Šiuolaikiniame skaitmeniniame amžiuje socialiniai tinklai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Jie suteikia galimybę bendrauti, bendrauti ir dalytis patirtimi su žmonėmis iš viso pasaulio. Jie leidžia mums palaikyti ryšius su draugais ir šeima, nepaisant geografinių kliūčių. Tačiau kaip socialiniai tinklai veikia mūsų psichologinę sveikatą? Ar poveikis skiriasi skirtingo amžiaus grupės žmonėms? Kokia socialinių tinklų teikiama nauda ir daroma žala psichologinei sveikatai?
Socialinių tinklų nauda
Vienas iš nepaprastų socialinių tinklų privalumų yra jų potencialas užmegzti ir puoselėti santykius. Jie leidžia mums palaikyti ryšius su draugais ir šeima, nepaisant geografinių kliūčių. Šios platformos suteikia erdvę, kurioje žmonės gali dalytis savo džiaugsmais ir sunkumais, taip stiprindami emocinius ryšius. Be to, socialiniai tinklai yra galinga priemonė informuotumui didinti ir su psichikos sveikata susijusioms stigmoms naikinti. Naudotojai dažnai dalijasi asmeninėmis istorijomis, atskleisdami savo keliones ir skatindami kitus ieškoti pagalbos.
Internetas naudingas palaikant ryšį su tais, kurie jau serga ūminėmis ar lėtinėmis ligomis, o tai gali padėti gauti anoniminį palaikymą ir susidoroti su iškilusiomis problemomis. Technologijos yra galingas įrankis mokantis apie sveikatą ir jos priežiūrą. Tyrimai parodė, kad paaugliai, naudojantys mobiliąsias technologijas sveikatai pagerinti, rečiau praleidžia vizitus pas gydytojus ir geriau suvokia savo organizmą.
Žala psichinei sveikatai: pagrindiniai mechanizmai
Nors šios platformos neabejotinai suartino mus, vis dažniau nerimaujama dėl jų poveikio psichikos sveikatai. Akivaizdu, kad šie socialiniai tinklai nėra tokie linksmi, kokie atrodo iš pažiūros. Nespėjame susivokti, kad praleidžiame per daug laiko sutelkę dėmesį į kitų žmonių gyvenimus. Socialinė žiniasklaida tarsi pasisavina socialinės sąveikos poreikį kažkuo labai dirbtiniu ir nepakankamu. Socialinė žiniasklaida yra tuščios socialinės sąveikos kalorijos.
Socialiniai tinklai tapo terpe, kurioje demonstruojama ne realybė, o kruopščiai atrinkta, retušuota ir pagražinta gyvenimo versija. Ekspertai įspėja, kad nuolatinis savęs lyginimas su kitais yra vienas žalingiausių įpročių psichinei sveikatai. Matydami, kaip kiti žmonės visiems matant demonstruoja savo tariamai tobulus gyvenimus, žmonės jaučiasi nesaugūs ir jiems atrodo, kad jiems trūkka. Tai sukuria iliuziją, kad visi yra laimingi, sėkmingi, pasiekę svajonių karjeros aukštumas ir gyvena tobulą gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
FOMO arba „Fear of Missing Out“ - baimė praleisti ką nors svarbaus - atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės. Valandų valandas praleidžiant slankiojant po socialinius tinklus gali labai slėgti, ypač kai matai žmones, atvirai besielgiančius negailestingai ar su neapykanta. Interneto erdvė suteikia anonimiškumo jausmą, kuris dažnai išlaisvina agresyvų elgesį. Kibernetinės patyčios ir internetinis priekabiavimas taip pat išryškėjo kaip nerimą keliančios problemos šiose platformose.
Socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų, kuri skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų. Per daug laiko praleidžiant socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą.
Amžiaus grupių ypatumai: kam didžiausia rizika?
Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. 2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Jauni žmonės, kurie dar tik formuoja savo identitetą, yra ypač pažeidžiami.
Paaugliai labiau nei kitos amžiaus grupės nerimauja, kaip juos priims bendraamžiai. Paaugliai, kurie įpranta pasikliauti socialiniais tinklais, kad patenkintų pramogų, laiko praleidimo ir informacijos poreikius, dažniausiai buvo tie, kurie turėjo sunkumų riboti interneto naudojimo laiką. Paaugliai dažnai kontaktuoja su nepažįstamaisiais, naudojasi smurtinio ir seksualinio turinio interneto svetainėmis, populiarėja paauglių elektroninės patyčios.
Vyresni žmonės - mes, mūsų tėvai - taip pat vis daugiau pradedame tuo naudotis ir mėgautis šių tinklų privalumais. Nors vyresniems žmonėms socialinių tinklų vartojimas susijęs su depresijos simptomų mažėjimu, jauni suaugę, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Priklausomybė nuo socialinių tinklų: reiškinys ir požymiai
Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei. Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Biopsichosocialinio priklausomybės modelio elementai: nuotaikos kaita, nuolatinis užimtumas socialiniais tinklais, tolerancija, nutraukimo simptomai, konfliktai ir atkrytis.
