Šiame straipsnyje aptarsime, kokią socialinę paramą gauna šeimos ir vaikai Vokietijoje, palyginsime ją su sovietine politika ir panagrinėsime, kaip šios sistemos veikia. Taip pat aptarsime ES ir Vokietijos iniciatyvas, susijusias su psichikos sveikata, bei praktinius pavyzdžius iš Vokietijos, kurie gali būti naudingi Lietuvai.
Socialinė parama motinystei Vokietijoje (istorinis kontekstas)
Nacistinė vadovybė manė, kad atskiras gyvenamasis plotas turi lemiamą reikšmę sveikai šeimai. Be gyvenamųjų kooperatyvų, buvo įgyvendinama įspūdingų mastų socialinio būsto programa. Šeimoms buvo išduodamos beprocentės paskolos, jeigu žmona išeidavo iš darbo. O už kiekvieną gimusį vaiką buvo nurašoma po 25 proc. skolos. Mokesčiai tėvams taip pat sumažėdavo - po 15 proc. Didelis dėmesys buvo skiriamas ir moraliniam motinystės palaikymui. Tų laikų Vokietijoje būti daugiavaike motina buvo prestižas. Buvo sukurtas Motinystės kryžiaus apdovanojimas. Bronzinis kryžius buvo įteikiamas 4-5 vaikų motinoms, sidabrinis - 6-7, o auksinis - už daugiau nei 7 vaikus.
Vaiko pinigai ir šeimos parama šiandien
Iš viso Vokietija kasmet išmoka apie 35 mlrd. eurų vaiko pinigų kaip socialinę paramą šeimoms. Vokietijoje dirbantys ES šalių piliečiai turi teisę gauti išmokas vaikams ir tada, kai šie gyvena kitoje šalyje. Vaiko pinigus taip pat gauna ir vokiečiai, kurių vaikai gyvena užsienyje. 2019 metų balandžio mėnesį vaiko pinigus Vokietijos vyriausybė skyrė 180 420 Lenkijos vaikų. 2017 metais tokių vaikų buvo mažiau nei 124 tūkstančiai, informuoja „Deutsche Welle“. Iš viso 2018 metais vaiko pinigus tėvai gavo už 291 tūkst. vaikų, kurie gyvena už Vokietijos ribų. Iš to skaičiaus 30 tūkst. vaikų turi Vokietijos pilietybę.
Nors, kaip teigia radijo stotis „Deutsche Welle“, Finansų ministerija Berlyne šių skaičių nepatvirtino, „Deutsche Welle“ išsiaiškino, kad faktiškai daugiausia šios socialinės paramos gavėjų iš užsienyje gyvenančiųjų tarpo yra lenkų vaikai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.
Pasak specialisto, šioje šalyje mėnesinės išmokos vaikams svyruoja nuo 194 Eur iki 225 eurų, priklausomai nuo vaikų skaičiaus šeimoje: „Tokia finansinė pagalba skiriama iki, kol jaunuoliui sukanka 25 metai, jei iki šio amžiaus jis mokosi ir nedirba. Kaip ir Norvegijoje, taip ir Vokietijoje, į išmoką galima pretenduoti, jeigu bent vienas iš tėvų dirba užsienio šalyje, o kitas su vaiku gyvena Lietuvoje.“
Taip pat skaitykite: Kur siųsti Vokietijos nedarbingumo lapelį?
Pagal Vokietijos įstatymus, išmokos už vaikus gali būti sugrąžintos už 6 praėjusius ir einamąjį mėnesį. „Mes savo klientams, kurie turi vaikų, visada rekomenduojame pasirūpinti vaikų pinigų gavimu. Juk tai yra legaliai šeimai priklausantys pinigai. Be to, už vaikus grįžtančios sumos dažnu atveju būna įspūdingos. Prieš kelias savaites klientui iš Norvegijos sugrąžinome beveik 4000 eurų už vieną vaiką. Ši suma susikaupė per 3 metus, klientas turėjo visus reikiamus dokumentus ir spėjo kreiptis iki, kol suėjo senaties terminas. Jeigu būtų kreipęsis vėliau nei po 3 metų, deja, padėti negalėtume. Dirbusiems Vokietijoje reikėtų paskubėti dar labiau - išmokos vaikams grąžinamos už praėjusius pusę metų“, - patirtimi dalinosi Ž.Janušauskas.
