Pulsas - tai širdies susitraukimų dažnis, matuojamas dūžiais per minutę. Jis yra vienas svarbiausių rodiklių, padedančių įvertinti bendrą organizmo būklę. Pulsas atitinka širdies veiklą ir rodo širdies susitraukimo ir atsipalaidavimo dažnį ramybės būsenoje. Ji priduria, kad skirtumas tarp širdies susitraukimo dažnio ir čiuopiamo pulso dažnio yra tik tam tikrais atvejais, kai yra širdies ritmo sutrikimas, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas.
Svarbu suprasti, kad pulsas nėra pastovus rodiklis - jis natūraliai kinta priklausomai nuo organizmo poreikių ir ypatybių. Pavyzdžiui, fizinio krūvio metu širdis plaka greičiau, nes organizmui reikia daugiau deguonies, o ramybės būsenoje pulsas sulėtėja. Taip pat pulsą gali paveikti emocijos, stresas, aplinkos temperatūra ar net suvartoti produktai, tokie kaip kofeinas ar sunkus maistas. O stebint pulsą, galima laiku pastebėti organizmo pokyčius.
Formulės: maksimalus ir siekiamas širdies susitraukimų dažnis
Maksimalus širdies susitraukimų dažnis priklauso nuo individo amžiaus. Tai nusako ribą, kurios niekada nereikėtų peržengti treniruojantis. Apytiksliai didžiausią širdies susitraukimų dažnį žmogui galima apskaičiuoti iš 220 atėmus amžių. Taip gaunama paprasta formulė ŠSDmax ≈ 220 − amžius (metais).
Siekiamas širdies susitraukimų dažnis parodo, kokiu intensyvumu individas turėtų treniruotis. Dažnai naudojamos formulės treniruočių zonoms apskaičiuoti pateikiamos kaip procentai nuo maksimalios vertės, pvz.: 220 minus amžius (metais) × 0,6 arba 220 minus amžius (metais) × 0,8. Pavyzdžiui, jeigu penkiasdešimtmečio žmogaus pulsas bėgimo metu siekia 136 (220 − 50 × 0,8 = 136), galima daryti prielaidą, kad toks intensyvumas teikia pakankamai naudos širdies ir kraujagyslių sistemai.
Normos pagal amžių
Gydytojos teigimu, žmogaus pulso dažnis kinta įvairaus amžiaus laikotarpyje. Todėl vaiko ir suaugusio žmogaus pulsą reikėtų vertinti skirtingai. Įdomu tai, kad norma labai priklauso ir nuo amžiaus. Skirtingais gyvenimo etapais širdies ritmas natūraliai kinta - kuo žmogus jaunesnis, tuo pulsas paprastai yra dažnesnis.
Taip pat skaitykite: Gerovė ir atsakomybė
| Amžiaus grupė | Apytikslė normos riba (k./min.) |
|---|---|
| Naujagimiai (0-4 sav.) | 160-200 |
| Kūdikiai (0-1 m.) | 100-160 |
| Vaikai 1-3 m. | 90-150 |
| Maži vaikai (1-10 m.) | 70-130 |
| Mokyklinio amžiaus (5-12 m.) | 70-120 |
| Paaugliai (13-18 m.) | 60-100 |
| Suaugusieji | 60-100 (dažnai 60-70 ar 60-80) |
| Vyresnio amžiaus | 60-90 (gali būti šiek tiek mažesnis, ypač fiziškai aktyviems) |
Pasak kardiologės, yra nustatyta, kad žmonės, kurių pulsas ramybės būsenoje yra mažesnis, gyvena ilgiau. Todėl geriausia, jeigu pulsas yra mažesnis kaip 80 kartų per minutę. Pavyzdžiui, Framinghamo tyrimas parodė, kad pradinis širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje, didesnis nei 90 k./min., buvo susijęs su didesniu mirtingumu, palyginti su tais, kurių pulsas buvo 60-70 k./min.
Kada pulsas laikomas per aukštu arba per žemu?
Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis, siekiantis daugiau nei 100 kartų per minutę, medicinoje vadinamas tachikardija. Per lėtas širdies ritmas, kai jis mažesnis nei 60 kartų per minutę, apibūdinamas bradikardijos terminu. Tačiau kai kuriais atvejais pasikeitęs širdies susitraukimų dažnis ne visada reiškia patologiją. Gydytojos teigimu, retas pulsas gali būti pas sportuojančius ar kitaip fiziškai aktyviai gyvenančius žmones. Retas širdies ritmas vertinamas kaip normos variantas sportininkams, reguliariai besitreniruojantiems asmenims ir jis esti gerai toleruojamas.
Tačiau kitu atveju, esant retam pulsui, ypač vyresniems kaip 65 metų žmonėms, nereikėtų į tai numoti ranka. Jeigu kartu jaučiami ir kiti nemalonūs požymiai - bendras silpnumas, galvos svaigimas, temimas akyse, dusulys ar diskomfortas krūtinėje - reikia skirti paros laiko ar ilgesnį ritmo registravimą bei atlikti kitus tyrimus, ieškant reto ritmo priežasčių. Taip pat reikėtų ištirti dėl sinusinio mazgo nusilpimo, spręsti dėl elektrokardiostimulatoriaus poreikio.
Kaip teisingai matuoti pulsą?