Vienas iš bet kokios priklausomybės požymių yra kontrolės praradimas. Žmogus gali pasakyti, kad naudosis tik 10 minučių, o paskui „netikėtai” pastebi, kad praėjo kelios valandos. Abstinencijos požymiai - nerimas, įtampa, pyktis, kai žmogus negali pasiekti telefono ar prisijungti prie tinklo. Dar vienas požymis - neatlikti pažadai ar užduotys dėl per ilgai praleisto laiko socialiniuose tinkluose.
Miego sutrikimai, fiziniai simptomai ir smegenų pokyčiai
Psichinė sveikata yra neatsiejama nuo fizinio poilsio, o socialiniai tinklai yra vienas didžiausių kokybiško miego priešų. Mėlynoji ekranų šviesa slopina melatonino gamybą, todėl tampa sunkiau užmigti. Naršymas prieš miegą stimuliuoja smegenis, sukelia emocines reakcijas (pyktį dėl naujienų, pavydą dėl kitų nuotraukų ar susijaudinimą), kurios neleidžia organizmui pereiti į ramybės būseną. Lėtinis miego trūkumas tiesiogiai koreliuoja su padidėjusia depresijos, nerimo sutrikimų rizika ir sumažėjusiu atsparumu stresui.
Tyrėjai aptiko mikrostruktūrinius pokyčius paauglių, kurie priklausomi nuo interneto, smegenyse, įskaitant pilkosios medžiagos tūrio mažėjimą ir neurotransmiterių pakitimus.
Internetinės patyčios ir socialinis poveikis
Internetinės patyčios (angl. Cyberbullying) - tai agresyvus ir pasikartojantis elgesys, siekiant ką nors įskaudinti ir įtraukti nelygų galių pasiskirstymą per elektroninę mediją. Tyrimuose nurodoma, kad net 20-40 proc. paauglių gali būti internetinių patyčių aukos. Interneto erdvė suteikia anonimiškumo jausmą, kuris dažnai išlaisvina agresyvų elgesį.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Socialiniai tinklai formuoja tam tikrą socialinį kapitalą, kurio pagrindu vyksta socializacija. Socialiniai tinklai, kuriuose yra kuriamas savo idealiojo „aš“ paveikslas ar tikint kitų dalyvių skelbiama informacija, mūsų centrinėje nervų sistemoje gali susikurti tikrovės neatitinkantys prisiminimai. Laikui bėgant, nusivylimas ateina ne tik dėl to, kad aplinkiniai neva gyvena įdomų ir nekasdienišką gyvenimą, bet kad ir tu pats neatitinki to savo susikurto ir afišuojamo gyvenimo.
Kaip sumažinti socialinių tinklų žalą: praktiniai patarimai
Norint palaikyti sveikus santykius su socialiniais tinklais, labai svarbu nustatyti pusiausvyrą tarp internetinio ir neinternetinio pasaulio. Nustačius aiškias ekrano laiko ribas, galima išvengti pernelyg didelio mėgavimosi ir atlaisvinti laiko kitai prasmingai veiklai. Sąmoningas naudojimasis socialine žiniasklaida reiškia, kad reikia suvokti, kaip tam tikras turinys verčia jus jaustis. Neigiamas emocijas sukeliančių paskyrų atsisakymas ir savo feisbuko srauto papildymas nuotaiką keliančiu ir šviečiamuoju turiniu gali prisidėti prie pozityvesnės internetinės patirties.
- Laiko ribojimas: Naudokite programėles, kurios seka ir riboja laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose.
- Pranešimų išjungimas: Išjunkite visus nebūtinus pranešimus („push notifications“).
- Turinio filtravimas: Nustokite sekti paskyras, kurios verčia jus jaustis prastai, kelia pavydą ar nerimą.
- Atviresni pokalbiai: Svarbiausia yra ne draudimai, o atviras pokalbis. Padėkite vaikui suprasti, kaip veikia algoritmai.
- Pertraukos ir „dienos be interneto“: Galima bandyti ir dienas be interneto. Pavyzdžiui, vieną dieną savaitgalį visiškai juo nesinaudoti.
- Kasdienė higiena: Rekomenduojama vengti telefono bent valandą ar dvi prieš miegą.
- Užimkite laiką realiomis veiklomis: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiko gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti pomėgiais.
Jeigu pastebima, kad pats žmogus nepajėgia susitvarkyti su naudojimu, svarbu laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Psichologas padės žmogui suprasti, kodėl jis tiek daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, ką ir kodėl jis ten veikia, kodėl vengia realybės.
