Neįgaliųjų sportas - tai organizuota sportinė veikla, skirta žmonėms, turintiems laikiną arba nuolatinę kūno ir proto negalią. Jis naudojamas kaip gydomoji priemonė neįgaliųjų reabilitacijai. Varžybinis neįgaliųjų sportas atsirado XX a. pradžioje kaip fizinio aktyvumo ir resocializacijos priemonė Pirmojo pasaulinio karo veteranams, turintiems negalią. Paralimpinės žaidynės - aukščiausio lygio varžybos neįgaliesiems.
Paralimpinio judėjimo ištakos ir plėtra
1948 m. Stoke Mandeville (Didžioji Britanija) neurochirurgas L. Guttmanas surengė sporto varžybas Antrojo pasaulinio karo veteranams, sėdintiems neįgaliųjų vežimėliuose. 1960 m. įvyko pirmosios paralimpinės žaidynės, kurių programą sudarė 6 sporto šakos vienintelėje vežimėlių kategorijoje. Vėliau pritaikyta daugiau olimpinių sporto šakų neįgaliesiems, dabar programoje jų yra 18, kai kurios specifinės (lenktynės vėžimėliais, svorių stūmimas atsigulus). Paralimpinės žaidynės vyksta kas 4 m.
Neįgaliųjų sporto raida Lietuvoje
Neįgaliųjų sportas Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias XX a. pradžią. 1928 m. Kaune įkūrus aklųjų mokyklą, prasidėjo aklųjų fizinis lavinimas. Nuo 1944 m. susikūrė Lietuvos aklųjų draugija, kurioje buvo kultivuojama šaškės, šachmatai, sunkumų kilnojimas, lengvoji atletika. Nuo 1966 m. pradėtos rengti kompleksinės aklųjų spartakiados, kurių programoje, be minėtų sporto šakų, dar buvo plaukimo, vėliau aklųjų ritinio, dviračių tandemų, aklųjų riedulio, nuo 1991 m. dziudo varžybos.
Vyko šių sporto šakų Lietuvos aklųjų ir silpnaregių pirmenybės, čempionatai. Aklieji dalyvavo ir šaškių, šachmatų, lengvosios atletikos, sambo, dziudo, sunkiosios atletikos Lietuvos čempionatuose. Aklieji ir silpnaregiai sportininkai nuo 1977 m. dalyvauja Europos, nuo 1986 m. pasaulio čempionatuose. 1984 m. prasidėjo žmonių, turinčių judėjimo negalią, organizuotas sporto sąjūdis. 1986 m. Alantoje įvyko Pabaltijo respublikų, 1988 m. - pirmosios SSRS neįgaliųjų žaidynės. 1988 m. Almatoje surengtas SSRS sėdimojo (neįgaliųjų) tinklinio čempionatas, kurį laimėjo Lietuvos moterų komanda.
Nuo 1988 m. Lietuvos sportininkai dalyvauja paralimpinėse žaidynėse (1988 m. 1990 m. įsteigtas Lietuvos paralimpinis komitetas, įkurta Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija, 1992 m. priimta į Tarptautinę cerebrinio paralyžiaus ir rekreacijos asociaciją (Cerebral palsy international sports and recreation association, CPISRA), 1996 m. į Tarptautinę vežimėlių krepšinio federaciją, 1998 m. į pasaulinę neįgaliųjų tinklinio organizaciją, 2004 m. į Tarptautinę vežimėlių ir amputantų sporto federaciją. 1990 m. įkurta Lietuvos aklųjų sporto federacija, 1991 m. priimta į Tarptautinę aklųjų sporto asociaciją (International blind sports association, IBSA), 1992 m. į Tarptautinę aklųjų ir silpnaregių šachmatų asociaciją.