Berlynas sugriežtins taisykles. Vokietijos vyriausybė rengia naują įstatymą dėl kelio užkirtimo nelegaliam darbui ir piktnaudžiavimui socialinėmis išmokomis. Įstatymo rengėjai iš naujo peržiūrės ir socialinių išmokų skyrimo užsieniečiams tvarką. Pirmiausia bus apribota teisė gauti vaiko pinigus nedirbantiems ES piliečiams.
Išmokų struktūra ir specialios situacijos
Specialisto teigimu, didžiausios išmokos yra skiriamos vaikams nuo 1 iki 2 metų amžiaus: „Mažiems vaikams priklauso apie 750 Eur per mėnesį. Vėliau mokamos sumos yra mažesnės - apie 108 Eur. Jeigu vaiką augina vieniši tėvai, ši suma dvigubinasi. Įdomu tai, kad išmoką galima gauti net ir tuo atveju, jeigu Norvegijoje dirba tik vienas iš tėvų. Tarkime, vienas iš tėvų dirba Norvegijoje, o kitas su vaiku gyvena Lietuvoje. Tokioje situacijoje šeimai priklauso ir norvegiški vaiko pinigai.“
Palyginimas su sovietine politika
SSRS „Motina - herojė“ apdovanojimas pasirodė tik 1944-aisiais. Be jokios abejonės, praėjusio amžiaus 30-aisiais SSRS įvykdė proveržį daugeliu krypčių, taip pat ir socialinėje politikoje. Neraštingumo likvidacija, išsilavinimo prieinamumas, veikiantis socialinis liftas. Vystėsi vaikų sveikatinimo ir pionierių lageriai, gydyklų ir poilsio namai. Įvairiais būdais buvo keliamas darbo klasės prestižas: moralinis darbo pasiekimų skatinimas (apdovanojimai ir rangai), darbo lenktyniavimo organizacijos (Stachanovo judėjimas), prieiga prie tam tikro materialinio gerbuvio.
Tačiau lygiai taip pat reikia visada prisiminti, kad socialiniai SSRS laimėjimai taip pat buvo ne visiems. Priėjimas prie jų buvo uždraustas „tėvynės priešams“, jų vaikams, giminaičiams. Taip pat ir ištisoms tautoms, visiškai ar dalinai buvo apribotos teisės. Tiek hitlerizmo, tiek stalinizmo pagrindą sudarė didžiosios nacijos idėja. O jos realizacija yra neįmanoma be totalitarinio režimo, be valstybės dominavimo prieš individą. Realus, tačiau atrankiniu būdu vykdomas rūpinimasis savo tauta („fiureris“, „tautų tėvas\") - skiriamoji tokio režimo žymė. Tik A. Hitleris skirstė ir naikino žmones pagal nacionalinius principus, o J. Stalinas darė viską tą patį, tik iš esmės pagal klasių principus.
Taip pat skaitykite: Pagalba pabėgėliams Vokietijoje
Darbo ir laisvalaikio sąlygų įtaka visuomenės sveikatai
Vaikų raidą totaliai kontroliavo valstybė. Į hitlerjungendo veiklą buvo įtrauktas vokiečių jaunimas nuo 10 iki 18 metų ir skirstomas pagal amžiaus kategorijas. Vokiečių jaunimui buvo organizuojamos stovyklos, masiniai sporto renginiai, popieriaus makulatūros ir metalo laužo rinkimo sueigos. Organizuojami patriotinių pasakojimų vakarai, kuriuose buvo dėstoma vokiečių tautos didybė. Intelekto lygis krito, tačiau stiprėjo sveikata ir fizinis pasiruošimas.
