1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo rengiama atsižvelgiant į pagrindinius Jungtinių Tautų bei Europos Tarybos dokumentus ir atitinka tarptautinius žmogaus teisių reikalavimus. Tai patvirtino ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 24 d. išvadoje dėl Europos žmogaus teisių konvencijos 4, 5, 9, 14 straipsnių ir jos ketvirtojo protokolo 2 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 1993 m. Lietuva tapo Europos Tarybos nare, 1995 m. ratifikavo Europos žmogaus teisių konvenciją, kuri šiandien daro didelę įtaką formuluojant Lietuvos teisės doktriną. Rengiant Konstituciją buvo atsižvelgta ir į 1922 m. Žmogaus teisės Lietuvos Konstitucijoje.
Konstitucijoje žmogaus teisės reglamentuojamos II skirsnyje „Žmogus ir valstybė“, III skirsnyje „Visuomenė ir valstybė“ ir IV skirsnyje „Tautos ūkis ir darbas“. Žmogaus teisų reglamentavimui galime priskirti ir kai kuriuos straipsnius, esančius kituose skyriuose, pvz., 73 straipsnį, esantį V skirsnyje „Seimas“, skirtą Seimo kontrolieriams; to paties skirsnio 68 straipsnį, nustatantį piliečių įstatymų iniciatyvos teisę; straipsnius, reglamentuojančius rinkimų teisę ir kai kuriuos kitus. Konstitucija po preambulės pradedama I skirsniu, skirtu Lietuvos valstybei. Tokią Konstitucijos struktūrą galėjo nulemti atsikuriančios nepriklausomos valstybės siekis išryškinti valstybės kaip atsikuriančios nepriklausomybės garanto vaidmenį.
Žmogaus teisės ir laisvės Konstitucijoje: sąvokos ir jų taikymo problemos
Konstitucijos 2 straipsnyje teigiama, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta, kuriai ir priklauso suverenitetas. 3 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. Gana dažnai kitų valstybių konstitucijų pirmieji skirsniai yra skirti žmogaus teisėms ir laisvėms. Pilietinės ir politinės teisės kartais atskiriamos nuo socialinių, ekonominių, kultūrinių į atskirus skyrius, o kai kuriais atvejais yra išdėstomos kartu. Konstitucijos normose vartojami terminai - žmogus, asmuo, pilietis - dažnai laikomi sinonimais, nors kartais piliečio sąvoka gali būti labiau apribota politinėmis teisėmis. Konstitucijoje yra straipsnių, kuriuose piliečio termino vartojimo pagrįstumas abejotinas (pvz., 25. str. 5 d., 32 str., 35 str., 36 str., 37 str., 45 str.).
Konstitucinis Teismas Išvadoje dėl Europos žmogaus teisių konvencijos atitikimo Konstitucijos nuostatoms aiškina, kad piliečio samprata turi būti suprantama plačiau, o II skirsnyje reglamentuojančios teisės turi būti įvertintos atsižvelgiant į visą Konstitucijos teisės sistemą. Tačiau Konstitucijos normos suformuluoja ne tik teises į veiksmus, bet ir jų ribojimus, kurie turi būti apibrėžti bendromis demokratijos principais. Europinė teisės doktrina pabrėžia ne tik konkrečią teisę, bet ir sąlygas, kurioms esant teisė gali būti ribojama (pvz., 8 straipsnis - teisė į privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą).
Konstitucinės teisės ir jų teisminė gynyba
Konstitucijos 6 straipsnyje nurodoma, kad Konstitucija yra vientisas aktas ir yra tiesiogiai taikomas. 30 straipsnis suteikia asmeniui teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų konstitucinių teisių. Tačiau kyla klausimas, ar tokia tiesioginė teisminė gynyba taikytina ir socialinių, ekonominių ir kultūrinių teisių atžvilgiu, kurių katalogas yra III ir IV skirsniuose. Konstitucijos 7 straipsnis skelbia, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai. Taip pat svarbu, kad kai kurios teisės detalizuojamos atskiruose įstatymuose, kurie ne visada priskirtini konstitucinės teisės reguliavimo sričiai, o Civiliniai, Baudžiamieji ir procesiniai kodeksai turi būti suderinti su konstitucine teise.
