Socialinis darbas yra sudėtinga ir daugiaplanė veikla, kurios tikslas - gerinti asmenų ir visuomenės situaciją, remiantis įvairiais teoriniais modeliais. Šiame straipsnyje apžvelgsime Vitkauskaitės socialinio darbo teorinius modelius, jų taikymą praktikoje ir svarbą socialinio darbuotojų kasdienėje veikloje. Remsimės Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto parengta medžiaga bei kitais moksliniais šaltiniais, pabrėžiant bihevioristinius, psichodinaminius, sisteminius ekologinius ir kitus modelius.
Socialinio darbo teorijų svarba ir mokslinis pagrindas
Socialinio darbo teoriškai pagrindas leidžia ne tik sisteminti praktinę veiklą, bet ir suteikia aiškius modelius, požiūrius bei paaiškinimus, kaip spręsti konkrečias socialines problemas. Socialiniai darbuotojai, remdamiesi teorija, gali efektyviau planuoti intervencijas, įvertinti kliento situaciją ir pasirinkti tinkamus darbo metodus. Be to, teorija padeda suprasti žmogaus ir jo socialinės aplinkos santykių dinamiką, sudaro prielaidas efektyviam mokslinių tyrimų taikymui socialinio darbo srityje.
Socialinio darbo teorijos skiriasi savo filosofiniu, psichologiniu ir sociologiniu pagrindu, o jų esmė - sudaryti efektyvius praktinius darbo modelius. Vienas svarbiausių aspektų yra teorijų eklektika, kuomet socialiniai darbuotojai jungia įvairius modelius, siekdami geriausių rezultatų konkrečioje situacijoje.
Bihevioristinis socialinio darbo modelis
Viena iš svarbiausių Vitkauskaitės aptartų teorinių sričių - biheviorizmas, kuris orientuojasi į žmogaus elgesio tyrimą ir jo keitimą per išmokimą. Biheviorizmas remiasi filosofiniu išmokimo teorijos pagrindu ir šiuo principu: jei galima išmokti netinkamo elgesio, tai galima išmokti ir tinkamo.
Biheviorizmo pagrindiniai bruožai:
Taip pat skaitykite: Birutė Vitkauskaitė: meno metai ir visuomeninė veikla
- Netinkamas elgesys laikomas problema, kurią būtina spręsti.
- Problemos sprendimo būdai turi būti patikimi, pamatuojami ir eksperimentais pagrįsti.
Išmokimas atsispindi per tris pagrindines sąlygas:
- Klasikinė sąlyginė reakcija, kai elgesys siejamas su tam tikru stimulu;
- Operantinis sąlygojimas, t.y. elgesio mokymas per paskatinimus ir bausmes;
- Modeliavimas - elgesio mokymasis stebint kitų žmonių elgesį.
Bihevioristinio modelio taikymo žingsniai socialiniame darbe:
- Santykių tarp kliento ir socialinio darbuotojo užmezgimas;
- Elgesio analizė - stimulo ir reakcijos santykio bei problemos priežasčių įvertinimas;
- Tikslų nustatymas ir veiklos plano sudarymas;
- Sutarties sudarymas;
- Plano vykdymas;
- Elgesio pokyčių vertinimas ir analizė;
- Pageidaujamo elgesio įtvirtinimas.
Darbas su šeima pagal bihevioristinį modelį
Konsultantas stebi šeimą ir jų tarpusavio santykius, identifikuodamas probleminį vaiko elgesį bei aplinkos reakcijas į jį. Problema sprendžiama keičiant aplinkinių reakciją, pavyzdžiui, mokantis tėvus taikyti elgesio keitimo būdus per skatinimą ar privilegijų mažinimą. Konsultanto užduotis - užtikrinti, kad tėvai laikytųsi rekomendacijų ir taikytų naujus elgesio modelius nuosekliai.