Fabrikuose ir gamyklose buvo statomos valgyklos, baseinai, sporto aikštelės. Vienas šūkis sekė kitą: „švarūs žmonės švarioje gamykloje“, „švarus oras darbo vietoje“, „karštas maistas fabrike“. Organizacijos tiek tarpusavyje, tiek kiekvienas atskirai lenktyniavo ne tik dėl našumo didinimo, tačiau ir dėl darbininkų profesijų prestižo. Kaip dirbdavo - taip ir ilsėjosi: Vokietijoje buvo aktyviai kultivuojama išeiginės dienos programa, atostogaujantiems mokėdavo socialines išmokas. Buvo organizuojamos turistinės kelionės po šalį, savaitgaliais - pasivažinėjimai dviračiais, pėstute arba į ekskursiją autobusu.
Vokietijos patirtis psichikos sveikatos srityje ir žmogaus teisių akcentavimas
Prof. pranešimuose aprašyta, kad Vokietijos psichiatrija yra jautri žmogaus teisėms, ir tai jaučiasi Kongrese. Turėjau specialų susitikimą su Vokietijos psichiatrijos lyderiais, jų iniciatyva. Jie nepritaria kai kuriems mano ataskaitos teiginiams, nors ir vertina ją teigiamai. Mano pasiūlymas jiems buvo kad Vokietijos psichiatrija taptų pasaulio lyderiu įgyvendinant JT Neįgaliųjų teisių konvenciją ir išvaduojant pasaulio psichiatriją iš vertybių ir žinių krizės. Naujoji WPA prezidentė Helen Herrman (Australija) pasiryžusi skirti daug dėmesio žmogaus teisėms ir skaidrumui pasaulio psichiatrijoje užtikrinti.
Didelio susidomėjimo sulaukė Lietuvos bičiulio ir patrioto Roberto van Voreno pranešimas apie labai prastą psichiatrijos situaciją Vidurio ir Rytų Europoje. Šiame regione permainos yra iki šiol suparalyžiuotos, psichiatrija apimta stagnacijos. Apibendrinus pirmųjų Kongreso dienų įspūdžius, konstatuoju su nuosaikiu optimizmu, kad pasaulio psichiatrija pajudėjo pažangos link po kelių dešimtmečių slogios priklausomybės nuo farmacijos firmų ir primityvaus biomedicininio modelio, kuris, kaip jau dabar aišku, nepasiteisino. Tas pats pasakytina apie prievartos naudojimą psichiatrijoje. Visi šiandien sutaria, kad per dažnai lengva ranka nusprendžiama juos guldyti ar gydyti per prievartą, arba išprievartavus juos tai daryti „savo noru“. Vis rimčiau kalbama apie tai, kad būtina siekti tokios psichiatrijos, kuri apskritai atsisakytų prievartos.
Vokietijos sveikatos sistema praktikoje: Lietuvos specialistų patirtys
Į Vokietijoje esantį Dresdeno miestą Rūta Karaliūnienė išvyko tęsti mokslų medicinos srityje ir čia pasiliko - dabar ne tik studijuoja doktorantūroje, bet ir dirba psichiatre-psichoterapeute bei aktyviai dalyvauja akademinėje veikloje. Į Vokietiją R. Karaliūnienė išvyko prieš septynerius metus. Po medicinos studijų Vilniaus universitete atlikti rezidentūrą ir gilinti žinias ji patraukė į Dresdeną. Čia sako susižavėjusi tiek medicinos, tiek švietimo sistema, tad liko ilgesniam laikui.
