Negalią turintiems žmonėms - efektyvesnė pagalba. Negalią turinčių žmonių dalyvavimui didinti ir socialinei atskirčiai mažinti skirtų paramos priemonių yra įvairių.
Kodėl paslaugos nepasiekia visų reikalingų asmenų?
Visgi, kaip pastebi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės paramos grupės vadovė Daiva Zabarauskienė, socialinėmis paslaugomis pasinaudoja vos trečdalis negalią turinčių žmonių ar jų artimųjų. „Paslaugos ir pagalba žmonėms su negalia ar jų artimiesiems dažnu atveju teikiamos atskirose institucijoje, o informacija apie žmogui aktualias pagalbos priemones nepasiekia jo prieinamu, jam suprantamu būdu - tai vienos iš pagrindinių priežasčių, kodėl negalią turintys žmonės ar jų artimieji pasyviai naudojasi jiems skirtomis pagalbos priemonėmis. Iki šiol nebuvo sukurtas ir kompleksinis individualios pagalbos asmeniui su negalia planas, niekas nestebėjo, ar asmuo tikrai gauna jam priklausančias paslaugas ir reikiamą pagalbą“, - sako D. Zabarauskienė.
Koim bus atsakinga už negalios vertinimą ir koordinavimą?
Tam, kad situacija keistųsi, o žmonės su negalia gautų operatyvią pagalbą, nuo 2024 metų negalią ir individualios pagalbos poreikį vertins bei pagalbos teikimo koordinavimą atliks viena įstaiga - Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (Agentūra). Tikimasi, kad savalaikis pagalbos ir paslaugų suteikimas negalią turintiems žmonėms padės aktyviau dalyvauti visose asmeninio ir visuomeninio gyvenimo srityse ir užtikrins, kad mūsų šalies žmonės su negalia turėtų lygias galimybes su kitais bendruomenės nariais.
Nustačius negalią turinčio žmogaus poreikius ir jam sutikus, bus sudaromas individualios pagalbos planas ir apie tai informuojamos atitinkamos institucijos. Agentūroje dirbantis pagalbos vadybininkas stebės ar žmogui tikrai teikiama jo poreikius atitinkanti pagalba, esant poreikiui teiks rekomendacijas pagalbą teikiančioms institucijoms. Agentūra veiks „vieno langelio“ principu, tad žmogui su negalia nebereikės pačiam ieškoti pagalbos skirtingose įstaigose.
Socialinių paslaugų teikimas ir savivaldybių vaidmuo
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų grupės vadovė Violeta Toleikienė priduria - už socialinių paslaugų teikimo užtikrinimą atsako savivaldybės, tačiau paslaugų įvairovė jose yra ribota, nepakankamai užtikrinama galimybė negalią turintiems žmonėms gyventi savarankiškai bendruomenėje, gauti individualias paslaugas pagal jų poreikius. Socialinių paslaugų prieinamumą mažina ir ribotos negalią turinčių žmonių galimybės mokėti už socialines paslaugas. „Valstybės duomenų agentūros skaičiavimais, žmonių su negalia skurdo rizikos lygis yra daugiau nei dvigubai didesnis nei negalios neturinčių žmonių. O juk dažnai būtent finansinės priežastys yra veiksnys, skatinantis asmenis kreiptis dėl socialinių paslaugų“, - sako V. Toleikienė.
Taip pat skaitykite: neįgaliųjų rėmimo tvarka ir sąlygos
Kokios išmokos ir kompensacijos priklauso neįgaliesiems?
Atsižvelgiant į negalios sunkumą bei sukauptą darbo stažą, asmenims su negalia yra mokamos negalios pensijos - socialinio draudimo netekto darbingumo pensija arba šalpos neįgalumo pensija. Netekto darbingumo pensija skiriama tiems, kurie neteko 45 proc. ir daugiau darbingumo bei turi įgiję minimalų pensijų draudimo stažą. Šalpos neįgalumo pensija skiriama vaikams ir pakankamai socialinio draudimo pensijų stažo neįgijusiems asmenims, kurie neteko 45 proc. ir daugiau darbingumo dėl ligos ar būklės, atsiradusios iki 24 metų, arba 60 proc. ir daugiau darbingumo - po 24 metų.
