Žemaitija - Lietuvos etnografinis regionas, turintis gilias istorines ir kultūrines šaknis, pirmą kartą paminėtas 1219 m. Haličio-Voluinės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartyje, kurioje buvo minimi žemaičių kunigaikščiai Erdvilas (Gerdvilas) ir Vykintas. Iki XX a. pradžios šis regionas labiau buvo vadinamas Žemaičiais, o Žemaitijos pavadinimas kilo nuo žodžio „žemė“ arba dėl geografinės padėties žemiau aukštaičių, kaip aiškino Vytautas Didysis.
Šiame regione Telšiai yra laikomi Žemaitijos sostine, o regiono kultūrinės simbolikos - herbų ir vėliavų - projektus sukūrė Algis Kliševičius, Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva. Žemaitijos mažasis herbas vaizduoja juodą mešką raudoname lauke su sidabrine grandine ant kaklo, o didysis herbas papildytas sidabrine deive ir kario figūromis, simbolizuojančiomis regiono gynybą ir mitologiją.
Žemaitijos kraštovaizdį puošia kalvoti plotai tarp Telšių ir Šilalės, kur yra šventkalniai ir piliakalniai, tokie kaip Šatrija ar Medvėgalis. Čia išlikę senoviniai gyvenimo ženklai - erdvios ūkininkų sodybos su unikaliomis architektūrinėmis detalėmis, kaip didžiosios trobos su šiaudiniais stogais, archajiški numai su lėpiais bei atviri ugniakurai.
Žemaičių dainavimo tradicijos pasižymi stilistiniu vientisumu, nors jų žanrų įvairovė nėra didelė. Ypatingos yra šienapjūtės dainos su priedainiu „Valioj“, kuris laisvai atliekamas per laukus. Unikali ir žemaičių religinio atsisveikinimo tradicija - ilgai trunkantis Kalnų giedojimas su pučiamųjų muzikos intarpais per šermenis. Tai išreiškia gilų užuojautos ir atsisveikinimo ritualą.
Žemaičių liaudies kostiumai ypač akcentuoja skaras. XVII-XIX a. įvairiaspalvės skersadryžės vilnonės skaros ir vėlesnės kvadratinės su ryškiomis spalvomis yra unikalios regiono kultūros dalys. Šiaurės Žemaitijoje moterys dėvėjo raudonlanges lininės ar medvilninės raiščius, o pietinėje dalyje - baltas drobules su raudonomis ažūrinėmis juostomis. Šias skaras moterys rišdavo ypatingu būdu, vadinamu „ragiukais“.
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
Žemaičių virtuvėje ypatingą vietą užima kanapės. Tradicinis patiekalas „kanapių taboka“ valgomas su bulvėmis, o kanapinis pienas yra dar vienas išskirtinis regiono delikatesas. Kanapių rasalas, į kurį dedama sutrinta silkė su svogūnais, yra dar viena regiono tradicija, išreiškianti Žemaitijos žemdirbių susižavėjimą ir pagarbumą šiai kultūrai.
Ne mažiau iškilminga ir linksma yra Užgavėnių šventė Žemaitijoje. Persirengdami įvairiais veikėjais, dėvėdami senovinius kaukes (meškos, vilko, gervės, ožio), žemaičiai lanko kaimynus, buria ateities derlių ir vakare degina Morės iškamšą - žiemos sunkumų simbolį.
Linų auginimas ir tradicinis apdorojimas išlaikė senovinius papročius, o naktinis linamynis buvo gausus jaunimo linksmybių, žaidimų ir išbandymų, įtraukdavusių ir persirengėlius.
Rūta Vildžiūnienė - Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė
Rūta Vildžiūnienė yra žinoma Lietuvos muzikologė, etnomuzikologė ir pedagogė, kuriai itin rūpi gyvoji etninė kultūra ir jos išsaugojimo galimybės. 1979 m. ji baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) ir įgijo muzikologo bei muzikos teorinių disciplinų dėstytojos kvalifikaciją. 2008 m. jai suteiktas docento vardas.
