Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) - tai visuomeninė atsakomybė, asmenybės ir visuomenės, jos įvairių institucijų sąmoningai formuojamų santykių forma - pasirengimas atsakyti už savo poelgius ir veiksmus, gebėjimas atlikti pareigas ir taikyti socialines sankcijas esant tam tikroms teisumo ar kaltumo sąlygoms. Organizacijos socialinė atsakomybė yra suvokta atsakomybė už jos sprendimų ir veiklos poveikį aplinkai ir visuomenei. Priimdama sprendimus ir vykdydama veiklą socialiai atsakinga organizacija atsižvelgia į suinteresuotų šalių lūkesčius, laikosi teisės aktų ir tarptautinių normų, prisideda prie darnios plėtros ir visuomenės gerovės kėlimo.
Socialiai atsakingi žmonės ir įvairios organizacijos elgiasi etiškai, kelia socialinės, kultūrinės, ekonominės, aplinkos apsaugos ir kitus klausimus. Socialinė atsakomybė padeda pavieniams asmenims, organizacijoms, valdžios institucijoms siekti veiksmingos verslo plėtros, visuomenės raidos.
Kintanti socialinės atsakomybės samprata atspindi konkretaus laikotarpio visuomenės rūpesčius, aktualijas ir lūkesčius organizacijų atžvilgiu. Iš pradžių socialinė atsakomybė buvo suprantama kaip labdara, vėliau sąvoka išsiplėtė į etišką darbdavystę ir sąžiningą verslą, dar vėliau - į žmogaus teisių, aplinkosaugos, vartotojų apsaugos, darnios plėtros ir kitas sritis.
Organizacijų socialinės atsakomybės samprata formavosi 19 a. pradžioje, pvz., J. Benthamo teorijoje, išdėstytoje veikale Deontologija, arba mokslas apie moralę (Deontology, or the Science of Morality, išleista 1834). Socialinės atsakomybės terminą 1940 vartojo filosofas R. M. Hutchinsas (Jungtinės Amerikos Valstijos) kalbėdamas apie žodžio laisvę. Šalyse, kuriose žiniasklaida nėra laisva ir valdžia cenzūruoja pranešimus, leidžiama viešai skelbti tik tai, kas laikoma valdžiai priimtina informacija.
Socialinės atsakomybės terminas Vakarų šalyse plačiau pradėtas vartoti 20 a. Socialiai atsakingas verslas - tai brandus, tvarus, savo vertybėmis besiremiantis ir tausojančias verslo praktikas taikantis verslas. Juo visuomenė labiau pasitiki, gerbia ir vertina.
Taip pat skaitykite: Panevėžio socialinių įmonių pasiekimai
Socialinės atsakomybės nauda verslui
Socialinės atsakomybės nauda apima daug aspektų. Verslui ji generuoja aukštesnę darbuotojų motyvaciją, didesnį jų įsitraukimą, padeda laimėti kovą dėl talentų. Ypač naujosios kartos darbuotojai organizacijose ieško platesnės prasmės, todėl siauras, vien tik pajamų auginimu paremtas verslo modelis jau nebėra didelis privalumas.
Organizacijos yra skirtinguose brandos etapuose, o norint ne deklaratyvių teiginių, bet tikros ir stiprios socialinės atsakomybės politikos, reikia krypties, resursų, kompetencijų. Kiekviena organizacija turėtų įsivertinti, kuriose srityse labiausiai realizuotų savo stiprybes. Pavyzdžiui, jau ilgus metus teikiama neatlygintina pagalba nevyriausybinėms organizacijoms, studentams, vyresnių klasių moksleiviams. Tai dera su veikla - organizacijų mokymu, darbuotoju ugdymu.
Dar vienas labai svarbus akcentas, propaguojant socialinę atsakomybę išorėje, pradėti nuo „švaros“ organizacijų viduje. Pavyzdžiui, užtikrinti visiems teisingą ir sąžiningą atlygį, suteikti lygias galimybes ir būtinų būtiniausia - naikinti mobingą, patyčių pėdsakus darbo kultūroje.