Taip pat skaitykite: Vokietijos socialinės apsaugos teisė
Pašnekovė neslepia, kad pradėti gyvenimą svečioje šalyje nebuvo labai lengva. Nors profesinėje srityje ją lydėjo sėkmė, įsilieti į bendruomenę buvo iššūkis - esą vokiečiai gana konservatyvūs, prie jų prieiti yra sunku. „Į vietos lietuvių bendruomenę esam įsitraukę per mokyklėlės veiklą, organizuojame šventes, Kalėdų šventę, Jonines, buvo didžiulė Berlyno lietuvių bendruomenės šventė, kur teko dalyvauti. Labai smagu matyti lietuviškus veidus. Stengiamės kažkaip lietuvybę išlaikyti. Kad ir su naujai atvykusiais žmonėmis stengiamės palaikyti kontaktą, padėti integruotis.“
Rūta Karaliūnienė pabrėžia: „Vokietijoje psichikos sveikata suprantama kaip neatsiejama dalis žmogaus sveikatos. Visiškai normalus dalykas yra eiti pas psichiatrą, kaip ir eiti pas šeimos gydytoją. Paprastai psichikos sveikatos centrai būna šalia ligoninių, kur būna gydomi somatikos sutrikimai, kitų organų sistemų sutrikimai. Ir žmonės laukia psichiatro konsultacijos lygiai taip pat, kaip ir bet kurio kito specialisto. Tai tikrai nėra stigma ir yra visiškai priimtinas dalykas visuomenėje.“
Ji taip pat siūlo Lietuvos psichinės sveikatos sistemai daugiau holistinio požiūrio: „Reikia žiūrėti į psichikos sistemą ne kaip į atskirą, o kaip į dalį visos bendros organizmo sistemos, kur įeina šiuolaikinė psichiatrija, šiuolaikinė medicinos sistema. Žmogus yra kaip sistema ir reikia į visus jo sutrikimus, visas ligas žiūrėti kaip į bendrą visumą. Negali išskirti, pavyzdžiui, depresijos, nes ji gali būti ir kitų sisteminių ligų išraiška. Vokietijoje tai yra labai normalu, kad psichiatras turi sugebėti diagnozuoti ir matyti kitų sistemų sutrikimus. Reikėtų, kad ir Lietuvoje, pamatę kitas sveikatos problemas, rečiau sakytų: „Oi, ne, aš čia neturiu nieko bendra, eikite kur nors kitur.“ Kad stengtųsi. Nes mes, psichiatrai, esame baigę tas pačias medicinos studijas. Ir Vokietijoje psichiatras negali praleisti kažkokių sutrikimų.“
ES visapusiškas požiūris į psichikos sveikatą ir jo poveikis valstybėms narėms
2023 m. birželio 7 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą, kuris padės valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams imtis skubių veiksmų psichikos sveikatos problemoms spręsti. Šis komunikatas yra naujo požiūrio atskaitos taškas. Visapusiškas, į prevenciją orientuotas ir įvairius suinteresuotuosius subjektus apimantis požiūris į psichikos sveikatą parengtas po išsamių konsultacijų su valstybėmis narėmis, suinteresuotaisiais subjektais ir piliečiais.
Naujuoju požiūriu pripažįstama, kad psichikos sveikatos klausimai labai susiję su daug politikos sričių, pavyzdžiui, užimtumo, švietimo, mokslinių tyrimų, skaitmeninės pertvarkos, miestų planavimo, kultūros, aplinkos ir klimato. Šio tarpsektorinio požiūrio tikslas - psichikos sveikatą prilyginti fizinei. Iniciatyva grindžiama esama politika, metodais ir veiksmais. Komunikato 20 pavyzdinių iniciatyvų, kurių finansavimo galimybės - apie 1,3 mlrd. EUR, tiesiogiai ir netiesiogiai padės valstybėms narėms siekti visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą.
