Žaidimai vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, socialiniams įgūdžiams ugdyti

Autizmas - tai sudėtingas neurologinės raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, socialinės sąveikos, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra neurologinė ir raidos būklė, kuri paveikia milijonus vaikų visame pasaulyje, veikdama jų socialinę sąveiką, komunikaciją ir elgesį. Šis straipsnis skirtas apžvelgti įvairius metodus ir strategijas, padedančius autizmo spektro sutrikimų (ASS) turintiems vaikams mokytis emocijų atpažinimo, supratimo ir valdymo.

Autizmo spektro sutrikimų ypatumai ir kodėl svarbu ugdyti socialinius įgūdžius

Autizmo spektro sutrikimai apima platų spektrą būklių, įskaitant Aspergerio sindromą, Retto sindromą, netipišką autizmą ir klasikinį autizmą. Autizmas pasireiškia įvairiais lygiais, todėl kiekvieno asmens patirtis yra unikali. Dauguma autorių teigia, kad vaikų autizmas pasireiškia labai įvairiomis formomis, esant skirtingiems intelekto, kalbos ir socializacijos lygiams. Vaikų gebėjimai ir poreikiai yra skirtingi ir laikui bėgant gali keistis, tačiau iš autizmo „neišaugama“. Vis dėlto, pritaikius atitinkamą ugdymo metodą konkrečiam vaikui, autizmo požymius galima sėkmingai sumažinti.

Pagrindiniai autizmo požymiai: Sutrikęs bendravimas (verbalinis ir neverbalinis). Sutrikusi socialinė sąveika. Riboti interesai ir pasikartojantis, stereotipinis elgesys. Priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams. Neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius.

Autistiški vaikai kitaip suvokia aplinką - jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Autistai retai ieško akių kontakto, jiems sunku atpažinti kito žmogaus nuotaiką veide. Dėl šių priežasčių emocijų mokymasis autistiškiems vaikams yra itin svarbus.

Kaip žaidimai padeda socialinių įgūdžių ugdymui

Žaidimai yra efektyvus būdas lavinti vaikų socialinius įgūdžius, tokius kaip bendravimas, empatija, bendradarbiavimas ir konfliktų sprendimas. Stalo žaidimai taip pat atspindi šeimos vertybes ir suteikia galimybę kokybiškai praleisti laiką kartu. Remiantis tyrimais ir praktiniais stebėjimais, stalo žaidimai yra puikus būdas lavinti socialinius įgūdžius. Jie skatina kantrybę, taisyklių laikymąsi, bendradarbiavimą, efektyvų bendravimą ir net moko priimti pralaimėjimus.

Taip pat skaitykite: Kaip įveikti priklausomybę nuo lošimų

Stalo žaidimų tipai ir nauda

Žaidimo tipas Privalumai Pavyzdžiai Kooperaciniai Skatina komandinį darbą, empatiją, kantrybę Hoot Owl Hoot!, Brain Games LT "My First" serija Konkurenciniai Ugdo sveiką konkurencijos jausmą, moko valdyti pralaimėjimo emocijas Įvairūs strateginiai žaidimai, Brain Games LT "IQ" serija

Žaidimo tipas Privalumai Pavyzdžiai
Kooperaciniai Skatina komandinį darbą, empatiją, kantrybę Hoot Owl Hoot!, Brain Games LT "My First" serija
Konkurenciniai Ugdo sveiką konkurenciją, moko valdyti pralaimėjimo emocijas Įvairūs strateginiai žaidimai, Brain Games LT "IQ" serija

Kooperaciniai žaidimai dažniau kuria palaikančią ir pozityvią atmosferą, o konkurenciniai - įneša daugiau iššūkių, tačiau gali tapti stresine patirtimi. Tyrimai rodo, kad stalo žaidimai padeda ugdyti svarbius socialinius įgūdžius, kurie gali lydėti žmogų visą gyvenimą. Reguliarus žaidimų žaidimas lavina bendradarbiavimo, komunikacijos ir problemų sprendimo gebėjimus, kurie vėliau natūraliai pritaikomi kasdienėse situacijose.

