypač svarbu, kad gydymas būtų taikomas profesionaliai, individualiai bei reikalingą laiką - per anksti nutraukus, kai pajuntamas pagerėjimas, ypač didelė atkryčio rizika, o ir pati liga linkusi atsikartoti.
Nerimo sutrikimai: kas tai ir kaip atpažinti
Nerimo sutrikimas yra psichikos sveikatos būklių grupė, kuriai būdingas ne atsitiktinis nerimas, o nuolat pasikartojanti ar užsitęsusi baimė, įtampa ir nerimastingumas, kurie darosi sunkiai suvaldomi ir pradeda veikti darbą, santykius, mokslus, poilsį bei bendrą savijautą. Svarbu suprasti, kad tai nėra valios trūkumas, perdėtas jautrumas ar charakterio silpnumas.
Nerimas pats savaime yra normali žmogaus reakcija į spaudimą, nežinomybę ar grėsmę. Organizmas tada pasiruošia - jaučiame jaudulį, didesnį energijos kiekį, dėmesį koncentruojame tik tiek šia situacija, nenorime valgyti, mažiau miegame. Tuo metu tampa intensyvesnė medžiagų apykaita, pakyla kraujospūdis, padažnėja širdies veikla bei kvėpavimas, išsiplečia vyzdžiai, padidėja raumenų tonusas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo raminimo svarba
Tampa patologiniu, kai nerimas neturi akivaizdžios, suprantamos priežasties arba pasidaro toks stiprus, kad ima žmogui trukdyti - pavyzdžiui, studentui prieš egzaminą taip „suka pilvą ir pykina“, kad jis negali nueiti į egzaminą; kitu atveju - žmogus gali būti tiek besijaudinantis dėl darbo, kad mintys jo neapleidžia vakare nei naktį - trukdo užmigti, kartojasi sapnuose.
Pacientai skundžiasi neramumu, pastoviu jauduliu ir įtampa, nuovargiu, jiems sunku susikaupti, galvoje sukasi neramios mintys apie tai, kad turi nutikti kažkas blogo, nuogąstauja dėl įvairių smulkmenų arba dėl artimųjų, savo pačių sveikatos, galimų katastrofų. Būdinga tai, kad galvojant apie ką nors į ateitį, matoma tik bloga, grėsminga ateitis, neišvengiamai susiklostanti katastrofa.
Pacientai blogai miega - jiems sunku užmigti, vargina apmąstymai apie dienos įvykius, darbus, miegant sapnuose tarsi toliau sprendžiamos esamos problemos ar kankina košmarai. Ryte žmogus nesijaučia tinkamai pailsėjęs, jam sunku sukaupti dėmesį, bendrauti su kitais, nes pasidaro dirglus, nekantrus. Padidėja vegetacinės nervų sistemos aktyvumas - dažniau plaka širdis, atsiranda dūrimai, skausmai širdies plote, dažnai tampa nestabilus kraujospūdis, jaučiama raumenų įtampa, padidėja prakaitavimas, atsiranda virškinimo diskomfortas.
Nerimo sutrikimo mechanizmai ir priežastys
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nerimo atsiradimas yra susijęs su tam tikrų cheminių medžiagų kiekio, tarpusavio santykio sutrikimu. Čia kalbama apie serotonino, noradrenalino, dopamino, endogeninių opioidų gamybos ar aktyvumo pokyčius, labai svarbią vietą galvos smegenų slopinimo procesuose užimančią gama amino sviesto rūgštį. Biologiniai veiksniai apima genetinį polinkį, smegenų biologiją ir chemiją, stresas bei aplinka.
Psichologiniai veiksniai dažnai susiję su tuo, kaip žmogus suvokia grėsmę, neapibrėžtumą ir savo gebėjimą susitvarkyti. Socialiniai veiksniai apima šeimos santykius, ekonominį nesaugumą, nuolatinį darbo spaudimą, socialinę izoliaciją, patyčias, smurtą, ilgalaikę priežiūros naštą ar gyvenimą nestabilioje aplinkoje. Rizikos veiksniai nelemia, kad žmogus būtinai susirgs, tačiau jie padidina tikimybę, jog nerimo simptomai išsivystys arba taps sunkesni.