Stebėjimo sistema ir prioritetai
Stebėjimo sistema suteikia galimybę reguliariai atnaujinti informaciją apie veiksmų, numatytų Komunikate dėl visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą, įgyvendinimą. Visapusiškas požiūris įgyvendinamas konkrečiais piliečiams ir šalių sveikatos priežiūros sistemoms naudingais veiksmais. Juos vykdo nacionalinės valdžios institucijos ir suinteresuotieji subjektai, o koordinuoja ir horizontaliai remia Komisija. Be to, glaudžiai bendradarbiaujama su tarptautiniais partneriais, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimu ir UNICEF.
Prevencija, mokymai ir stigmatizacijos mažinimas
Pirmenybė turi būti teikiama prevencijai, įskaitant elgsenos rizikos veiksnių, socialinių, aplinkos ir komercinių veiksnių šalinimą ir konkrečių plataus užmojo psichikos sveikatos ugdymo ir psichikos ligų prevencijos iniciatyvų įgyvendinimą. Mokymo ir pajėgumų stiprinimo pastangas pagal bendruosius veiksmus „ImpleMENTAL“ remia PSO Europos regiono biuras. Tai daroma pagal susitarimą dėl įnašo, kuriuo siekiama psichikos sveikatos aspektus integruoti į įvairių sričių politiką ir kurio vertė pagal 2022 m. darbo programą „ES - sveikatos labui“ yra 11 mln. EUR.
Siekdama padėti valstybėms narėms kovoti su stigmatizacija ir diskriminacija psichikos sveikatos srityje, Komisija įsteigė specialią Visuomenės sveikatos ekspertų grupės psichikos sveikatos pogrupio redakcinę grupę. Ši redakcinė grupė dalyvavo rengiant ES paramos priemonių rinkinį, kuris buvo pateiktas bendrame renginyje, surengtame kartu su Pasaulio sveikatos organizacija ir organizacija „Mental Health Europe“ Pasaulinės psichikos sveikatos dienos proga (2024 m. spalio 10 d.).
Psichikos sveikatos padėtis Europoje ir iššūkiai
2023 m. sveikatos būklės šalyse apžvalgų ataskaitoje, kurią EBPO ir Europos sveikatos sistemų ir politikos stebėjimo centras parengė pagal iniciatyvą „Sveikatos būklė ES“, pateikta psichikos sveikatos padėties visose ES valstybėse narėse, Norvegijoje ir Islandijoje apžvalga. Nuogąstavimai, nerimas ir depresijos jausmas, kuriuos sukėlė žlugdantis pandemijos poveikis, Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas, nedarbas ir didėjančios pragyvenimo išlaidos, skaitmeninės erdvės ir socialinių tinklų spaudimas, dar pablogino jau ir taip prastą psichikos sveikatą, ypač vaikų ir jaunimo.
Psichikos sveikatos problemos nevienodai paplitusios įvairiose gyventojų grupėse - nuo depresijos dažniau kenčia moterys, mažesnes pajamas ir menkesnį išsilavinimą turintys asmenys. Neseniai atliktos (2023 m. spalio mėn.) „Eurobarometro“ apklausos dėl psichikos sveikatos rezultatai aiškiai parodė būtinybę imtis veiksmų. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad 46 proc. europiečių per pastaruosius dvylika mėnesių turėjo emocinių arba psichosocialinių problemų, pavyzdžiui, jautėsi prislėgti arba nerimavo. Vienas iš dviejų psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų nesikreipė pagalbos į specialistą.
Dar prieš COVID-19 pandemiją kas šeštą ES gyventoją kamavo psichikos sveikatos problemos, o tai kainavo 4 proc. BVP. Apskaičiuota, kad bendra psichikos sveikatos problemų kaina visoms 27 ES šalims ir Jungtinei Karalystei siekia daugiau kaip 4 proc. BVP (daugiau kaip 600 mlrd. EUR). Iš 2022 m. ataskaitos „Apie sveikatą glaustai“ matyti, kad beveik kas antras jaunas europietis praneša apie nepatenkintus psichikos sveikatos priežiūros poreikius, o jaunimo, pranešančio apie depresijos simptomus, dalis keliose ES šalyse pandemijos metu padidėjo daugiau nei dvigubai.