Konkrečios žaidimo ir ugdymo metodikos

Žaidimas „Atspėk emociją“ ir kitos veiklos emocijų mokymui

Žaidimas „Atspėk emociją“: užrašyti jausmų pavadinimus ant popieriaus lapelių ir iškirpti. Naudoti skirtingų emocijų paveikslėlius vietoje loto kortelių. Žaidėjas traukia vieną žodį ir bando pavaizduoti jo reikšmę be žodžių, kad kiti galėtų jį atspėti. Pakeisti žodžius paveikslėliais, kuriuose pavaizduotos emocijos. Vaikai gali ne vaizduoti, o pabandyti nupiešti emocijas, kad kiti atspėtų žodį iš paveikslėlio.

Pokalbio įgūdžių lavinimas ir pasakojimų kūrimas

Pokalbio įgūdžių lavinimas: Naudoti korteles su pokalbio scenarijais, paliekant tuščias vietas, kad jas užpildytų vaikas. Aptarti kiekvieną scenarijų, naudojant vizualinę pagalbą apie tai, kad reikia žiūrėti į pašnekovą, kalbėti ir klausyti. Tai instrumentas, kuris padeda autistiškiems vaikams palaikyti abipusį pokalbį, suteikdami jiems būtiną struktūrą ir palaikymą.

Pasakojimų kūrimas: Padėti skirtingų emocijų paveikslėlius ant stalo. Žaidėjai kartu sprendžia, kokie elementai turi pasireikšti pasakojime (pavyzdžiui, žaidimų aikštelė, kamuolys ir smėlis). Žaidimo tikslas - paeiliui sudaryti pasakojimą, atsižvelgiant į vienas kito idėjas, ir panaudoti visus elementus. Pirmas žaidėjas išsirenka paveikslėlį ir pradeda pasakojimą, panaudodamas emociją, kuri pavaizduota kortelėje.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų?

Struktūra: socialinės istorijos

Socialinės istorijos aprašo konkrečią situaciją, nurodydamos, kas įvyko, kodėl tai įvyko, ir kokios gali būti pasekmės. Vizualinė pagalba: Istorijose naudojami paveikslėliai ar simboliai, kad padėtų vaikui vizualiai suprasti situaciją. Emocijų įvardijimas: Istorijos padeda įvardyti ir suprasti emocijas, kurias gali jausti tiek pats vaikas, tiek kiti žmonės.

Pavyzdys: Socialinė istorija apie naują mokyklą gali aprašyti, kaip atrodys klasė, kur bus tualetas, ir kaip elgtis, jei vaikas pasijus neramus.

Videomodelingas

Videomodelingas, tai metodas, kurio metu naudojami vaizdo įrašai, kuriuose demonstruojamas tikslinių įgūdžių taikymas. Vaikas žiūri video siužetus, o po to imituoja juose matytą elgesį. Videomodelingas tai toks metodas, kuris ne kartą naudotas skirtingo amžiaus žmonėms mokant juos įvairaus tikslinio elgesio (Bellini ir Akullian, 2007). Šis metodas, kaip tinkamas mokyti ASS žmones socialinių įgūdžių, ištirtas ir patvirtintas daugelio mokslinių tyrimų ir aprašytas mokslinėje literatūroje (Bellini ir Akullian, 2007; Reichow ir Volkmar, 2010; Scattone, 2007; Wang ir Spillane, 2009).

Grupinis socialinio elgesio mokymas

Taikant grupinį socialinio elgesio mokymo metodą nedidelė grupė raidos sutrikimų turinčių vaikų mokomos nustatytą laiką, šio metodo rėmuose sunkus socialinis elgesys ir specifiniais socialiniai įgūdžiai skaidomi į atskirus komponentus ir mokomi žingsnis po žingsnio, iš esmės atsižvelgiant į Taikomosios elgesio analizės (ABA) principus. Šis metodas savyje turi skirtingas elgesio formavimo technikas, tokias kaip pagalba, reakcijų formavimas, motyvacinės strategijos ir manipuliavimas aplinkos kintamaisiais kad būtų padeda sistemiškai įgyti tikslinių įgūdžių, tačiau, papildomai gali būti naudojami ir papildomi metodai.