Taip pat skaitykite: Psichikos negalią turinčių žmonių galimybės darbo rinkoje
Nerimo gydymas ir savipagalba
Nerimo sutrikimai gydomi veiksmingai, tačiau gydymas retai būna vien momentinis palengvėjimas. Dažniausiai jis apima kelis sluoksnius: paaiškinimą, kas vyksta, mąstymo ir elgesio keitimą, nervų sistemos nuraminimo įgūdžius, prireikus vaistus ir nuoseklų grįžimą į situacijas, kurių žmogus pradėjo vengti. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, yra vienas svarbiausių įrodymais pagrįstų gydymo metodų.
Vaistai gali būti naudingi, ypač jei simptomai intensyvūs, žmogus negali normaliai funkcionuoti, terapija sunkiai pasiekiama arba nerimą lydi depresijos požymiai. PSO mhGAP rekomendacijose nurodoma, kad suaugusiesiems, sergantiems generalizuotu nerimo sutrikimu ar panikos sutrikimu, gali būti svarstomi SSRI grupės antidepresantai. Kombinuotas gydymas reiškia, kad psichoterapija ir vaistai derinami atsižvelgiant į simptomų stiprumą, sutrikimo trukmę ir žmogaus poreikius.
Savipagalba: miegas yra vienas svarbiausių nerimo reguliavimo veiksnių. Dienos režimas svarbus ir todėl, kad nerimas mėgsta neapibrėžtumą. Fizinis aktyvumas gali padėti mažinti įtampą, gerinti miegą ir suteikti kūnui saugesnį būdą išnaudoti susikaupusią fiziologinę energiją. Kvėpavimo pratimai padeda tada, kai nerimas tampa labai kūniškas. Atsipalaidavimo pratimai veikia geriausiai tada, kai jie naudojami ne tik krizės akimirką, bet ir kaip kasdienis įgūdis. Kofeinas ir alkoholis dažnai vertinami kaip greitas būdas susitvarkyti su savijauta, tačiau nerimo sutrikimo atveju jie gali tapti problema.
ADHD (dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimas): simptomai, rizikos veiksniai ir gydymas
Įprasta manyti, kad ADHD (angl. - aktyvumo ir dėmesio sutrikimas) - tai vaikų ir paauglių liga. Kadangi labai dažnai suaugusiame amžiuje šis sutrikimas nediagnozuojamas, nuo jo kenčiantys pacientai nesulaukia tinkamo gydymo ir negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Šiuo sutrikimu serga 3-11 proc. vaikų. Deja, sulaukus pilnametystės, sutrikimas tęsiasi ir toliau akivaizdžiais simptomais 15 proc. suaugusiųjų, apie 50 proc. sirgusiems sutrikimo požymiai tampa švelnesni.
Bendras sergamumas ADHD suaugusiųjų tarpe - 2-5 proc. Dažniau serga vyrai - 5:1 santykiu. Sunkiausia sutrikimą diagnozuoti žmonėms, kurie vaikystėje su šia diagnoze nesusidūrė. Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į galimus rizikos veiksnius - ar turite artimų giminaičių (pvz., tėvų ar brolių ir seserų) su ADHD (nepalankus genetinis paveldėjimas 80 proc.); ar mama nėštumo metu rūkė, vartojo alkoholį ar narkotikus; ar mama nėštumo metu neturėjo sąlyčio su nuodingomis medžiagomis, pvz. PCB; ar ankstyvam gyvenimo laikotarpyje Jūs neturėjote sąlyčio su švinu; ar negimėte anksčiau laiko ir mažesnės kūno masės.
ADHD požymiai suaugusiems yra tokie patys, tik būdinga, kad hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai būna ne tokie ryškūs kaip nedėmesingumo. Išskiriami trys pagrindiniai ADHD tipai: hiperaktyvumo, nedėmesingumo ir kombinuotas - dėmesio koncentracijos simptomai kartu su elgesio sutrikimo simptomais. Nedėmesingumas - nesugebėjimas išlaikyti dėmesio, baigti pradėtą darbą, pastoviai daromos klaidos; išsiblaškymas - lengvai atitraukiamas dėmesys, neatidumas; užmaršumas. Hiperaktyvumas - bėgiojimas, per dažnas ir greitas judėjimas, sunkumas išbūti vienoje vietoje, per greitas ir per didelis šnekumas, triukšmavimas, įkyrus elgesys. Impulsyvumas - negebėjimas sulaukti savo eilės, atidėti noro išpildymo, atsakymas į klausimus, nesulaukus jo pabaigos, pokalbio temos keitimas; lengvas susierzinimas; emociniai protrūkiai.