Priklausomai nuo individualios negalią turinčio žmogaus situacijos, papildomai jam gali būti mokama našlių pensija, našlaičių pensija, valstybinė pensija ar vienišo asmens išmoka. Nuo 2022 m. pradžios vienišiems pilnamečiams, netekusiems 45 proc. ir daugiau darbingumo, vienišo asmens išmoka skiriama automatiškai.
Įvertinus negalią turinčio žmogaus specialiuosius poreikius, gali būti skiriamos ir mokamos tikslinės kompensacijos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidoms padengti. Specialieji poreikiai dėl nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) yra nustatomi kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę ir galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 94 tūkst. asmenų.
Tikslinių kompensacijų dydžiai ir paskirtis
Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija siekia 228 arba 312 eurų, o nuolatinės priežiūros (pagalbos) - 72 arba 132 eurus. Tai - papildoma išmoka, kuri gali būti mokama kartu su socialinio draudimo arba šalpos pensija. Kur kreiptis: Dėl specialiųjų poreikių nustatymo - į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą; Dėl kompensacijų - į savivaldybę arba čia.
Kompensacijos automobiliui ir techniniam pritaikymui
Nuo 2024 metų sausio 1 d. negalią turintys žmonės turės teisę gauti lengvojo automobilio išlaidų kompensaciją ir lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Svarbu tai, kad žmonėms su negalia nereikės pateikti papildomų dokumentų, susijusių su automobilio vertinimu, o pasibaigus tikslinės kompensacijos skyrimo terminui ir esant pakartotinam kompensacijos poreikiui, atskiro prašymo teikti nereikės. Kompensacijos automobiliui įsigyti ar pritaikyti. Negalią turintys suaugusieji, kuriems yra nustatytas specialusis lengvojo automobilio ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, arba šeimos, auginančios negalią turinčius vaikus, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar visiška negalia iki 2005 m. birželio 30 d., vieną kartą per 6 metus gali pasinaudoti kompensacija lengvajam automobiliui nusipirkti arba pritaikyti. Šeimos gali gauti šią kompensaciją ir toliau, jeigu neįgaliam vaikui, sukakus 18 metų, nepertraukiamai nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Kompensacijos dydis gali siekti iki 2 560 eurų, ji išmokama pagal konkrečias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Taip pat skaitykite: kaip gauti finansinę pagalbą neįgaliesiems
Būsto pritaikymas ir techninės pagalbos priemonės
Negalią turintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo ir pasinaudoti valstybės bei savivaldybės parama. Neįgaliajam pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei. Jame turi būti deklaruota ir faktinė neįgaliojo gyvenamoji vieta, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas.
Kai neįgaliajam yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą. Tačiau jeigu kitų butų savininkai nepritaria bendrojo naudojimo patalpų pritaikymui neįgaliajam, teigiamą sprendimą gali priimti savivaldybės administracija.
Būstas suaugusiems neįgaliesiems gali būti pritaikomas, kai: Neįgaliajam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis; neįgaliajam reikia bet kurio tipo vežimėlio; žmogui reikia kitų judėjimo priemonių, pavyzdžiui, vaikštynės, ramentų; asmeniui nustatomas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) I lygio poreikis dėl intelekto ar psichosocialinės negalios.
Būsto pritaikymui (išskyrus liftų ir keltuvų pirkimą ir įrengimą) iš valstybės biudžeto skiriama 6200 eurų, iš savivaldybės biudžeto - ne mažiau kaip 4133 eurai. Būstas ir gyvenamoji aplinka gali būti pritaikyta ir vaikams su sunkia negalia. Tam (išskyrus liftų ir keltuvų pirkimą ir įrengimą) iš valstybės biudžeto skiriama iki 6000 eurų. Taip pat yra galimybė finansuoti technines pagalbos priemones, kai jų nefinansuoja Techninės pagalbos neįgaliesiems centras.