Taip pat skaitykite: Gerovė ir atsakomybė
Pilietinės ir politinės teisės vs. socialinės, ekonominės ir kultūrinės teisės
Pilietinėms teisėms priskiriamos teisė į gyvybę, teisė į laisvės neliečiamybę, asmens neliečiamybę, privataus gyvenimo neliečiamybę, nuosavybės neliečiamybę, būsto neliečiamybę, saviraiškos laisvę, teisė į informaciją, minties, tikėjimo ir sąžinės laisvę, kilnojimosi laisvę, teisė laisvai vienytis į asociacijas, teisė rinktis į taikius susirinkimus bei teisė puoselėti kalbą, kultūrą ir papročius. Tokios teisės dažnai turi analogijas kitose konstitucijose (pvz., Nyderlandų 18 straipsnis apie teisinę pagalbą). Tačiau Lietuvoje teisė į teisinę pagalbą yra siauresnė, palyginti su kai kuriomis kitomis valstybėmis. Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja teisinę pagalbą tik įtariamiems nusikaltėliams ar kaltinamiesiems per sulaikymo ar pirmojo apklausos momentą. Dabartinis teisinės pagalbos įstatymas reglamentuoja šias teises valstybės lygmenyje.
Socialinės, ekonominės ir kultūrinės teisės siekia užtikrinti asmens tapatybę ir gyvenimo kokybę: teisė dalyvauti valdant šalį (rinkimų teisė, teisė stoti į valstybės tarnybą), peticijos teisė, teisė į asociacijas ir politines partijas. Konstitucijos doktrina pabrėžia prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių pobūdį kaip pagrindą demokratinei valstybei. Teisė į informacijos gavimą, teisė į asmens privatų gyvenimą, teisė į būstą ir kitos teisės turi būti aiškinamos ir interpretuojamos atsižvelgiant į jų prigimtį bei bendrąją demokratijos principų normą, nurodytą Konstitucijos 25 straipsnyje 3 dalyje.
Prigimtinių teisių doktrina ir tarptautinis kontekstas
Prigimtinės žmogaus teisės - tai individo galimybės, kurios užtikrina žmogiškąjį orumą socialinio gyvenimo srityse. Jos sudaro minimumą, nuo kurio plėtojamos kitos teisės ir kurios yra tarptautinės bendruomenės pripažintos vertybės. Tarptautinės dokumentacijos, kaip Jungtinių Tautų Visuotinė žmogaus teisių deklaracija ir Europos žmogaus teisių konvencija, traktuoja žmogaus teises kaip prigimtines, su papildomomis sąlygomis ribojimais, kai reikia apsaugoti visuomenės teises ar keselionę. Lietuvos Konstitucija yra skirta įtvirtinti šią prigimtinių teisių sampratą, tačiau ribojimai turi būti aiškiai pagrįsti bendraisiais demokratijos principais.
Žmogaus teisės paliečia visas mūsų gyvenimo sferas - pilietinę, politinę, socialinę, kultūrinę ir ekonominę. Tačiau jų apsauga reikalauja resursų, kurie kartais gali būti riboti, ir valstybės turi ieškoti priemonių jų realizavimui. Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką Sutinku arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti.
Institucijos ir jų vaidmuo žmogaus teisių apsaugoje
Jeigu tavo žmogaus teisės buvo pažeistos viešojo administravimo srityje, gali pateikti skundą Seimo kontrolieriui dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Pareigūnas - valstybės ar savivaldybių institucijos tarnautojas ar kitas asmuo, vykdantis viešojo administravimo funkcijas. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba užtikrina, kad privatūs ir viešieji asmenys laikytųsi lygių galimybių įstatymuose įtvirtinto diskriminacijos draudimo. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba tiria žmogaus teisių pažeidimus visuomenės informavimo priemonėse. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba užtikrina, kad asmens teisė į mokslą būtų nepažeista ir laikomasi akademinės etikos principų.
Taip pat skaitykite: Kaip atsiimti pensiją už kitą žmogų
- Seimo kontrolieriai nagrinėja pažeidimus administraciniame lygmenyje.
- Lygų galimybių kontrolieriaus tarnyba tiria diskriminaciją viešajame sektoriuje ir privačiuose santykiuose.
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba stebi žiniasklaidos praktikas.
- Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba prižiūri mokslo institucijų veiklą.
Šioje straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės Lietuvos Konstitucijos nuostatos žmogaus teisėms ir laisvėms socialiniame darbe bei jų taikymas: ypač dėmesys skiriamas teisės į teisinę pagalbą, lygių galimybių principams, viešajam administravimui ir teisės laikymo užtikrinimo mechanizmams. Straipsnyje pateikiama ir lyginamoji nuoroda į tarptautinę teisę, kuri padeda formuoti aiškią ir energingą teisinę praktiką socialiniame darbe.
| Teisinė nuostata | Kvantifikavimas / taikymas | Institucija |
|---|---|---|
| Laisvės neliečiamumas | Sveiki gyvybės, privatumo apsauga | Konstitucija, teismai |
| Teisinė pagalba | Tik įtariami nusikaltimai; teisė į suteikimą pagalbos | Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba / teismai |
| Diskriminacijos draudimas | Lygių galimybių principas | Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba |
Taip pat skaitykite: Žmogaus raidos vadovas