Socialinė atsakomybė žiniasklaidoje apima sąmoningą žiniasklaidos priemonių ir komunikacijos praktikų įsipareigojimą etiškam, skaidriam ir visuomenės interesus atitinkančiam veikimui. Kintanti socialinės atsakomybės samprata atspindi konkretaus laikotarpio visuomenės rūpesčius, aktualijas ir lūkesčius organizacijų atžvilgiu.
Kas yra socialinė atsakomybė ir kaip ji susijusi su žiniasklaida
Socialinė atsakomybė - tai sąmoningai formuojamų ekonominių, politinių, teisinių, dorovinių santykių tarp organizacijos ir visuomenės forma, pasirengimas atsakyti už savo poelgius ir veiksmus, gebėjimas atlikti pareigą ir prisiimti sau visuomenės sankcijas, esant tam tikroms teisingumo arba kaltumo sąlygoms. Organizacijos socialinė atsakomybė yra suvokta atsakomybė už jos sprendimų ir veiklos poveikį aplinkai ir visuomenei.
Ryšiai su visuomene pirmiausia yra komunikacija: pranešti organizacijos vadovybei apie tai, ką publika laiko atsakinga arba neatsakinga veikla. Taip gali būti iš anksto užkertamas kelias galimiems konfliktams. Pranešti visuomenei, ką organizacija daro, kas atitinka visuomenės interesus, arba pranešti apie tai, ką ji daro, kad ištaisytų visuomenės interesų neatitinkančios veiklos padarinius. Tai dažniausiai atliekama metinių ir vadinamųjų “socialiniu ataskaitų” forma, tačiau tokia informacija gali būti paskleidžiama bet kuriomis ryšių su visuomene priemonėmis.
Žiniasklaidos laisvė ir atsakomybė
Socialinės atsakomybės terminą 1940 vartojo filosofas R. M. Hutchinsas kalbėdamas apie žodžio laisvę. Anot jo, žiniasklaidos atstovai turi būti visiškai laisvi, kad visuomenė būtų visapusiškai informuota. Šalyse, kuriose žiniasklaida nėra laisva ir valdžia cenzūruoja pranešimus, leidžiama viešai skelbti tik tai, kas laikoma valdžiai priimtina informacija.
Vienas iš žymiausių ryšių su visuomene disciplinos atstovų, istorinėje apžvalgoje E. Bernays yra pasakęs, kad ryšiai su visuomene yra socialinės atsakomybės veikla. Tai gali skambėti kaip prieštaravimas, ypač prisimenant, kad ryšiai su visuomene išaugo iš propagandos, „publikos kvailinimo“ požiūrio. Organizacijos atsakomybės užuomazgų galima rasti jau antikoje; vėliau ilgus amžius žmogiškosios vertybės buvo užmirštos ir tik 18-19 a. pradžioje garsiau prabilta apie darbuotojų poreikius.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Socialinės atsakomybės principai žiniasklaidoje
- Etiškas elgesys: žiniasklaidos turinys ir praktikos turi atitikti etikos standartus, vengti manipuliacijos ir dezinformacijos.
- Pagarba žmogaus teisėms: saugoti asmens privatumą, užtikrinti teisingą ir nešališką informacijos pateikimą.
- Aplinkosauga: viešinti temas, susijusias su tvarumu ir aplinkos apsauga, skatinti atsakingą požiūrį.
- Skaidrumas: aiškiai komunikuoti apie šaltinius, interesus ir galimus interesų konfliktus.
- Viešinimo ir švietimo funkcija: informuoti visuomenę, skatinti pilietinį įsitraukimą ir edukaciją apie svarbias problemas.
Pagrindiniai principai čia bus etiškas elgesys, pagarba žmogaus teisėms, aplinkosauga ir skaidrumas vykdant veiklą. Tai gali didinti verslo konkurencinį pranašumą rinkoje ir stiprinti prekės ženklo vertę. Įmonės, kurios aiškiai komunikuoja savo įsipareigojimus šiose srityse, gali formuoti stipresnį ir emociniu lygmeniu grįstą ryšį su savo klientais.