Priemonės gali būti įvairios balansavimo, vaizdinės stimuliacijos, judesius varžančios priemonės, lietimo taktilinė, supimo, garso slopinimo įranga, automobilinės kėdutės ar šalmai, apsaugantys nuo galvos sužeidimo, ištikus epilepsijos priepuoliui. Šias priemones galima pirkti ir užsienio valstybėje. Priemonių įsigijimui iš valstybės biudžeto gali būti skiriama iki 2000 eurų. Kur kreiptis: į savivaldybę.
Taip pat skaitykite: Apskaitos sistemos modelis
Socialinės paslaugos: kokios ir kam prieinamos?
Atsižvelgiant į individualius negalią turinčio žmogaus interesus ir poreikius, jam gali būti teikiamos bendrosios ar specialiosios socialinės paslaugos, pilnai ar iš dalies kompensuojamos savivaldybės. Bendrosios socialinės paslaugos - informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir (ar) atstovavimo, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, sociokultūrinės paslaugos ir kt. Specialiosios socialinės paslaugos - socialinė priežiūra arba socialinė globa.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, praėjusiais metais negalią turintys žmonės aktyviai naudojosi pagalbos į namus ir socialinės globos paslaugomis asmens namuose, transporto paslaugomis, dienos centruose teikiamomis socialinėmis paslaugomis. V. Toleikienė primena, kad savivaldybių teikiamomis paslaugomis gali pasinaudoti ir artimieji, prižiūrintys negalią turinčius asmenis. Pavyzdžiui, per metus jiems suteikiama 720 val. (30 parų) laikino atokvėpio paslauga, jos formas derinant pagal savo poreikius - renkantis pagalbą namuose, dienos globą arba trumpalaikę globą.
Vis dėlto praėjusiais metais šia paslauga pasinaudojo tik šiek tiek daugiau nei 1000 asmenų, prižiūrinčių specialiųjų poreikių turinčius artimuosius. „Tikimės, kad Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai padės užtikrinti didesnį socialinių paslaugų prieinamumą asmenims su negalia bei jų artimiesiems. Priėmus pakeitimus, savivaldybės turėtų teisę ne tik atleisti asmenį nuo mokėjimo, bet ir sumažinti mokėjimą už socialines paslaugas, o jas teikti galėtų ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys - tokiu būdu būtų plečiamas socialinių paslaugų teikėjų ratas, didinamas socialinių paslaugų prieinamumas, o pats sektorius taptų atviresnis“, - sako V. Toleikienė.
Pritaikytos institucijos ir projektai: profesinė reabilitacija
Projektas “Parama neįgaliesiems“ bus įgyvendinimas kartu partneriu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Projekto metu bus įgyvendinama profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo veikla, kuri sieks šio fizinio rodiklio: 2.000 neįgaliųjų, kaip tai nustatyta Kriterijų apraše, bus įtraukti į profesinę reabilitaciją.
Projektas “Pagalba neįgaliesiems“ sieks šio produkto rodiklio: Neįgalieji, dalyvavę ESF remiamoje profesinės reabilitacijos programoje - 2.000. Projektas “Pagalba neįgaliesiems“ sieks šio rezultato rodiklio: Neįgalieji, kurie sėkmingai baigė ESF remiamas profesinės reabilitacijos programas, - 92 procentai arba 1.840. Neįgalieji, kurie sėkmingai baigę profesinės reabilitacijos programą pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, - 50 procentų arba 920.
Neįgalieji, kuriems nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis, profesinės reabilitacijos metu galės atstatyti darbinius įgūdžius, profesinius gebėjimus, įgyti ar (ir) tobulinti kvalifikacijas ir (arba) įgyti kompetencijų, jeigu tai reikalinga įsidarbinti laisvose darbo vietose ar pradėti dirbti savarankiškai. Užtikrinant paslaugų prieinamumą bei įvairovę, projekto dalyviai galės pasirinkti iš maždaug 13 šiuo metu veikiančių įstaigų, esančių arčiausiai gyvenamosios vietos, bei siūlančių apie 300 skirtingų programų. Profesinės reabilitacijos programoje turės galimybę dalyvauti asmenys, turintys jutimo, psichikos, fizinę ar sutrikusio intelekto negalią.