ES finansavimas ir programos psichikos sveikatai remti
Komisija pagal programos „ES - sveikatos labui“ metines darbo programas teikia finansinę paramą valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams, kad jie galėtų įgyvendinti su psichikos sveikata susijusią prevencijos ir valdymo veiklą. Per pastaruosius trejus metus projektams, susijusiems su visuomenės psichikos sveikatos aspektais, įskaitant psichikos sveikatos sistemos reformą, jau skirta daugiau kaip 30 mln. EUR.
Pagal 2023 m. darbo programą „ES - sveikatos labui“ psichikos sveikatos ugdymui ir psichikos sveikatos problemų prevencijai remti skirta 18,5 mln. EUR: 6 mln. EUR - valstybių narių valdžios institucijoms, kad jos galėtų bendradarbiauti vykdydamos bendrus veiksmus psichikos sveikatos problemoms spręsti; 4,5 mln. EUR - suinteresuotiesiems subjektams, siekiant remti projektus, susijusius su psichikos sveikatos ugdymu, psichikos sveikatos problemų prevencija ir valdymu. Abu veiksmai bus skirti itin pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, migrantams, pabėgėliams, romams ir perkeltiesiems asmenims iš Ukrainos; 8 mln. EUR skirti projektams, kuriais siekiama spręsti vėžiu sergančių ir vėžį įveikusių asmenų, jų slaugytojų ir šeimų psichikos sveikatos problemas.
Vaikų saugumas internete ir jaunimo gerovė
Vos per 15 metų visoje ES 9-15 metų vaikų prie ekrano ir socialiniuose tinkluose praleidžiamas laikas pailgėjo daugiau nei dvigubai. Tai paskatino imtis iniciatyvų, kuriomis siekiama užtikrinti jų saugumą ir gerovę internete. Naujausiais duomenimis, Europos jaunimas internete praleidžia vidutiniškai 4,5 val. per mokslo dieną ir 6,1 val. per savaitgalio dieną, o tai daro didelį poveikį jų psichikos ir fizinei sveikatai. Siekdama rasti tinkamą pusiausvyrą tarp vaikų apsaugos nuo žalos internete, jų įgalėjimo ir dalyvavimo skaitmeninėje aplinkoje užtikrinimo, Europos Komisija atlieka ES masto tyrimą, kokį platesnį poveikį socialinė žiniasklaida daro gerovei.
Be to, ekspertų grupė patars, kaip geriausiai įgalinti tėvus ir kurti saugesnę Europą mūsų vaikams, be kita ko, duos patarimų socialinių tinklų naudotojų amžiaus apribojimų Europoje klausimais. Siekdama didinti informuotumą apie tai, kaip svarbu suvienyti jėgas, kad būtų apsaugota jaunimo gerovė internete, Komisija pradėjo komunikacijos kampaniją #InThisTogether, kuria siekiama skatinti diskusijas su jaunimu apie tai, kaip išsiugdyti sveikus su prie ekranų praleidžiamu laiku susijusius įpročius.
Lietuvos naujovės ir palyginimas su Vokietijos modeliu
Nuo metų pradžios įsigaliojo nauja vaiko priežiūros atostogų skyrimo tvarka - visi tėvai, kurių vaikai gimė po 2023 m. sausio 1 d., turi galimybę pasinaudoti neperleidžiamomis vaiko priežiūros atostogomis. Du mėnesiai skirti mamai ir du mėnesiai skirti tėvui. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia: „Kiekvienas iš tėvų - ir tėtis, ir mama turi galimybę paimti po 2 mėnesius neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų. Tikimės, kad tai leis tėvams lengviau ir tolygiau dalintis vaiko priežiūra. Tyrimai rodo, kad kuo tolygiau tėvai dalijasi vaiko priežiūra, tuo labiau tai prisideda prie šeimos gerovės. Taip pat mažėja moterų diskriminacija darbo rinkoje, nes darbdaviai jau žino, kad reikės vaiko priežiūros atostogų išleisti ne tik moteris, bet ir vyrus“.