Pagrindiniai principai čia bus etiškas elgesys, pagarba žmogaus teisėms, aplinkosauga ir skaidrumas vykdant veiklą. Tai gali didinti verslo konkurencinį pranašumą rinkoje ir stiprinti prekės ženklo vertę. Tai skatina jų lojalumą įmonei, mažina personalo kaitą ir didina bendrą pasitenkinimą atliekamu darbu. Tokios veiklos gali apimti paramą vietos projektams, investicijas į atsinaujinančią energiją ar iniciatyvas mažinti atliekų kiekį. Įmonės, kurios aiškiai komunikuoja savo įsipareigojimus šiose srityse, gali formuoti stipresnį ir emociniu lygmeniu grįstą ryšį su savo klientais.
Komunikacijos iššūkiai - sėkmingai komunikuoti įmonės socialinės atsakomybės veiklas ir pasiekimus suinteresuotiesiems asmenims gali būti sudėtinga, ypač siekiant išvengti „žaliojo plovimo”.
Taip pat skaitykite: Socialinės įmonės ir iššūkiai
Vertinant įmonių socialinės atsakomybės veiklas svarbiausia suvokti, ar įmonė daro tik tiek, kiek numato įstatymas (ir garsiai apie tai praneša), ar imasi veiklų, nes jai rūpi prisidėti prie teigiamų pokyčių ir įmonės viduje, ir aplinkoje.
Socialiai atsakingos organizacijos, žinodamos kur daro didžiausią neigiamą įtaką aplinkai, turėtų ne tik ieškoti būdų, kaip šį poveikį mažinti, bet ir socialinę atsakomybę integruoti į įmonės veiklos strategiją.
Taigi, siūloma griauti savanoriškos įmonių socialinės atsakomybės mitą ir vietoj to kalbėti apie tvaraus verslo skatinimą, kuriant ir puoselėjant įmonės darbuotojų tarpusavio pagarbos vertybę. Taip atsirastų aiškus, objektyvus ir pamatuojamas rodiklis, vietoj sudėtingos ir brangios ISO 26000 (ĮSA tarptautinio standarto gairės) ir nesibaigiančių nesutarimų dėl tinkamiausių ĮSA / CSR vertinimo metodikų, kriterijų, dilemų kai ISO 26000 turinti įmonė patiria kokį nors su socialine atsakomybe nederantį skandalą.
O svarbiausias viso to rezultatas būtų tikrųjų verslo, visuomenės ir kiekvieno asmens prioritetų ir tikslų įvardinimas, manipuliuojančios verslo reklamos sumažinimas ir žalingų iliuzijų apie esminius verslo tikslus, neva sutampančius su visuomenės tikslais, griovimas.
Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai (NAVA)
Kiekvienais metais įmonių socialinės atsakomybės „barometru“ tampa Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai (NAVA), suburiantys socialiai atsakingo verslo atstovus. Nominacijomis įvertinamos daugiausia atskirose srityse pasiekusios įmonės, tuo pačiu duodamas tonas visam šalies verslui prisiimti daugiau atsakomybių, plėsti visuomenei naudingų veiklų sritis.
Taip pat skaitykite: Ambulatorinė klinika Kuncuose
Šiais metais NAVA konkurse varžomasi dėl penkių nominacijų: „Metų darbovietė“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė“, „Aplinkai draugiškiausia įmonė“, „Saugumą ir palankiausią emocinę aplinką kurianti įmonė“ ir „Įvairovę skatinanti darbovietė“.
Viena įmonė, pademonstravusi išskirtinį dėmesį visuomenei, darbuotojams bei aplinkai, pasiekusi didelę pažangą visose socialinės atsakomybės srityse, bus pagerbta pagrindine prestižine nominacija „Metų socialiai atsakinga įmonė“.
„Metų bendruomeniškiausią įmonę“ rinks ir visuomenė - Naujienų portalo 15min skaitytojai 2024 m. sausį bus kviečiami skirti savo balsus paraiškas šiai nominacijai pateikusioms įmonėms.
Lietuvos įmonėms, nuveikusioms daugiausiai darbų socialinės atsakomybės srityje ir labiausiai prisidėjusioms prie socialinės atsakomybės vertybių puoselėjimo verslo sektoriuje 2023 metais, apdovanojimai bus įteikti 2024 metų sausio 18 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Apdovanojimų įteikimo ceremoniją bus galima stebėti ir naujienų portale 15min.