Esant minėtiems požymiams, atsiranda problemos įvairiose suaugusio žmogaus gyvenimo srityse - prasidėjus darbiniams santykiams pastebimi prastesni profesiniai pasiekimai ir menkesnės galimybės siekti karjeros, dažnesni darboviečių keitimai. Kasdieninis darbas tampa iššūkiu - sunku atlikti darbą laiku, užmirštami terminai, susitikimai, svarbios datos. Šeimyniniuose santykiuose - dažnesnės skyrybos, santykių problemos.
Diagnozė ir gydymas
ADHD vaikams diagnozuojamas, kai yra sutrikęs dėmesys ir per didelis aktyvumas. Abu šie požymiai yra būtini diagnozei nustatyti ir turi pasireikšti daugiau nei vienos rūšies situacijose (pvz., namuose, klasėje, klinikoje). Vadovaujantis DSM-V klasifikacija ADHD suaugusiajame amžiuje diagnozuojama jei: pacientui pasireiškia bent 5 nedėmesingumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai; šie simptomai reiškiasi nuolat visose gyvenimo srityse ne mažiau kaip 6 mėn., šie simptomai pacientui sukelia reikšmingą disfunkciją; šie simptomai pacientui reiškiasi nuo vaikystės (prasidėjo iki 12 metų).
Pripažinta, kad suaugusiųjų ADHD sėkmingiausiai gydomas derinant medikamentinį ir psichoterapinį metodus. Dažniausiai ADHD gydymui skiriami psichostimuliatoriai - medžiagos, kurios galvos smegenų centrinėje nervų sistemoje didina dopamino ir noradrenalino koncentraciją. Moksliniai tyrimai įrodė, kad jie dažnai yra efektyvesni už kitas psichotropinių medikamentų grupes. Stimuliatoriai - metilfenidatas (Concerta, Metadate, Ritalin, kiti), dekstroamfetaminas (Dexedrine), dekstroamfetaminas-amfetaminas (Adderall XR) ir lisdeksamfetaminas (Vyvanse).
Kiti vaistai- atomoksetinas (Strattera) ir antidepresantai, pavyzdžiui, bupropionas (Wellbutrin). Atomoksetino ir antidepresantų poveikio pradžia lėtesnė nei psichostimuliatorių, todėl jie yra antro pasirinkimo medikamentai. Vaistai, kartu su psichosocialinėmis priemonėmis, skiriami adekvačiomis dozėmis kol sutrikimo simptomai yra sunkūs ar vidutinio sunkumo.
Psichosocialiniai metodai: pagerinti asmeninio laiko valdymą ir organizacinius įgūdžius. Impulsyvaus elgesio ir pykčio kontrolė. Problemų sprendimo įgūdžių lavinimas. Praeities socialinių ir akademinių nesėkmių įveika. Santykių su šeima, kolegomis ir draugais gerinimas. Esant būtinybei, pravartu dalyvauti paramos grupėse, įtraukti į gydymo procesą šeimos narius, kolegas, draugus.
Panikos priepuoliai, fobijos ir kiti nerimo sutrikimų tipai
Panikos sutrikimui būdingi netikėti ir pasikartojantys stipraus baimės priepuoliai bei nuolatinis nerimas, kad jie pasikartos. Panikos priepuolio metu gali atsirasti stiprus širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, dusulys, silpnumas, galvos svaigimas, krūtinės ar pilvo skausmas, o kartu ir jausmas, kad prarandama kontrolė arba tuoj nutiks kažkas baisaus.
Socialinio nerimo sutrikimas yra ne paprastas drovumas, o intensyvi baimė būti vertinamam, stebimam ar pažemintam kitų akivaizdoje. Fobiniai sutrikimai susiję su labai stipria, dažnai neproporcinga baime konkretaus objekto, situacijos ar aplinkybės. Tai gali būti aukštis, skrydis, uždaros erdvės, adatos, kraujas, tam tikri gyvūnai, minios ar vietos, iš kurių būtų sunku pasitraukti.
Psichozės prevencija ir streso valdymas
Siekiant išvengti psichozių, patartina laikytis nusistovėjusio gyvenimo ritmo ir stengtis neprarasti savitvardos, saikingai vartoti arba visai atsisakyti alkoholio, nes jis turi įtakos ne tik ligos simptomams, bet ir antipsichozinių vaistų veiksmingumui. Atkreipkite dėmesį į tai, kas jums sukelia stresą. Dažniausi streso sukėlėjai: esminiai kasdienės veiklos pokyčiai, išsiskyrimas su mylimu žmogumi arba jo netektis, svarbios sukaktys, gimtadieniai ir atostogos, nauji išbandymai ir galimos nesėkmės, naujos patirtys ir sėkmė, artimos draugystės užmezgimas, artimo žmogaus liga ar jo sveikatos pablogėjimas.