Taip pat skaitykite: Sporto apžvalga neįgaliesiems
Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo ir integracija
Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija (LNSF) aktyviai veikia siekdama sudaryti sąlygas neįgaliesiems dalyvauti sportinėje veikloje ir atstovauti Lietuvai tarptautiniu lygiu. LNSF puoselėja sportiškos ir atsakingos bendruomenės vertybes. Siekiama bendrų rezultatų ir kuo geriau atstovauti Lietuvai. LNSF vykdo projektą "Asmenų su fizine negalia atstovavimas, jų teisių gynimas, švietimas, paslaugų prieinamumo skatinimas fizinio ugdymo srityje". Projekto konkursą organizavo Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF) taip pat aktyviai įsitraukia į neįgaliųjų sporto integraciją. 2020 m. LLAF Tarybos posėdyje buvo priimti svarbūs sprendimai dėl neįgaliųjų lengvaatlečių integravimo į LLAF organizuojamas varžybas. Lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis informavo apie susitikimą su Lietuvos paralimpinio komiteto vadovu Mindaugu Biliumi. Nuspręsta integruoti neįgaliuosius bei svarbiausiose varžybose (Lietuvos čempionatas ir LLAF taurės varžybos) suteikti galimybę startuoti ir jiems.
Kurčiųjų ir specialiosios olimpiados judėjimai
1989 m. įkurtas Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas, 1992 m. priimtas į Tarptautinį specialiosios olimpiados komitetą (Special olympics international, SOI). Lietuvos vyrų kurčiųjų krepšinio rinktinė 1992 ir 2008 m. tapo Europos ir 2007 m. pasaulio čempione, moterų rinktinė 2008 m. Europos vicečempione, kurčiųjų olimpinėse žaidynėse vyrų krepšinio rinktinė 1997 m. iškovojo antrą, 2001 ir 2005 m. - trečią, moterų rinktinė - trečią vietas.
Lietuvos paralimpinių medalių dinamika
Žemiau pateikiama įskaitinių metų ir iškovotų medalių suvestinė, parengta iš pateiktų skaitinių įrašų.
| Metai | Auksas | Sidabras | Bronza |
|---|---|---|---|
| 1988 | 2 | 1 | 1 |
| 1992 | 0 | 4 | 3 |
| 1996 | 3 | 2 | 6 |
| 2000 | 0 | 2 | 1 |
| 2004 | 1 | 1 | 5 |
| 2008 | 0 | 2 | 0 |
Žymūs Lietuvos neįgalieji sportininkai
Lietuva didžiuojasi savo sportininkais, pasiekusiais aukštų rezultatų neįgaliųjų sporte. Viena iš tokių sportininkių yra Malda Baumgartė, patyrusi sunkią traumą, tačiau nepalūžusi ir pasiekusi įspūdingų pergalių. Malda Baumgartė - tituluota Lietuvos lengvaatletė. Trys paralimpiniai medaliai, auksinės pergalės Europos ir pasaulio čempionatuose, pasaulio rekordai rutulio stūmimo, disko metimo ir ieties metimo sektoriuose, aukščiausi valstybiniai apdovanojimai - tai tik dalis jos pasiekimų. M. Baumgartė ne kartą gerino ieties metimo pasaulio rekordus.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Kiti žymūs sportininkai: Jonas Spudis Eugenijus Vaičaitis Artūras Plodunovas Andrius Skuja Ramūnas Rojus Eivydė Vainauskaitė Simonas Strelkauskis.
Varžybos, festivaliai ir renginių geografija
Nacionalinė sporto agentūra (NSA) skiria didelį dėmesį tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimui Lietuvoje. 2025 metais NSA konkurso būdu skyrė dalinį valstybės finansavimą 19 šalies sporto organizacijų rengiamoms tarptautinėms varžyboms. Iš viso skirtingo lygio renginiams atiteks 1 mln. Eur. Nuo šių metų į konkurso būdu skiriamą dalinį finansavimą pretendavusios varžybos buvo skirstomos į dvi kategorijas: Mažesnės apimties ir biudžeto pasaulio, Europos čempionatai, pasaulio ir Europos taurių finaliniai etapai, kurie nereikalauja ilgalaikio išankstinio planavimo proceso ar finansinio valstybės įsipareigojimo. Žemesnio rango tarptautinės ir tradicinės varžybos.
Be to, dar iki 1 mln. Eur. bus skirta šią vasarą, rugpjūčio 6-10 d., Trakuose vyksiančiam pasaulio jaunių irklavimo čempionatui. Šioms varžyboms finansavimas skirtas ne konkurso, o tęstinės atrankos būdu. Nuo 2025 m. tokiu būdu gali būti finansuojamos aukščiausio lygio sporto varžybos, kurioms reikalingas valstybės institucijų pritarimas dėl finansinės paramos ir kurios sukuria didelę ekonominę vertę Lietuvai. Iš viso bendras valstybės indėlis į Lietuvoje šiemet vyksiančias tarptautines varžybas sieks 2 mln.