Yra didžiuliai kiekiai tiriamosios literatūros, skirtos grupiniam raidos sutrikimų turinčių vaikų socialinių įgūdžių mokymui (Cappadocia ir Weiss, 2011; Rao, Beidel ir Murray, 2008; Reichow ir Volkmar, 2010; White, Keonig ir Scahill, 2007). Tačiau nežiūrint į šį tyrimų ir mokslinių straipsnių skaičių, šiai dienai vis dar neatlikta bendra metodo efektyvumo metaanalizė, kuri leistų daryti išvadas apie tai, ar toks grupinis metodas atitinka moksliškai pagrįsto praktikos kriterijus.

Taip pat skaitykite: Žaidimų priklausomybės pasekmės

Ugdymo priemonės, žaislai ir sensorinės aplinkos svarba

Specialiai pritaikytos ugdymo priemonės ir žaislai gali padėti autistiškiems vaikams lavinti socialinius, komunikacinius bei pažintinius įgūdžius. Lavinamieji žaislai yra neatsiejama autistiškų vaikų ugdymo dalis, nes jie skatina mokymąsi per žaidimą, kas yra natūrali vaikų mokymosi forma. Šie žaislai yra sukurti taip, kad sudomintų vaikus, paskatintų jų smalsumą ir mokymosi troškimą.

Svarbūs aspektai renkantis žaislus: Sensorinės savybės: Žaislai, kurie stimuliuoja vaiko pojūčius (lietimą, regėjimą, garsą ir skonį). Paprastas dizainas: Vengti per daug detalių ir sudėtingų formų. Kalbos ir komunikacijos skatinimas: Žaislai, kurie padeda tobulinti kalbos įgūdžius ir komunikaciją. Raminamieji žaislai: Žaislai, kurie suteikia ramybės ir saugumo jausmą. Motorinio vystymosi skatinimas: Žaislai, kurie padeda tobulinti motorinius įgūdžius. Socialinės sąveikos skatinimas: Žaislai, kurie skatina bendravimą ir žaidimą su kitais.

Pavyzdžiai: Sensoriniai kamuoliukai, šepetėliai ar staleliai. Įvairių formų rinkiniai. Terapiniai žaislai.

Struktūra, dienotvarkė ir sensorinės aplinkos kontrolė

Dienotvarkės laikymasis: Sukurkite aiškią dienotvarkę ir jos laikykitės. Naudokite vizualinius tvarkaraščius su paveikslėliais ar simboliais, kad vaikas žinotų, kas jo laukia. Sensorinės aplinkos kontrolė: Stebėkite, ar aplinkoje nėra per daug sensorinių dirgiklių (stiprių garsų, ryškių šviesų ar aštrių kvapų). Jei reikia, sukurkite ramią vietą, kur vaikas galėtų atsipalaiduoti. Aiškios taisyklės ir lūkesčiai: Nustatykite aiškias taisykles ir lūkesčius, kurie būtų lengvai suprantami vaikui.

Pedagogų ir tėvų vaidmuo bei Lietuvos praktika

Pedagogai ir tėvai atlieka svarbų vaidmenį padedant autistiškiems vaikams mokytis emocijų. Svarbu, kad su vaiku dirbantys asmenys būtų gerai informuoti apie autizmo ypatumus ir taikytų individualizuotus ugdymo metodus.

Rekomendacijos pedagogams ir tėvams: Būkite kantrūs ir supratingi: Atminkite, kad autistiški vaikai mokosi kitaip, todėl reikia daugiau laiko ir pastangų. Naudokite vizualinę pagalbą: Paveikslėliai, simboliai ir diagramos gali padėti vaikui geriau suprasti informaciją. Sukurkite teigiamą atmosferą: Skatinkite vaiko pastangas ir pasiekimus, net jei jie yra maži. Bendradarbiaukite su specialistais: Kreipkitės į psichologus, logopedus ir kitus specialistus, kurie gali padėti jums suprasti vaiko poreikius ir parinkti tinkamus ugdymo metodus. Nuolat tobulinkite žinias: Dalyvaukite seminaruose, mokymuose ir konferencijose, kad sužinotumėte apie naujausius autizmo tyrimus ir ugdymo metodus.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius taiko programą „Mes - mąstytojai!“, skirtą 4-7 m. Programa remiasi Proto teorija, kuri apibrėžia esminę socialinės sąveikos ir empatijos supratimo svarbą. Programa yra ilgalaikė, tai reiškia, kad reikalingas nuolatinis jos taikymas ugdymo įstaigoje, mokant naujų socialinio mąstymo įgūdžių, kuriuos vėliau vaikai ir jų šeimos nariai skatinami perkelti į kitą, vaikams natūralią aplinką.