Diagnozavimas ir specialistų vaidmuo
Psichikos ligų diagnozavimas paprastai prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Svarbu atskirti įvairius psichikos sveikatos sutrikimus, nes simptomai gali sutapti. Pavyzdžiui, depresija gali imituoti skydliaukės sutrikimų simptomus, o nerimas gali būti supainiotas su panikos priepuoliais dėl širdies ligų. Diagnozuojant būtina atskirti, ar simptomus tikrai sukelia psichikos sutrikimas, ar jie gali būti susiję su kita fizine ar psichikos sveikatos būkle.
Ergoterapeutas yra svarbus specialistas, teikiantis pagalbą žmonėms, sergantiems psichikos ligomis. Ergoterapija ir reabilitacinės programos padeda asmenims atgauti arba išvystyti būtinus įgūdžius savarankiškam gyvenimui. Ergoterapeutas gali padėti kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymu, darbo įgūdžių ir užimtumo konsultavimu, streso valdymo ir atsipalaidavimo įgūdžių mokymu, laiko planavimo ir organizavimo įgūdžių lavinimu, hobių ir laisvalaikio veiklos skatinimu bei aplinkos pritaikymu.
Gyvenimo būdo reikšmė ir praktiniai patarimai
Gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai gali smarkiai paveikti psichinę sveikatą. Prasta mityba, fizinio aktyvumo stoka ir piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis gali prisidėti prie psichinės sveikatos sutrikimų vystymosi. Mityba, kurioje gausu perdirbtų maisto produktų ir cukraus, siejama su padidėjusia depresijos ir nerimo rizika. Stenkitės sveikai ir reguliariai maitintis, daugiau laiko praleisti lauke, didinti savo fizinį aktyvumą, dažniau susitikti su draugais bei artimaisiais ir kt. Taip pat labai svarbu užtikrinti kokybišką miegą.
Kaip padėti artimajam ir kokie yra įspėjamieji ženklai
Skatinkite juos kreiptis profesionalios pagalbos, pasiūlykite savo paramą ir išklausykite be vertinimo. Būkite šalia, išklausykite, padrąsinkite juos kreiptis pagalbos ir sužinokite daugiau apie jų būklę. Įspėjamieji ženklai yra staigūs nuotaikų svyravimai, socialinės veiklos atsisakymas, mintys apie savęs žalojimą ir drastiški elgesio pokyčiai. Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.
Pagalbos prieinamumas ir kvietimas kreiptis
Lietuvoje psichikos sveikatos sutrikimų vertinimas gali prasidėti šeimos gydytojo kabinete arba psichikos sveikatos centre, o Valstybinė ligonių kasa nurodo, kad psichikos sveikatos centruose prisirašiusiems apdraustiesiems pirminio lygio paslaugos yra nemokamos ir siuntimo joms nereikia. Jeigu jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia.
Panikos priepuoliai, generalizuotas nerimas, fobijos: TOP 5 priežastys, lemiančios jų atsiradimą
Trumpa rekomendacinė lentelė (simptomai - galimi veiksmai)
| Simptomas | Galimi veiksmai |
|---|---|
| Nuolatinis nerimas, nemiga | Psichoterapija (CBT), kvėpavimo pratimai, miego higiena, aptarti vaistus su gydytoju |
| Ilgalaikis liūdesys, energijos stoka | Depresijos įvertinimas, antidepresantai pagal indikacijas, psichoterapija |
| Impulsų nekontrollė, dėmesio sutrikimai | ADHD vertinimas, psichostimuliatoriai arba atomoksetinas, organizacinių įgūdžių mokymas |
| Panikos priepuoliai | Krizių valdymo technikos, terapija, kartais vaistai |
Spalis laikomas psichikos sveikatos supratingumo mėnesiu. Nors nustatyta, jog kas 8 žmogus visame pasaulyje turi tam tikrų psichikos sutrikimų, tačiau daugeliui apie tai prabilti viešai ir kreiptis pagalbos vis dar tabu. Šiandienos įrašu norime atkreipti jūsų dėmesį į šią opią problemą, kuri gali paliesti bet kurį iš mūsų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių skaičius kasmet vis auga.
tags: #zmones #su #ivairiais #psichikos #sutrikimais