Įmonių socialinės atsakomybės pavyzdžiai Lietuvoje
Praėjusiais metais pagrindinį NAVA apdovanojimą „Metų socialiai atsakingiausia įmonė 2022“ pelniusios įmonės UAB „SDG“ atstovės Rūtos Jasienės įsitikinimu, įvertinimas didžiausią pridėtinę vertę sukuria bendrovės darbuotojams, - jie didžiuojasi įmone, nes jaučiasi esantys tų socialinių vertybių dalimi. Įvertinimas didžiausią vertę sukuria darbuotojams, - jie didžiuojasi įmone, nes jaučiasi esantys tų socialinių vertybių dalimi.
Pasak jos, jau pats NAVA paraiškos pildymas - gera proga įsivertinti bendrovės veiklos sritis. Dėl to netgi gimė nauja paslauga: „SDG“ įkurtas Profesinės sveikatos departamentas, kuris rūpinasi atstatomąja darbuotojų sveikata, tad psichologų paslaugomis gali naudotis ne tik klientai, tačiau nemokamai ir bendrovės darbuotojai.
„Jau ruošdami paraišką NAVA konkursui atkreipėme dėmesį, jog galime daugiau daryti aplinkosaugos srityje. Pernai „SDG“ įkurtas Tvarumo departamentas, teikiantis paslaugas įmonėms, tačiau ir visas „SDG“ kolektyvas įsitraukė į gamtosaugines iniciatyvas“, - džiaugėsi R.Jasienė.
„Metų bendruomeniškiausios įmonės 2022“ apdovanojimą pelniusios UAB „Coherent Solutions“ vadovė Lina Šiumetė, dalindamasi mintimis apie apdovanojimą, kaip vieną įsimintiniausių socialinių projektų išskyrė paramos Ukrainos pabėgėliams skirstymo platformos sukūrimą. Bendrovės programuotojai, bendradarbiaudami su „Gelbėkit vaikus“ organizacija, susipažino su Lina ir Jevgenijum Kižinais, idėjos autoriais.
Savo asmeniniu laiku darbuotojai sukūrė paramos procesų valdymo platformą, kuri leido įvairioms organizacijoms efektyviai skirstyti labdarą nuo karo bėgančioms ukrainiečių šeimoms. „Mūsų įmonės socialinės politikos filosofija paremta principu remti ir skatinti idėjas bei veiklas, kurias inicijuoja ir vykdo patys darbuotojai. Bendrovė tampa platforma jų iniciatyvoms realizuoti“, - sakė L.Šiumetė.
„Coherent Solutions darbuotojai nuolat savanoriauja gyvūnų prieglaudose, aktyviai dalyvauja „Maisto banko“ iniciatyvose, naudodami savo lėšas arba sporto iniciatyvomis padeda pritraukti lėšų Labdaros ir paramos fondui „Rugutė“, teikiančiam pagalbą onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams.
„Nuolat ieškome naujų būdų, kaip paskatinti žmonių geranorystę, savanoriavimą. Atsirado ir nauja socialinės veiklos kryptis, orientuota į pačius darbuotojus: jų iniciatyva organizuojami dviračių ar pėsčiųjų žygiai, kuriuose dalyvauti kviečiami ir šeimos nariai. Įmonė organizuoja lektorių-psichologų paskaitas, kuriose nagrinėjami darbuotojams aktualūs laiko planavimo, streso, perdegimo ir kt. fenomenai“, - sakė L.Šiumetė.
Už sprendimus mažinant poveikį aplinkai ir taršai 2022 m. „Aplinkai draugiškiausios įmonės“ apdovanojimą pelniusios UAB GVT LT 2022 m. direktorius Spartakas Petrovas pažymėjo, kad įmonės pagrindinė veikla yra pavojingų atliekų, užterštų naftos produktais, tvarkymas.
Naudodama aplinkai nekenksmingus biologinius valymo metodus įmonė užtikrina žemės resursų (grunto, vandens), atstatymą ir tokiu būdu mažina neigiamą teršalų poveikį aplinkai. „Pastaraisiais metais įgyvendinome daugybę aplinkosauginių sprendimų - įsirengėme saulės elektrinę, įmonėje įdiegta ISO 14001:2015 standartus atitinkanti aplinkos apsaugos vadybos sistema, vykdomas nuolatinis požeminio vandens, išleidžiamų nuotekų, oro parametrų monitoringas, modernizuotos šildymo sistemos, taip pat remiame įvairias aplinkosaugines iniciatyvas ir leidinius”, - vardino direktorius.
