Socialinė politika yra esminė gerovės valstybės kūrimo priemonė, užtikrinanti piliečių socialinį ekonominį saugumą ir puoselėjanti jų lojalumą valstybei. Tai - valstybės vykdomas pajamų perskirstymas ir turtinių santykių reguliavimas tarp žmonių bei visuomenės grupių, siekiant socialinio teisingumo ir lygybės.
Šiame straipsnyje siekiama atskleisti Europos Sąjungos (ES) vykdomą socialinę neįgaliųjų politiką, kuri tapo savarankiška ES politikos sritimi ir apėmė ne tik naujus aspektus, bet ir naujas socialines kategorijas - pagyvenusiuosius, neįgaliuosius, jaunimą, ilgalaikius bedarbius. Taip pat siekiama išanalizuoti ES neįgaliųjų socialinės politikos raidą sutartyse, kituose ES teisiniuose aktuose ir socialinėse programose.
Socialinės politikos pertvarka Lietuvoje
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vienu svarbiausių jaunos valstybės uždavinių tapo esminė socialinės politikos pertvarka, keičiant į gamybą integruotą valstybinio socializmo socialinę politiką savarankiška politika. Nagrinėjamas socialinės politikos formavimasis ir raidos tendencijos Lietuvoje.
Šiame kontekste svarbu aptarti socialinės politikos pertvarką Vidurio ir Rytų Europoje XX a. pabaigoje, pristatyti Lietuvos socialinės politikos rengimo ir įgyvendinimo kryptis atkūrus nepriklausomybę, apžvelgti Lietuvos socialinės apsaugos sistemą ir panagrinėti šalies socialinės politikos raidos tendencijas bei pokyčių perspektyvas ruošiantis narystei Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvai tapus ES nare.
ES socialinė politika ir neįgalieji
Straipsnyje akcentuojamas ES dominuojantis požiūris į neįgaliuosius kaip turinčius individualių poreikių asmenis. Šio požiūrio svarba ta, kad juo grįsta ES socialinė politika yra labiau socialiai integruojanti ir reiškia esminį posūkį nuo specialių programų neįgaliesiems į lygių galimybių jiems sudarymą.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
ES pripažįstama, kad neįgalieji yra reikšmingas žmogiškasis išteklis įgyvendinant Lisabonos strategiją, kurios siekis - kurti aktyvią gerovės valstybę, t. y. siekti kuo didesnio užimtumo ir lygių galimybių visiems įgyvendinimo.
Apibendrinant, Lietuvos įsijungimas į Europos Sąjungą, keldamas naujus reikalavimus socialinės apsaugos sistemai koordinuotis su ES valstybėse narėse veikiančiomis socialinės apsaugos sistemomis, atvėrė ir plačias pokyčių galimybes didinti užimtumą, veiksmingiau panaudoti žmogiškuosius išteklius, mažinti socialinę atskirtį, geriau panaudoti ES struktūrinių fondų paramą ir siekti tvarios visuomenės raidos.
Pagrindiniai ES socialinės politikos tikslai
- Užimtumo didinimas
- Lygių galimybių užtikrinimas
- Socialinės atskirties mažinimas
- Žmogiškųjų išteklių panaudojimas
- Tvarios visuomenės raida
Lietuvos socialinės politikos raida ir ES integracija
Lietuvos įsijungimas į Europos Sąjungą atvėrė galimybes didinti užimtumą, veiksmingiau panaudoti žmogiškuosius išteklius ir mažinti socialinę atskirtį. Tai taip pat leido geriau panaudoti ES struktūrinių fondų paramą ir siekti tvarios visuomenės raidos.
Šiame kontekste svarbu paminėti Letą Dromantienę (g. 1958 m. kovo 22 d. Akmenėje), lietuvių pedagogę ir profesorę, kuri reikšmingai prisidėjo prie socialinės politikos studijų Lietuvoje. Ji dėstė Šiaulių universitete ir Mykolo Romerio universitete, o šiuo metu yra Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanė.
L. Dromantienės vadovėlis „Europos Sąjungos socialinė politika“ skirtas aukštųjų mokyklų studentams, siekiantiems nuosekliai suprasti ES socialinės integracijos siekius, principus, prielaidas ir procesus istoriniu požiūriu bei šiuolaikinės ES socialinės ekonominės ir politinės raidos sąlygomis.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Vadovėlyje skaitytojai supažindinami su Europos Sąjungos idėja, pagrindiniais jos kūrimo etapais, ES socialinės dimensijos samprata ir principais, ES lygmens socialinės politikos turiniu ir jo struktūra, socialinę politiką reglamentuojančių teisinių dokumentų tipais, pagrindinėmis sutartimis ir chartijomis bei jų įtaka ES socialinei politikai bei joje taikomais koordinavimo (derinimo) ir vienodinimo principais.
Taip pat pristatomos pagrindinės ES institucijos, ES struktūrinės politikos tikslai ir veikimo principai. Pateikiama užimtumo politikos samprata, ES užimtumo politikos raida. Knygoje supažindinama su gyvenimo lygio problematika, gyvenimo lygio politikos raida Europos Sąjungoje, lyčių lygybės problematika, požiūrio į lyčių lygybės politiką tipologija, lyčių lygybės politika Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse.
Apibrėžiama šeimos politikos samprata, aptariami jos tikslai, objektai, pateikti šeimos politikos modeliai. Supažindinama su produktyvaus ir aktyvaus senėjimo idėjomis, demografinio senėjimo keliamais iššūkiais ES socialinei politikai, neįgalumo socialinės rizikos samprata, neįgaliųjų socialinės integracijos programomis Europos Sąjungoje. Pristatoma ES socialinės politikos ateities vizija.
Dromantienės moksliniai interesai apima socialinę politiką, gerovės valstybės modelius ir darbo rinkos pokyčius. Jos darbai nagrinėja Lietuvos socialinės politikos raidą Europos kontekste, socialinį teisingumą ir subsidiarumo principo įgyvendinimą.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
tags: #dromantiene #socialine #politika