Socialinės atsakomybės sritys ir žiniasklaidos vaidmuo jose
Kiekviena organizacija yra įvairiai atsakinga publikai. Atsakomybių išvardinimas leidžia iš anksto numatyti, ko visuomenė tikisi iš organizacijų. Tai apima:
| Sritis | Apibūdinimas |
|---|---|
| Ekonominė | Organizacijos veiklos poveikis ekonomikai, pelningumas, investicijos. |
| Socialinė | Ryšiai su darbuotojais, klientais, bendruomene, parama socialiniams projektams. |
| Aplinkosauginė | Poveikis aplinkai, išteklių taupymas, aplinkosaugos iniciatyvos. |
| Teisinė | Laikymasis įstatymų ir tarptautinių normų. |
Žiniasklaida čia atlieka informacinę ir kontrolės funkciją: praneša apie organizacijų veiksmus, atkreipia dėmesį į neatitikimus, viešina geruosius pavyzdžius ir skatina viešą diskusiją.
Komunikacija ir viešinimas: pavyzdžiai iš praktikos
Pasiteisinęs sprendimas - vidinė savanorystės platforma. Kaip atskleidžia E. Ramonas, tam, kad būtų pasiekta džiuginančių rezultatų, bendruomeniškiausia organizacija tituluota „Swedbank“, visų pirma, turi pasitvirtinusi veiklos kryptis, susijusias su socialinės atsakomybės veiklomis. „Toks viešas, aiškus apsisprendimas ir įsivardijimas leidžia mums ne tik paskirstyti dėmesį ir turimus resursus ar pamatuoti daromą pažangą, bet ir aiškiai komunikuoti su darbuotojais.“
Visgi, anot jo, labiau nei komunikacija, veikia tiesioginis pačių darbuotojų įsitraukimas į socialinės atsakomybės iniciatyvas ir projektus: vieni skiria savo laiką ir idėjas, kiti dalijasi ekspertinėmis žiniomis. Organizacijoje savanorystė yra suvokiama ne tik kaip visuomenei vertę kurianti veikla, bet ir galimybė prasmingai praleisti laiką kartu su kolegomis: „Organizacijoje nuolat veikia savanorystės platforma „Mums rūpi“, čia darbuotojai turi galimybę registruotis, rinktis gerus darbus, dalytis įspūdžiais, taip kartu įkvėpdami savanorystę išbandyti ir kitus. Kasmet savanorystę išbando daugiau nei 1 tūkst. „Swedbank“ darbuotojų. Savanoriauti kviečiami visi darbuotojai, tą jie gali atlikti savarankiškai arba susibūrę į komandas. Be to, darbuotojams yra suteikiamos dvi laisvos apmokamos darbo dienos. Geriems darbams atlikti, kai reikia papildomų priemonių, kiekvienam darbuotojui yra skiriamas biudžetas.“
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Pasirinkimų, kaip prisidėti prie visuomenės gerovės „Swedbank“ - apstu: įmonės darbuotojai aktyviai savanoriauja ir padeda nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, tvarko aplinką nacionaliniuose parkuose, bendrauja su vaikais ir senjorais ar savo rankomis stipriai prisideda prie maisto švaistymo problemos mažinimo savanoriaudami „Maisto banko“ sandėliuose. „Skaičiuojame, kad „Swedbank“ darbuotojai iš viso yra savanoriavę daugiau nei 55 tūkst. valandų“, - džiuginančia statistika dalijasi E. Ramonas.
Vidinė komunikacija socialiai atsakingų veiklų klausimais svarbi ir „Aplinkai draugiškiausia įmone 2022“ didelių įmonių kategorijoje tituluotai „Ignitis grupei“. Grupės tvarumo vadovas Valentas Neviera pasakoja, kad kai žinia yra verta pranešti ar kai norima iškelti kokią nors problemą, pasidžiaugti pasiekimu, organizacija naudoja įvairias komunikacijos priemones - interneto puslapį, el. laiškus, susitikimus ir t. t. „Taip pat periodiškai vyksta mokymai aktualiomis temomis. Darbuotojus kviečiame susipažinti su ataskaitomis, kas ketvirtį vyksta rezultatų ir svarbiausių veiklos aspektų pristatymai visiems darbuotojams.“
Komunikacijos iššūkiai: skaidrumas ir „greenwashing“
Sėkmingai komunikuoti įmonės socialinės atsakomybės veiklas ir pasiekimus suinteresuotiesiems asmenims gali būti sudėtinga, ypač siekiant išvengti „žaliojo plovimo“ (angl. "greenwashing") įtarimų. Kuo daugiau įmonių rengs tvarumo ataskaitas ir aiškiai, atvirai papasakos apie įvertintus savo poveikius, tuo daugiau vertės visai visuomenei tai sukurs. Prioritetą reikėtų teikti ne viešinimo planui, o planavimui, kaip parengti gerą ataskaitą su patikima informacija.