Docentė Rūta Vildžiūnienė 37 metus vadovavo studentų folkloro ansambliui „Auksodis“, dešimt metų - Priekulės ansambliui „Vėlingis“. Klaipėdoje ji vadovavo net devyniems folkloro kolektyvams. Jos koncertai vyko Lietuvoje bei užsienyje - Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje ir kitur. Ji aktyviai dalyvauja Dainų šventėse, rengia temines programas, kalendorines šventes, etnologines stovyklas, ekspedicijas ir vakaronę.
Taip pat skaitykite: kultūriniai veiksniai ir Žemaitijos pienas
Rūta Vildžiūnienė yra parengusi keletą mokomųjų knygų, tarp jų „Griežtasis polifonijos stilius“, „Gyvenu, kai dainuoju“, „Toli mano giminėlė“ ir IV klasės muzikos vadovėlį „Vieversys“ (kaip bendraautorė).
Jos visuomeninės pareigos yra svarbios: 2011-2019 m. ji buvo Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė, o dabartinėje kadencijoje eina pirmininko pavaduotojos funkciją. Taip pat Rūta buvo Klaipėdos universiteto Muzikos fakulteto tarybos narė ir Lietuvos muzikos olimpiados vertinimo komisijos narė.
Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba - organizacija, sauganti regiono palikimą
Etninės kultūros globos taryba (EKGT) buvo įkurta 2000 m. siekiant saugoti Lietuvos etninę kultūrą, o regioniniai tarybų padaliniai Žemaitijoje įsteigti 2002 m. liepos 5 d., jų koordinacinis centras įsikūrė Telšiuose.
Žemaitijos regioninė taryba yra atsakinga už regiono etninės kultūros sklaidą, tradicijų puoselėjimą ir apsaugą. Ji apima 17 savivaldybių, nevyriausybines organizacijas, mokslines institucijas, muziejus bei regioninius parkus. Tarybos veikloje dalyvauja 26 nariai, kurie aktyviai organizuoja kultūrinius renginius, ekspedicijas ir apdovanoja labiausiai nusipelniusius asmenis bei bendruomenes.
Žemaitijos etninės kultūros globos tarybos pirmininkas nuo 2019 m. yra Virginijus Jocys, o viena iš jo pavaduotojų - doc. Rūta Vildžiūnienė. Jiedu kartu atlieka svarbų darbą su regiono gyventojais, siekdami išsaugoti ir populiarinti unikalią Žemaitijos etninę kultūrą.
Taip pat skaitykite: Europos socialinio fondo skyriaus funkcijos ir atsakomybės
EKGT narystės ir veiklos reikšmė Lietuvos etnografinių regionų kultūrai
Regioninių etninės kultūros globos tarybų veikla yra itin svarbi gyvosios tautosakos, liaudies meno ir kultūros tradicijų vystymui. Šios tarybos, įsteigtos penkiuose pagrindiniuose Lietuvos etnografiniuose regionuose - Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Mažojoje Lietuvoje, Suvalkijoje ir Žemaitijoje, koordinuoja atitinkamų regionų etninės kultūros puoselėjimą.
Kiekvienos tarybos pirmininkas bei pavaduotojai atstovauja regiono savivaldybes, nevyriausybines organizacijas ir mokslo institucijas, vykdo mokymus, rengia ekspedicijas ir dalyvauja visuomeniniuose renginiuose. Tai sudaro vertingą pagrindą Lietuvos tautos kultūriniam identitetui išlaikyti ir plėtoti.
| Regionas | EKGT pirmininkas | Veiklos pradžia | Koordinacinis centras |
|---|---|---|---|
| Žemaitija | Virginijus Jocys (pirmininkas), doc. Rūta Vildžiūnienė (pavaduotoja) | 2002 m. liepos 5 d. | Telšiai |
| Aukštaitija | Milda Petkevičienė-Dečkuvienė | 2002 m. gegužės 3 d. | Panevėžys |
| Dzūkija (Dainava) | Marius Galinis | 2002 m. gegužės 10 d. | Alytus |
| Suvalkija (Sūduva) | Andrius Milinkevičius | 2002 m. birželio 14 d. | Marijampolė |
| Mažoji Lietuva | Asta Grušelionienė | 2002 m. liepos 16 d. | Šilutė |
„Atviras pokalbis“: Ar tinkamai prižiūrime milijardus gynybai?
tags: #zemaitijos #regionines #etnines #kulturos #globos #tarybos