Savo pulsą apskaičiuoti galite naudodamiesi kraujospūdžio matuokliu ar pulsometru. Taip pat tą galite padaryti ir paprastu būdu, kuriam nereiks jokių priemonių. Dažniausiai pulsas matuojamas riešo srities pusėje ties nykščio pagrindu paspaudus viduriniu ir rodomuoju pirštu. Taip pat jį galima pamatuoti čiuopiant kakle ties miego arterija arba ties vidiniu alkūnės linkiu.
Nustatant pulso dažnį naudojamas laikrodis arba chronometras. Tvinksėjimą galima skaičiuoti 60 sekundžių arba 15 sekundžių ir rezultatą padauginti iš 4. Šis matavimas rodys apytikslį pulso dažnį ramybės būsenoje. Taip pat galima skaičiuoti 30 sekundžių ir padauginti iš 2 arba skaičiuoti 10 sekundžių ir padauginti iš 6. Rekomenduojama ryte, dar neatsikėlus iš lovos, pamatuoti pulso dažnį ramybės metu.
Taip pat skaitykite: Kaip atsiimti pensiją už kitą žmogų
Faktoriai, turintys įtakos pulso dažniui
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad pulso dažnis padidėja veikiant stresui, suaktyvėjus skydliaukės funkcijai, karščiuojant, sergant infekcinėmis ligomis, neretai sergant cukriniu diabetu, esant mažakraujystei, sergant kitomis sunkiomis ligomis, tokiomis kaip kepenų cirozė, ar sergant kvėpavimo sistemos ligomis. Didelės įtakos turi įvairios širdies ir kraujagyslių ligos. Taip pat pulsas padidėti gali esant priešinfarkinei būklei ar miokardo infarktui, širdies ritmo sutrikimui, širdies nepakankamumui, vožtuvų pažaidai, širdies raumens ar širdiplėvės uždegimui.
Pulso dažniui įtakos gali daryti gyvenimo būdas: pulso dažnis gali padidėti išgėrus kavos ar iškart parūkus, veikiant stresui, skausmui, emocijoms, esant nesaikingam alkoholio vartojimui. Taip pat veikiant karštam ir drėgnam orui, nuovargiui, elektrolitų disbalansui - kalio, magnio trūkumui - bei vartojant kai kuriuos vaistus. Be to, vaistai, ligos, kava ir alkoholis gali pastūmėti ŠSDmax į pavojingą lygį.
Simptomai, kada kreiptis į gydytoją
Jeigu jaučiamas bendras silpnumas, galvos svaigimas, temimas akyse, dusulys ar diskomfortas krūtinėje - reikia skirti paros laiko ar ilgesnį ritmo registravimą bei atlikti kitus tyrimus, ieškant reto ritmo priežasčių. Medicinos pagalbos reikia kreiptis labai padidėjus širdies susitraukimų dažniui, kuris yra daugiau nei 100 dūžių per minutę, arba labai sumažėjus širdies susitraukimų dažniui, mažesniam nei 60 dūžių per minutę, ypač jei tai lydi minėti simptomai.
Kaip rankiniu būdu patikrinti kraujospūdį | Paprasta kraujospūdžio pamoka medicinos padėjėjams
Kaip palaikyti normalų pulsą ir sveiką širdį
Gydytojos teigimu, yra keletas įpročių ir veiksnių, kurie padeda palaikyti normalų pulsą. Reguliarus fizinis aktyvumas: saikingas judėjimas stiprina širdį ir gerina kraujotaką. Net paprastas vaikščiojimas, lengvas bėgimas ar kita mėgstama veikla gali padėti palaikyti optimalų širdies ritmą. Laikui bėgant, jei žmogus nuolat mankštinsis, širdies ritmas normalizuosis. Tai reiškia, kad širdis susitrauks rečiau, o tuo pačiu metu jos darbas bus efektyvesnis.
Subalansuota mityba: mityba, turtinga daržovėmis, vaisiais, viso grūdo produktais ir sveikaisiais riebalais, prisideda prie širdies sveikatos. Taip pat verta riboti druskos, cukraus ir perdirbtų produktų kiekį. Streso valdymas: meditacija, kvėpavimo pratimai ar tiesiog poilsis gali turėti didelę naudą. Kokybiškas miegas: miego trūkumas gali sutrikdyti širdies ritmą. Pakankamas skysčių vartojimas: dehidratacija gali padidinti pulsą, todėl svarbu gerti pakankamai vandens visos dienos metu. Žalingų įpročių ribojimas: rūkymas, per didelis kofeino ar alkoholio vartojimas gali neigiamai paveikti širdies ritmą.
Taip pat skaitykite: Žmogaus raidos vadovas
Gyvenimo būdo pokyčiai ir prevencija
Gyvenimo būdo pokyčiai gali sumažinti normalų širdies ritmą ir pagerinti bendrą širdies būklę. Atsikratykite papildomų svarų: tiek sparčiai einant, tiek bėgiojant verta žinoti, kokį atstumą įveikiate per kiek laiko. Venkite streso: stresas padidina širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį. Rūkymas padidina jūsų širdies ritmą. Daugelis rizikos veiksnių gali būti siejami su nenormaliu širdies ritmu; todėl labai svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą.
Svarbu atsiminti, kad normalus pulsas turėtų būti vertinamas individualiai: ne tik skaičius per minutę, bet ir žmogaus savijauta bei bendras sveikatos kontekstas lemia, ar pulso dažnis yra normalus ar turi būti ištirtas giliau.
tags: #zmogaus #sirdies #tvinksiu #priklausomybe #nuo #amziaus