Pasak S.Petrovo, siekti socialiai atsakingos įmonės statuso aplinkosaugos srityje argumentų buvo daug, tačiau svarbiausias - siekis didinti darbuotojų motyvaciją, socialinių partnerių įsitraukimą.
Mitai apie įmonių socialinę atsakomybę
Pabandykime atidžiau panagrinėti, kas visgi yra ĮSA. Iš karto kyla klausimas: ar įmonės siekia, kad ši papildoma savanoriška investicija atsipirktų, ar ne? Jeigu įmonė turi vieną akcininką, tas akcininkas gali nutarti tiesiog aukoti savo lėšas geriems darbams ir ĮSA veiklos kaštų atsipirkimo nesiekti.
Kodėl tada nevadiname ĮSA viena iš investicijų rūšių, bet bandome pateikti kaip įmonės labdarą, geros valios gestą, nors taip greičiausiai ir nėra? Tada reikėtų klausti, ar darbuotojų dalyvavimas šiame renginyje yra savanoriškas ir nesiekiantis asmeninės naudos?
Galbūt daliai darbuotojų taip ir bus. Vaikai priima dovanas, kaip besąlyginės meilės jiems išraišką, o dalis dovanojančių anaiptol tokia meile nedega, bet tiesiog turi atlikti prievolę. O šalia dar pateikiamas įmonės, kuri organizavo akciją vardas, įmonė deda į savo tinklalapį pranešimus apie socialinio jautrumo akciją, papuošia šia akcija savo metines ataskaitas.
Skamba nelabai sąžiningai? Taigi kyla klausimas ar apskritai gali būti vadinama įmonių socialinė atsakomybė? Grįžkime prie ĮSA apibrėžime vartojamo savanoriškumo ir jo suponuoto dovanojimo principų. Grynąja ir absoliučia išraiška šie principai pasireiškia dviejų asmenų besąlyginės / draugystės meilės santykyje, kuris yra tiesiogiai susijęs su tarpusavio pagarba.
Bet koks kitas santykis yra mainai, naudos siekimas, manipuliavimas ir pan. Įmonė, kaip organizacija, nėra asmuo ir negali turėti tokio santykio su kitu asmeniu. Ar tokio santykio kūrimas tarp įmonės darbuotojų, neprieštaraus įmonės tikslui siekti pelno?
Kodėl gi turėtų, jeigu vyraujanti įmonės kultūra formuoja požiūrį į darbuotoją ne kaip į išteklių, priemonę ar įrankį, bet kaip į unikalų gerbtiną asmenį? Ar reiklumas darbe griaus tokį santykį?
Kartu toks santykis gerina vidinę komunikaciją, komandinį darbą, mažina žalingą vidinę konkurenciją, didina motyvaciją, inovatyvumą, darbuotojų lojalumą įmonėje, padeda mažinti neproduktyvų darbą, veiklos imitaciją, didina verslo skaidrumą, etikos principų laikymąsi ir taip galų gale materializuojasi ir įmonės pelno eilutėje.
Kadangi gėris gimdo gėrį, tai tokių tarpusavio santykių ugdymas įmonės viduje turėtų skatinti darbuotojus taip pat savanoriškai dalyvauti socialinėse akcijose, rūpintis gamtos apsauga, siūlyti įmonėms plėsti pelningą verslą, kuris kartu daro pasaulį geresnį, saugesnį ir švaresnį.
DI įrankiais pažangiose įmonėse atliekama vis daugiau rutininių užduočių ir funkcijų. Profesijų meistrystės centras (PMC) pradeda naują strateginės plėtros etapą, kuriuo siekia žengti už tradicinio profesinio mokymo ribų ir spręsti vieną svarbiausių darbo rinkos poreikių - padėti žmonėms rasti savo vietą profesinėje srityje, o verslui - turėti tvarų kvalifikuotų specialistų srautą.
„Mūsų sukurti ir organizacijoms bei įmonėms siūlomi sprendimai ir įrankiai pirmiausia padeda didinti veiklos efektyvumą.
Mitas Nr. 1: socialinė atsakomybė - rinkodaros triukas
Ar įmonė, kuri prisidėjo įrengiant, pavyzdžiui, vaikų globos namų patalpas, gali pelnytai didžiuotis socialiai atsakingos įmonės titulu? Ir taip, ir ne. Taip, jei įmonės darbuotojai dalyvavo įrengdami patalpas, dažė sienas, bendravo su vaikais. Ne, jei paramai skirtos lėšos buvo pervestos į nurodytą sąskaitą, o įmonės darbuotojai nieko apie tokį projektą nėra girdėję. Tokiu atveju tai - filantropija, o ne socialinės atsakomybės veikla.