Pašnekovai pabrėžia, kad ne visus gerus darbus reikia viešinti. Viešumas neturėtų būti tikslas jų imantis: socialiai atsakingas veikimas turėtų būti įmonės DNR. Organizacijos darytų gerus darbus dėl to sukuriamos vertės aplinkai, bendruomenėms, darbuotojams ar kitoms grupėms, o ne galvodamos apie tai, kokią naudą duos viešinimas.
Žiniasklaidos socialinė atsakomybė švietimo kontekste
Socialinė pedagogika yra mokslinė disciplina, nagrinėjanti, kaip socialiniai ir kultūriniai veiksniai veikia žmogaus vystymąsi, mokymąsi ir socializaciją. Ji orientuota į asmenų, ypač vaikų, socializacijos procesus ir jų tarpusavio sąveiką su aplinka. Taikant socialinę pedagogiką pradinėse klasėse, ypatingas dėmesys skiriamas: vaikų socializacijai, švietimo lygio gerinimui, individualių poreikių atpažinimui, mokyklos bendruomenei, tėvų įtraukimui ir bendrai prevencijai. Socialiniai pedagogai padeda vaikams ugdyti tarpusavio santykius, spręsti konfliktus ir išmokti empatijos - tai ypač svarbu kuriant teigiamą socialinę aplinką.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Dažnai iš vaikų reikalaujame prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tačiau kas yra atsakomybė? Atsakomybės sąvoka apibrėžiama kaip gebėjimas prisiimti pasekmes už savo veiksmus, sprendimus ir elgesį. Tai reiškia, kad asmuo suvokia, jog jo veiksmai turi įtakos ne tik jam pačiam, bet ir kitiems žmonėms bei aplinkai. Atsakomybė susijusi su sąžiningumu, gebėjimu planuoti, siekti tikslų ir vertinti padarinius.
Kodėl atsakomybė svarbi socialinės pedagogikos dalis pradinėse klasėse
- Progimnazijoje vaikai pradeda formuoti savo identitetą ir moralinį suvokimą.
- Atsakomybės ugdymas padeda suprasti, kad jų veiksmai turi pasekmių, o tai skatina savanorystę ir savimonę.
- Vaikai mokosi bendrauti, bendradarbiauti, dalytis ir rūpintis kitais; egoizmo sumažinimas ir atsakomybės už savo elgesį prisiėmimas padeda jiems suformuoti teigiamas socialines sąsajas.
- Vaikams būtina suprasti, kad mokymasis reikalauja pastangų ir atsakomybės už savo rezultatus.
- Socialinė pedagogika siekia ugdyti tokias vertybes kaip sąžiningumas, pagarba, empatija; atsakomybės jausmas padeda vaikams įsisavinti minėtas savybes ir pritaikyti jas kasdieniame gyvenime.
- Prisiimdami atsakomybę už savo pasirinkimus, vaikai mokosi analizuoti savo veiksmus ir vertinti, kas yra teisinga ar neteisinga - tai leidžia ugdyti kritinį mąstymą.
Praktinės priemonės atsakomybės ugdymui mokykloje
- Projektinė veikla: skatinkite mokinius dirbti grupinėse projektinėse veiklose, kuriose kiekvienas narys turi aiškiai apibrėžtas užduotis.
- Klasės tvarkymas: leiskite mokiniams prisiimti atsakomybę už klasės tvarkymą.
- Savivaldos grupės: sukurkite mokinių savivaldos grupes, kurios sprendžia įvairias problemas, susijusias su mokykla.
- Atsakomybės už rezultatus skatinimas: paskirkite užduotis, kurių rezultatai bus matomi, ir aiškiai apibrėžkite vertinimo kriterijus.