Subsidijos darbo vietoms ir verslui
Subsidijos darbo vietų steigimui ir pritaikymui. Jeigu darbdavys turi pritaikyti ar įrengti darbo vietą, į kurią bus priimtas žmogus su negalia, jis gali pasinaudoti tam skirta parama - iki 19,9 tūkst. eurų. Lėšos gali būti skirtos, pavyzdžiui, įsigyjant kompiuterinę programą, kuria naudodamasis aklasis gali dirbti kompiuteriu. Darbdavys steigdamas ar pritaikydamas darbo vietą, turi prisidėti ir savo lėšomis: už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar 25 proc. neviršijantis darbingumo lygis, - 20 proc.; už neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30-40 proc. darbingumo lygis, - 30 proc., už neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas lengvas neįgalumo lygis ar 45-55 proc. darbingumo lygis, - 35 proc.) ir įsteigtą ar pritaikytą darbo vietą išlaikyti ne mažiau kaip 3 metus.
Iš įmonių, steigiančių darbo vietas per karantiną ir ekstremaliąją situaciją (ar) 3 mėnesius jam pasibaigus, nebus prašoma pateikti banko garantinio rašto. Taip pat jo nereikia, jei steigiama viena darbo vieta neįgaliajam. Kur kreiptis: į Užimtumo tarnybą.
Subsidija steigti darbo vietą sau. Darbingo amžiaus neįgalieji, registruoti Užimtumo tarnyboje, gali steigti darbo vietą sau labai mažoje įmonėje ir gauti iki 19,9 tūkst. eurų dydžio subsidiją. Tokia parama galima darbuotojams su lengva, vidutine ar sunkia negalia ir neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis. Subsidija gali būti mokama, kai darbo vieta sau steigiama pirmą kartą. Įsteigus darbo vietą sau, galima imtis ir plėtros - samdyti naujus darbuotojus. Siekiant gauti tokią paramą, visų pirma tai reikia aptarti su Užimtumo tarnybos konsultantu, o po to - pateikti paraišką. Kur kreiptis: į Užimtumo tarnybą.
Bazinės socialinės išmokos ir rodiklių didinimas
„Nuo ateinančių metų pradžios taip pat bus didinami baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė išmoka didės nuo 49 iki 55 eurų, šalpos pensijų bazė - nuo 182 iki 197 eurų, tikslinių kompensacijų bazė - nuo 147 iki 165 eurų, o valstybės remiamų pajamų dydis augs nuo 157 iki 176 eurų. Atitinkamai didės ir negalios pensijos, tikslinės kompensacijos bei kitos negalią turintiems žmonėms priklausančios išmokos“, - sako D. Zabarauskienė.
Siekiant sušvelninti kainų kilimo pasekmes šalies gyventojams, nuo birželio mėnesio padidinti baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir netekto darbingumo, senatvės, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, taip pat tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. Padidėjus baziniams socialinių išmokų dydžiams, kartu išaugo ir įvairios išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams, tarp jų ir žmonėms su negalia. Nuo vasaros pradžios bazinės socialinės išmokos dydis siekia 46 eurus, tikslinių kompensacijų bazė padidėjo iki 138 eurų, o valstybės remiamos pajamos siekia 147 eurus. Visi šių bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet padidėjo 15 proc., palyginti su pernai. Šalpos pensijų bazė nuo vasaros pradžios padidėjo iki 173 eurų, šalpos pensijų bazė šiemet ūgtelėjo 21 proc., palyginti su 2021 metais. Taip pat padidintas ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), taikomas žmonėms su negalia.