Jau rugpjūčio 5 d. vyks Žmonių, turinčių negalią vasaros sporto festivalis, skirtas plėtoti sporto, sveikatingumo ir aktyvaus gyvenimo būdo kultūrą. Registracija vyks renginio dieną Klaipėdos futbolo mokyklos stadione (Paryžiaus Komunos g.). Taip pat kviečiame apsilankyti nuo balandžio 13 d. iki gruodžio 14 d. skirtinguose Lietuvos miestuose vyksiančiose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose: Kauno ledo rūmai, Kovo 11-osios g. „Švyturio“ arena, Dubysos g. Kauno sporto halė, Perkūno al. S. Dariaus ir S. Girėno stadionas, Perkūno al. „Active Vilnius arena“, Ozo g. 14, Vilnius ir Alytaus sporto ir rekreacijos centro arena, Naujoji g. Klaipėdos kruizinių laivų terminalas, Pilies g. Lietuvos sporto centro Trakų irklavimo bazė, Karaimų g. Sporto mokykla „Tauras“, Žygio g. Sostinių golfo klubas, Vingio g. Lietuvos sporto centro kompleksas „Druskininkai“, M. K. Čiurlionio g. Alytaus sporto ir rekreacijos centras, Naujoji g. „Vilnius Park Plaza“, M. K. „Kalnapilio“ arena, Parko g. Lietuvos sporto centro kompleksas „Druskininkai“, M. K. Čiurlionio g. Elektrėnų baseinas, Prano Noreikos g. Lietuvos parodų ir kongresų centras „LITEXPO“, Laisvės pr. Tarptautinis memorialinis Dr. Lengvosios atletikos maniežas, Žemaitės g.
Artimiausių renginių sąrašas
- Artimiausi renginiai: rugpjūčio 12 d. „Bastionų taurė 2023“.
- rugpjūčio 19 d.
- rugpjūčio 20 d. Paplūdimio sporto festivalis.
- rugpjūčio 26 d.
Nevyriausybiniai klubai ir bendruomenės veikla
Tai tęstinė klubo veikla. 2015 metų gruodžio 26 dieną Neįgaliųjų sporto ir dienos užimtumo klubui „DRAUGYSTĖ“ sukako 30 metų, kai klubas tęsia nuo 1985 metų pradėtą veiklą, pasiūlant vis daugiau paslaugų, pritaikytų prie šiuolaikinio gyvenimo pokyčių. Neįgaliųjų sportinę veiklą galima suskirstyti į siekiančius aukštų rezultatų ir užsiiminėjančius savo sveikatos palaikymui. Klubas organizuoja krepšinio vežimėliuose, biliardo, lengvosios atletikos, stalo teniso, šachmatų, šaškių, boččios, smiginio, peilio sportinio svaidymo, šaudymo, treniruoklių sporto užsiėmimus ir treniruotės.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
LNSF veiklos ir atskaitomybės pristatymai
Kviečiame dalyvauti! LNSF kviečia visus norinčius, prisijungti į nuotolinį 2024 m. LNSF vykdyto projekto "Asmenų su fizine negalia atstovavimas, jų teisių gynimas, švietimas, paslaugų prieinamumo skatinimas fizinio ugdymo srityje" pristatymą. Maldos akcija už šeimą - visuomenės ir valstybės pagrindą. Ketvirtasis susitikimas.
Vežimėlių krepšinis ir komandinių sportų pasiekimai
1991 m. Kaune pradėtas žaisti vežimėlių krepšinis, 1995 m. surengtas Lietuvos vyrų vežimėlių krepšinio čempionatas (žaidė 2 Kauno ir 1 Vilniaus komanda). Nuo 1999 m. Lietuvos vyrų vežimėlių krepšinio rinktinė dalyvauja Europos čempionatuose, 2007 m. tapo vicečempione.