Kaip veikia algoritmai ir kodėl jie įtraukia
Socialiniai tinklai rodo turinį, kuris, jų manymu, jus labiausiai sudomins. Jeigu tokio interaktyvumo nebuvo, algoritmas neturi pagrindo manyti, kad draugo turinys jums bus įdomus. Algoritmai dažnai teikia prioritetą įrašams, kurie sulaukė daug reakcijų ir komentarų - veikia sniego gniūžtės principas. Socialiniai tinklai naudoja daugybę mechanizmų mūsų dėmesiui išlaikyti. Tarkime, algoritmas turinį rodo be jokių pertraukų, o tuomet sunku suprasti, kada jau laikas sustoti, nes vos pabaigus žiūrėti vieną vaizdo įrašą, iš karto pradeda rodyti kitą.
Vienas didžiausių kiekvieno socialinių tinklo tikslų yra mūsų praleidžiamas laikas juose - kuo daugiau turinio pamatysime, tuo didesnę piniginę grąžą turės socialinis tinklas. Įsitraukti į socialinius tinklus žmones skatina malonumų paieškos plačiąja prasme. Pasyvus laikas prie ekranų yra tarsi cukrus smegenims - jo norisi čia ir dabar, o pasisotinti yra sunku.
Prevencija ir švietimas: koks vaidmuo tenka tėvams, mokytojams ir specialistams?
Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose. Reikalingas atidus tėvų ir gydytojų dėmesys, švietimas. Būtina mokyti vaikus kritinio mąstymo: kad ne viskas internete yra tiesa, kad „patiktukų“ skaičius neapibrėžia žmogaus vertės ir kad virtualus bendravimas niekada pilnai nepakeis gyvo ryšio. Tik ugdydami sąmoningą, o ne pasyvų vartotoją, galime tikėtis, kad ateities kartos išvengs pražūtingų psichinės sveikatos krizių, kurias šiandien prognozuoja ekspertai.
Dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kaip socialiniai tinklai galėtų būti panaudoti terapijai ir sveikimui. Siūloma, kad medicininis personalas, dirbantis su save žalojančiais ar turinčiais psichinės sveikatos sutrikimų jaunais žmonėmis, turėtų dažniau dalyvauti diskusijose apie interneto naudojimą. Gydytojams reikėtų pasiteirauti apie interneto naudojimą, šviesti ir skatinti naudoti šias technologijas tikslingai.
Stebėjimas ir savirefleksija: du momentai, kurie padeda pastebėti žalą
Psichologas pataria pradėti save stebėti: vienas - kaip aš pradedu naudoti socialinius tinklus, kaip ten atsirandu; kitas - kaip aš jaučiuosi nustojęs tai daryti. Jeigu pastebiu, kad tai darau nejučia, jau yra ženklas, kad vartoju juos nesveiku būdu. Kitas momentas yra, su kokia emocija baigiu tai daryti. Jeigu baigiu su suirzimu, nusiminimu, dirglumu, nepasitenkinimu savimi, tomis emocijomis, kurios signalizuoja, kad aš nenaudingai praleidau laiką, yra kitas signalas - kad tampu socialinio tinklo įkaitu.
Jeigu susiduriame su priklausomybės požymiais, pasiūlymas yra riboti socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką: „Nes čia jokio kito kelio nebus. Reikėtų skirti labai aiškų laiką ir, mano siūlymas, tai daryti nei ryte, nei vakare. Nes rytas yra produktyviausias laikas, kai protas yra pailsėjęs ir galime nuveikti daugiausia. Vakaras skirtas šeimai, poilsiui, atsipalaidavimui ir tai niekaip nesuderinama su socialiniais tinklais.“
Statistika ir duomenys (pagal pateiktą medžiagą)
| Rodiklis | Reikšmė / Pastaba |
|---|---|
| 16-29 m. asmenų kasdien internetą naudojančių Lietuvoje | Apie 90 % |
| Jaunų suaugusiųjų, jaučiančiųsi prislėgti dėl socialinių tinklų | Beveik 40 % (PSO, 2022) |
| Jaunų suaugusiųjų, galvojusių apie savižudybę dėl spaudimo socialiniuose tinkluose | 15 % (minėtas tyrimas) |
| Kreipimosi priežastys į „Jaunimo liniją“ 2024 m. (procentai) | Vienišumas 21%; Nerimas/Depresija 30% (telefonu), 13% (internetu) |
Praktiniai žingsniai, kuriuos siūlo ekspertai
- Nustatykite laiko ribas ir naudokite programėles, ribojančias laiką socialiniuose tinkluose.
- Išjunkite pranešimus ir perstumdykite aplikacijas į aplankus, kad sumažintumėte nesąmoningą įsijungimą.
- Ribokite naudojimąsi rytais ir vakarais - skirkite šiuos laikus produktyviam darbui ir poilsiui.
- Uždarykite ekranus bent valandą prieš miegą ir praktikuokite sąmoningumą.
- Skatinkite realaus gyvenimo veiklas: sportas, menas, gyvi susitikimai.
- Jeigu pats neįstengiate sumažinti naudojimosi - kreipkitės pagalbos į specialistus.
Svarbu prisiminti
Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais. Svarbiausia yra pakeisti santykį su jomis - ne visiškas atsisakymas, o sąmoningas vartojimas, kritinis mąstymas ir sveikos ribos. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus.
tags: #zluge #socialiniai #tinklai