- Refleksija po veiklų: skatinkite mokinius diskutuoti apie tai, kas pavyko, kas ne, ir kodėl.
- Mentorystė: skatinkite vyresnius mokinius tapti mentoriumi jaunesniems.
- Laiko planavimas: mokykite mokinius planuoti savo laiką, nustatyti prioritetus ir laikytis terminų.
- Darbų pasidalinimas: įtraukite mokinius į sprendimų priėmimą ir užduočių pasidalinimą klasėje.
- Teigiamų pavyzdžių analizė: analizuokite sėkmingų asmenybių ar istorinių figūrų atvejus, kurie parodė didelę atsakomybę.
- Atsakomybė už aplinką: įtraukite mokinius į aplinkosaugos projektus, tokius kaip mokyklos sodo kūrimas arba aplinkos tvarkymas.
Keletas praktinių užsiėmimų vaikams ir jų tėveliams, vaikams ir mokytojams, kurie Jus suburs, suartins: mokytojai, tėvai ir vaikai gali kurti paveikslus ar koliažus, kartu rašyti pasakojimus apie svajonių dieną; dirbtuvėse kurti unikalų žaislą iš perdirbtų medžiagų; suaugusieji ir vaikai gali suvaidinti mėgstamas pasakas ar sukurti dainą, atspindinčią šeimos vertybes; žaisti žaidimus, skatinančius bendradarbiavimą.
Organizacijų pavyzdžiai ir gerosios praktikos reikšmė
Daugeliui Lietuvos įmonių, ĮSA principų ir praktikos įgyvendinimas yra išties svarbus. Lietuvos verslo konfederacija (LVK) pristato leidinį „Verslas ir socialinė atsakomybė: nuo koncepcijos praktikos link“, kuriame pristatoma net 14 Lietuvos organizacijų socialinės atsakomybės gerųjų pavyzdžių. Įmonių geruosiuose pavyzdžiuose galima skaityti apie ĮSA pradžią organizacijose, darbuotojų įsitraukimą į socialines iniciatyvas, aplinkosauginius aspektus, bendruomeniškumą, socialines investicijas bei sąžiningą ir skaidrią įmonių veiklą.
Socialinės atsakomybės pavyzdys: remiame gyvūnų prieglaudą, kuriame darbuotojai savanoriauja; remiame socialines iniciatyvas, padedančias intelekto sutrikimų turintiems jaunuoliams įsilieti į visuomenę. Tokios veiklos stiprina visuomenės pasitikėjimą ir kuria ilgalaikę vertę.
Etiniai ir teisiniai aspektai: konfliktai ir atsakomybė
Publikos, kurios sužino, kad organizacija vykdo kokią nors veiklą, pažeidžiančią jų interesus, gali kreiptis pagalbos į valdžios organus. Pastarieji gali priimti reguliuojančius aktus ar kitus suvaržymus, varžančius organizacijos veiklą. Kitas argumentas yra tas, kad publika gali imtis veiksmų prieš organizaciją - boikotas, sumažėjęs vartojimas. Organizacijos atsakomybė tampa vienu iš veiksnių konkurencinėje kovoje.
Tačiau diskusijos apie socialinę atsakomybę kartais iškelia prieštaringus požiūrius: ar verslininkai turi papildomą socialinę pareigą be pelno siekimo? Ar privatūs asmenys gali varžytis priimti sprendimus, kurie atitiktų visuomeninį interesą? Istorija rodo - socialinė atsakomybė vystėsi nuo labdaros iki žmogaus teisių, aplinkosaugos ir darnios plėtros uždavinių, formuodama platesnį organizacijų veiklos kontekstą.
Apibendrinimas
Socialinė atsakomybė žiniasklaidoje ir komunikacijoje - tai iššūkis ir galimybė vienu metu. Žiniasklaida turi pareigą skaidriai informuoti visuomenę, atkreipti dėmesį į svarbias socialines ir aplinkosaugos problemas, viešinti geruosius pavyzdžius ir kritiškai nagrinėti pažeidimus. Tuo pačiu organizacijos ir žiniasklaidos priemonės turi laikytis etikos principų, vengti manipuliacijos ir „greenwashing“, siekti skaidrumo ir ilgalaikės naudos visuomenei.
tags: #socialine #atsakomybe #ziniasklaidoje