LNFAA iniciatyvos ir projektai regionuose
Lietuvos neįgaliųjų fizinio aktyvumo asociacija (toliau - LNFAA) 2025 m. sėkmingai pradėjo ir įgyvendino didelės apimties projektą „Paversk negalią galia - sportuok!“, kurio tikslas - supažindinti asmenis su negalia su galimybėmis gyventi aktyviai bei skatinti sveiką gyvenimo būdą. Projektas pradėtas įgyvendinti 2025 m. liepos mėnesį ir tapo pirmuoju tokio dydžio ir apimties LNFAA projektu, apėmusiu net penkis Lietuvos miestus. Projekto įgyvendinimas sustiprino regioninį fizinio aktyvumo prieinamumą asmenims su negalia ir prisidėjo prie jų ilgalaikio įsitraukimo į reguliarias sportines veiklas. LNFAA pirmininkas Paulius Glaska pabrėžė projekto reikšmę asociacijai ir bendruomenei, akcentuodamas, kad tai - pirmas tokio masto projektas, leidęs pasiekti ne mažiau kaip 120 asmenų su įvairiomis negaliomis skirtinguose Lietuvos regionuose.
Pagrindinės projekto įgyvendintos veiklos: reguliarios projekto veiklos vykdytos 12 mėnesių penkiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Telšiuose ir Rokiškyje; projekto metu įdarbinti 8 treneriai; vykdytos 9 reguliarios fizinio aktyvumo veiklos - treniruotės; pasiekta ne mažiau kaip 120 asmenų su negalia; surengtos dvi fizinio aktyvumo stovyklos, kuriose iš viso dalyvavo 60 asmenų su negalia; vykdytas intensyvus projekto veiklų viešinimas, paremtas trenerių ir asmenų su negalia patirtimis sportuojant. Bendra projekto vertė - 141 506,54 Eur. Projektas bendrai finansuotas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
Instituciniai tinklai ir tarptautinės narystės
1990 m. įkurta Lietuvos aklųjų sporto federacija, 1991 m. priimta į Tarptautinę aklųjų sporto asociaciją (International blind sports association, IBSA), 1992 m. į Tarptautinę aklųjų ir silpnaregių šachmatų asociaciją. 1996 m. į Tarptautinę vežimėlių krepšinio federaciją, 1998 m. į pasaulinę neįgaliųjų tinklinio organizaciją, 2004 m. į Tarptautinę vežimėlių ir amputantų sporto federaciją.
Kontaktai ir administracinė informacija
Federacijos rekvizitai: Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija, Žemaitės g.
Specializuotų varžybų spektras
Aklieji dalyvavo ir šaškių, šachmatų, lengvosios atletikos, sambo, dziudo, sunkiosios atletikos Lietuvos čempionatuose. Nuo 1966 m. pradėtos rengti kompleksinės aklųjų spartakiados, kurių programoje, be minėtų sporto šakų, dar buvo plaukimo, vėliau aklųjų ritinio, dviračių tandemų, aklųjų riedulio, nuo 1991 m. dziudo varžybos. 1988 m. Almatoje surengtas SSRS sėdimojo (neįgaliųjų) tinklinio čempionatas, kurį laimėjo Lietuvos moterų komanda.
Struktūruotos programos ir kvietimai dalyvauti
Kviečiame dalyvauti! LNSF kviečia visus norinčius, prisijungti į nuotolinį 2024 m. LNSF vykdyto projekto "Asmenų su fizine negalia atstovavimas, jų teisių gynimas, švietimas, paslaugų prieinamumo skatinimas fizinio ugdymo srityje" pristatymą. Taip pat kviečiame apsilankyti nuo balandžio 13 d. iki gruodžio 14 d. skirtinguose Lietuvos miestuose vyksiančiose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose.
Parama sporto ekosistemai ir poveikis bendruomenei
Nacionalinė sporto agentūra (NSA) skiria didelį dėmesį tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimui Lietuvoje. Nuo 2025 m. tokiu būdu gali būti finansuojamos aukščiausio lygio sporto varžybos, kurioms reikalingas valstybės institucijų pritarimas dėl finansinės paramos ir kurios sukuria didelę ekonominę vertę Lietuvai.
Sporto šakų įvairovė ir dalyvavimo keliai
Neįgaliųjų sportinę veiklą galima suskirstyti į siekiančius aukštų rezultatų ir užsiiminėjančius savo sveikatos palaikymui. Klubas organizuoja krepšinio vežimėliuose, biliardo, lengvosios atletikos, stalo teniso, šachmatų, šaškių, boččios, smiginio, peilio sportinio svaidymo, šaudymo, treniruoklių sporto užsiėmimus ir treniruotės.
tags: #vykusios #neigaliuju #nvo #varzybos