Tėvams sudaryta galimybė pasirinkti, ar jie nori vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Jeigu vienas iš tėvų nepasinaudoja neperleidžiamais mėnesiais vaikui prižiūrėti, tuomet bendra vaiko priežiūros išmokos gavimo trukmė sutrumpėtų iki 16 arba 22 mėnesių priklausomai nuo to, kokios trukmės vaiko priežiūros išmokos mokėjimo laikotarpis buvo pasirinktas. Neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais mokama 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoka. Gaunantys didelį darbo užmokestį turi žinoti, kad vaiko priežiūros išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai.
Šios priemonės rodo kryptį, kuri yra suderinama su Vokietijos ir ES tendencijomis - stiprinti šeimos paramą, skirti dėmesį tėvystės lygybei ir įtraukti psichikos sveikatą kaip visuomenės gerovės dalį.
Veiksmų gairės ir ką gali išmokti Lietuva iš Vokietijos patirties
- Integruotas sveikatos požiūris: Vokietijoje psichikos sveikata suprantama kaip neatsiejama visos sveikatos dalis; psichiatrai privalo įvertinti bendrą paciento būklę.
- Prevencija ir švietimas: ES iniciatyvos skatina investuoti į prevenciją ir psichikos sveikatos ugdymą mokyklose bei bendruomenėse.
- Šeimos parama: aiškios finansinės priemonės (vaiko pinigai, išmokos, lengvatos) ir atostogų modeliai, skatinantys tėvų dalijimąsi.
- Skaitmeninė sauga: vaikų apsauga internete ir informuotumo didinimas apie ekrano laiką bei socialinių tinklų rizikas.
- Žmogaus teisės ir mažinimas prievartos psichiatrijoje: Vokietijos akcentai žmogaus teisėms ir skaidrumui gali būti taikomi ir Lietuvos reformoms.
Trumpa lentelė: Pagrindinės priemonės vaikams ir šeimoms (Vokietija vs. Lietuva)
| Sritys | Vokietija | Lietuva |
|---|---|---|
| Vaiko pinigai | Apie 35 mlrd. EUR per metus; išmokos iki 25 m. mokantis | Padidinta iki 50 EUR (nuo 2019 m.) iki 21 m. |
| Vaiko priežiūros atostogos | Įvairios galimybės, priklausomai nuo darbo santykių; didelės išmokos vaikams nuo 1-2 m. | Neperleidžiami 2+2 mėn.; įvairios kompensacijos (60-78 proc.) |
| Psichikos sveikata | Integruota į sveikatos sistemą, mažinama stigma, stiprinamos bendruomeninės paslaugos | Reikia stiprinti bendruomenines paslaugas ir mažinti stigmą |
Praktiniai patarimai šeimoms ir specialistams
- Šeimoms: pasitikrinkite teisę į vaiko pinigus, nes grąžinamos sumos gali būti reikšmingos; nepamirškite senaties terminų.
- Specialistams: plėsti holistinį požiūrį ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą tarp psichikos sveikatos, medicinos ir socialinių paslaugų.
- Politikams: investuoti į prevenciją, mokymus ir skaitmeninę saugą vaikams, taip pat remti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę.
Tęsiantis ES ir nacionalinėms reformoms, Vokietijos patirtys ir ES gairės siūlo praktines kryptis, kaip stiprinti šeimų paramą ir psichikos sveikatą, mažinti stigmas ir gerinti paslaugų prieinamumą. Lietuvos reformos, tokios kaip neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai, jau atspindi panašius prioritetus; tolesni žingsniai galėtų apimti holistinio požiūrio stiprinimą, prevencijos programų plėtrą ir skaitmeninio saugumo didinimą jaunimui.
tags: #vokietija #psichikos #sveikata #socialiniai