Pasak socialinės pedagogės, analizuojant kitas temas mokiniai, siekdami bendro tikslo mokosi būti vieninga komanda - stato kaladėlių miestą, kepa obuolių pyragą, žaidžia įvairaus pobūdžio stalo žaidimus. Kiekvienas komandos narys turi atlikti ir individualią užduotį tam, kad komanda pasiektų bendrą tikslą.

A. Černiauskienė, organizuodama socialinių įgūdžių užsiėmimus 9-12 metų vaikams, taip pat sėkmingai taiko programos principus: „Daug dėmesio skiriu savo ir kito žmogaus jausmų pažinimui, vaikai mokosi saugiai išreikšti ir išjausti turimus jausmus ir emocijas. Stipriname komandinio darbo įgūdžius. Mokomės suprasti, kad ne viskas, apie ką galvojame, yra žinoma aplinkiniams, tol kol to nepasakome garsiai.“

Mokslinis įvertinimas ir rekomendacijos praktikai

Analizuojant mokslinę literatūrą, pastebėta, kad kai kurių metodų efektyvumas yra geriau įrodytas nei kitų. Iš visų metodų videomodelingas visiškai atitinka kriterijus, keliamus moksliškai pagrįstai praktikai. Bellini ir Akullian (2007) atliko dvidešimt trijų tyrimų, skirtų videomodelingui, analizę. Šios analizės rezultatai rodo, kad tai efektyvus metodas.

Socialinė istorija - taip pat vienas socialinių įgūdžių formavimo metodų, kurį sukūrė Carol Gray. Taikant šį metodą kuriamos trumpos istorijos, aprašančios socialinę situaciją, atitinkamą reakciją, priežastį ir teigiamą poveikį. Istorijos dažnai papildomos piešiniais ir paveikslėliais, palengvinančiais teksto suvokimą. Metaanalizės rezultatai rodo, kad socialinių istorijų kaip metodo efektyvumas vis dar lieka abejotinas, todėl rekomenduojama atidžiai stebėti ir vertinti šio metodo rezultatyvumą kiekvienu atveju atskirai.

Taikant grupinį metodą, nors yra gausu literatūros, šiai dienai vis dar neatlikta bendra metodo efektyvumo metaanalizė. Dėl kelių atlikto tyrimo metodinių neatitikimų grupiniai užsiėmimai mokant socialinių įgūdžių negali būti laikomi moksliškai patvirtintais, tačiau šis metodas gali būti daug žadantis, jei mokymo programa ir metodai patys iš savęs yra moksliškai pagrįsti.

Praktinės rekomendacijos

  • Derinti įvairius metodus: videomodelingą, socialines istorijas, žaidimus ir struktūruotas grupines veiklas.
  • Naudoti vizualinę pagalbą ir aiškią dienotvarkę.
  • Rinktis žaislus su sensorinėmis savybėmis ir paprastu dizainu.
  • Stebėti ir vertinti kiekvieno metodo efektyvumą individualiai.
  • Bendradarbiauti su specialistais (psichologais, logopedais, ABA specialistais).
  • Skatinti šeimos įsitraukimą: sukurti šeimos žaidimų vakarus ir integruoti ugdymo elementus namuose.

Ikimokykliniame amžiuje žaidimas dažniausiai įvardijamas kaip pagrindinė ir labiausiai prieinama veikla, metodas, atitinkantis to amžiaus vaiko mąstymą, emocionalumą, aktyvumą, poreikį bendrauti. Tyrimai rodo, kad vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimą, būdingi socialinės sąveikos sutrikimai, sunku įsitraukti į ugdomąsias veiklas ar dalyvauti žaidybinėje veikloje, tačiau mokytojai, norėdami įtraukti vaiką į žaidimus, taiko vizualizaciją, struktūravimą, stebėjimą ir motyvaciją.

tags: #zaidimu #vaiku #turnciu #autizmo #spektro #sutrikimu