Svarbu atminti, kad socialinė atsakomybė - tai ne tik nuolatinis įsipareigojimas prisidėti prie darnios aplinkos kūrimo, bet ir darbuotojų įsitraukimas bei bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis.
Mitas Nr. 2: socialinė atsakomybė - tik didelėms (tarptautinėms) įmonėms
Socialiai atsakingo verslo plėtra Lietuvoje stebima jau ne pirmus metus. Mūsų šalyje socialinės atsakomybės programų diegimą pradėjo vykdyti užsienio kapitalo įmonės, perėmusios atsakingo verslo vystymo kultūrą iš valdančiųjų kompanijų Vakarų ir Skandinavijos šalyse.
Tokios įmonės turi pavyzdį, kaip įkvėpti darbuotojus prisidėti prie aplinkosauginių ir socialinių projektų, aiškiai suvokia šios veiklos naudą ir privalumus.
Tačiau net ir mažesnės įmonės, pavyzdžiui, kirpykla ar nedidelė baldų įmonė, gali vykdyti socialiai atsakingas veiklas ir taip džiaugtis išaugusiu darbuotojų lojalumu bei klientų pasitikėjimu. Popieriaus rūšiavimas, vandens taupymas - tai tik pirmieji žingsniai, kuriuos gali daryti ir mažosios įmonės.
Tokių įmonių darbuotojai galėtų susiburti neatlygintinai gražindami senjorus senelių namuose ar iš atliekų gamindami lentynas knygoms ligoniams namuose. Įmonė darbuotojus galėtų skatinti sudarydama palankias sąlygas panašioms veikloms įgyvendinti (pavyzdžiui, suteikdama laisvą dieną geriems darbams).
Tiek didelėms, tiek ir mažosioms įmonėms sąsajų su socialine atsakomybe reikėtų ieškoti tiesioginėje savo veikloje.
Patirtis rodo, kad mažesnėms įmonėms vykdyti socialinės atsakomybės veiklas yra netgi paprasčiau nei didelėms. Dažniausiai tokiose įmonėse vyrauja sveikesnė darbo atmosfera, darbuotojai geriau pažįsta vieni kitus, galima greičiau priimti sprendimus, kurie įkvėps prisidėti prie teigiamų pokyčių.
Mitas Nr. 3: socialinės atsakomybės veiklos yra brangios
Nemažas būrys vadovų vis dar nesidomi socialinės atsakomybės veiklomis iš anksto turėdami nuostatą, kad tai yra pinigų švaistymas ir jų įmonė „negali sau to leisti“. Tai gali būti tiesa, jei įmonė turi vieną tikslą - kuo didesnis pelnas šiandien.
Tačiau įmonės, kurios kuria ilgalaikį verslo tikslą, suvokia, kad socialinės atsakomybės veikla - ne tik nėra „brangus malonumas“, bet ir padeda sutaupyti, sudaro palankias sąlygas užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ateityje.
Tinkamas pavyzdys galėtų būti logistinės įmonės sandėlio apšvietimo keitimas į taupų ir draugišką aplinkai. Įmonė, kuri įvertina, kad vienas iš didžiausių jos daromų neigiamų poveikių aplinkai yra didelis CO2 išmetimas į aplinką, pakeitus sandėlio apšvietimą į taupų ir draugišką aplinkai, jau po metų gali džiaugtis ne tik sumažėjusia sąskaita už elektros energiją, bet ir sumažėjusiu CO2 išmetimo kiekiu, o įmonės darbuotojų pasodintas medelių kiekis įprasmintų šios veiklos tęstinumą.
Mitas Nr. 4: darbuotojui svarbu atlyginimas, o ne įmonės socialinė atsakomybė
Ilgalaikius tikslus turinčios įmonės stengiasi ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti geriausius specialistus. Jei įmonės vadovai negalvoja, kaip jaučiasi jų darbuotojai, ar jie visiškai realizuoja save, reiškia, kad jie nemąsto, kokią pridėtinę vertę galėtų sukurti vien tik atliekantys pavestas užduotis asmenys.
tags: #imones #socialines #atsakomybes #poziuris