Turintiems 30-55 proc. darbingumo lygį NPD padidintas 120 eurų, iki 810 eurų, turintiems 0-25 proc. Visos šios priemonės sudaro labai reikšmingą pagalbos paketą žmonėms su negalia. Nepasiturintiems žmonėms kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. Didesnis šalies gyventojų skaičius, tarp jų ir žmonių su negalia, turės teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.
Kiti svarbūs administraciniai ir teisės aktų reikalavimai
Elektroniniu paštu ar per E. Dokumentą ir (ar) informaciją, patvirtinančius, kad asmeniui nustatytas paliatyviosios pagalbos ar slaugos paslaugų namuose poreikis, jei kreipiasi asmuo, kuriam nustatytas paliatyviosios pagalbos ar slaugos paslaugų namuose poreikis. Atitikties deklaracija pagal 2017 m. balandžio 5 d. reglamentą (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB (judėjimo techninės pagalbos priemonė turi būti paženklinta atitikties ženklu CE), išskyrus nešiojamąją (pripučiamą ar sudedamą) vonią, turėklus ar rankenas, kojinių ir pėdkelnių apsimovimo priemonę. Kompensuojamų judėjimo techninės pagalbos priemonių sąrašą, kriterijus ir kompensuojamos sumo dydį rasite šiame dokumente.
Kur kreiptis dėl įvairių išmokų ir paslaugų?
- Netekto darbingumo pensijos: į „Sodrą“ arba 1883.
- Šalpos neįgalumo pensija: į „Sodrą“ arba 1883.
- Dėl specialiųjų poreikių nustatymo: į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą.
- Dėl kompensacijų: į savivaldybę arba Sodrą, priklausomai nuo kompensacijos rūšies.
- Dėl būsto pritaikymo: į savivaldybę.
- Dėl profesinės reabilitacijos ir Užimtumo tarnybos paslaugų: į Užimtumo tarnybą.
Praktiniai skaičiai ir laukiančiųjų eilės
Praėjusiais metais Lietuvoje veikiančiose suaugusiems žmonėms skirtose globos įstaigose buvo apgyvendinta 5600 žmonių su negalia, pagyvenusiems žmonėms skirtose globos įstaigose buvo apgyvendinta 7200 žmonių su negalia, grupinio gyvenimo namuose gyveno 502 suaugę žmonės su negalia, o savarankiško gyvenimo namuose - 725 gyventojai. „Šiuo metu maždaug 1200 žmonių su negalia laukia eilėje, norėdami gauti socialines paslaugas savo namuose, ir maždaug 1600 laukia apgyvendinimo socialinės globos namuose. Tai rodo socialinių paslaugų plėtros ir jų prieinamumo poreikį“, - sako V. Toleikienė. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, praėjusiais metais negalią turintys žmonės aktyviai naudojosi pagalbos į namus ir socialinės globos paslaugomis asmens namuose, transporto paslaugomis, dienos centruose teikiamomis socialinėmis paslaugomis.
| Parama / paslauga | Kriterijai | Kur kreiptis |
|---|---|---|
| Netekto darbingumo pensija | 45% ir daugiau darbingumo, minimalus stažas | Sodra / 1883 |
| Šalpos neįgalumo pensija | Vaikams, be pakankamo stažo, 45% iki 24 m. arba 60% po 24 m. | Sodra / 1883 |
| Tikslinės kompensacijos (slauga/ priežiūra) | Specialieji poreikiai nustatomi kompleksiškai | Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba / savivaldybė |
| Kompensacija automobiliui | Specialus poreikis, galima kas 6 metus | Sodra / savivaldybė |
| Būsto pritaikymas | Specialus nuolatinės slaugos poreikis ar judėjimo priemonės reikalingumas | Savivaldybė |
| Profesinė reabilitacija (ESF) | Įtraukimas pagal projektą | Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba / projekto koordinatoriai |
Šį informaciją reikėtų atsižvelgti planuojant užtikrinti, kad negalią turintys asmenys gautų operatyvią, koordinuotą ir jų poreikius atitinkančią pagalbą bei būtų skatinamas jų aktyvus dalyvavimas visuomenėje.
tags: #vu #finansine #parama #neigaliesiems