Biheviorizmo technikos
- Atkaklumo ir ryžtingumo mokymas;
- Elgesio repetavimas;
- Žetonų ekonomika;
- Sisteminė ir in vivo desensitizacija;
- Implozinė terapija;
- Paslėpta sensitizacija;
- Pasibjaurėjimą sukeliančios technikos.
Tvirtumo (ryžtingumo) ugdymo metodas
Šis metodas naudojamas norint keisti baikštų ar agresyvių žmonių elgesį. Tikslas - išmokyti klientus laisvai ir tvirtai reikšti savo nuomonę, jausmus bei išlaikyti ramybę konfliktinėse situacijose. Pagrindiniai žingsniai apima bendravimo stilių aptarimą, situacijų pasirinkimą, galimybės elgtis tvirtai analizę, vaizdines pasikartojimo praktikas bei vaidmenų žaidimus, siekiant įtvirtinti naują elgesį.
Tvirtas elgesys reiškia gebėjimą išreikšti save neskaudinant savęs ar kitų, o agresyvus - dažnai apibūdinamas kaip įžeidžiantis, rėkiančio tono elgesys, trukdantis konstruktyviam bendravimui.
Taip pat skaitykite: Socialinės reklamos praktika
Žetonų ekonomikos metodas
Žetonų ekonomika yra pastiprinimo sistema, kurioje pageidaujamas elgesys skatinamas simboliniais apdovanojimais - žetonais, saldainiais ar privilegijomis. Svarbiausi principai:
- Aiškios taisyklės, už kokį elgesį skiriami žetonai;
- Nustatytas reikalingų žetonų kiekis apdovanojimui;
- Personalas privalo nuosekliai taikyti sistemą visiems klientams;
- Žetonai neturėtų būti vienintelė skatinimo forma, svarbus pagyrimų ir palaikymo derinys;
- Žetonų sistema taikoma ribotą laiką ir nutraukiama, kai klientų elgesys pagerėja.
Atvejo analizė
Į socialinį darbuotoją kreipėsi tėvai, susirūpinę trijų metų dukrelės "isterijos priepuoliais". Socialinis darbuotojas atliko šeimos stebėjimą ir nustatė, kad mergaitė yra paliekama viena su daug žaislų, o priepuolių metu tėvai reaguodavo ją nuramindami. Šis elgesys skatina neracionalius priepuolius. Tėvams buvo pasiūlyta daugiau laiko skirti bendravimui su vaiku, o agresyvus reagavimas ignoruoti, kol vaikas nusiramins. Palaipsniui taikant šias rekomendacijas mergaitės elgesys tapo stabilesnis.
Bendra socialinio darbo teorijų apžvalga
Socialinis darbas remiasi psichologijos, sociologijos ir filosofijos mokslų žiniomis, apjungdamas jas į specifinius teorinius modelius, siekiančius padėti socialiai pažeidžiamiems žmonėms. Psichologija analizuoja psichinių reiškinių, elgesio mechanizmus, naudojant empirinio tyrimo metodus. Sociologija tiria visuomenės struktūras, konfliktus ir grupių sąveiką. Filosofija nagrinėja bendrąsias būties ir pažinimo problemas, lavina mąstymą bei dorinį apsisprendimą, nors nenaudoja empirinių metodų.
Socialinio darbo samprata kito laikui bėgant, pabrėžiant paramą, santykių keitimą, terapiją ir svarbą mobilizuoti asmens gebėjimus spręsti problemas. Socialinis darbas siekia atkurti asmens socialinį funkcionavimą per skirtingas priemones - konsultavimą, paramą, psichoterapiją ar materialines paslaugas.
Socialinio darbo teorijų pobūdis
- Teorijos padeda nustatyti socialinio darbo tikslus ir metodus;
- Socialinio darbo teorijos tyrinėja specifinius socialinius dėsnius, susijusius su socialiai pažeidžiamais asmenimis;
- Taikomos tarpdalykinės žinios iš psichologijos, pedagogikos, medicinos ir teisės;
- Teorijos nagrinėja adaptacijos, reabilitacijos bei socialinio funkcionavimo mechanizmus;
- Modeliai apima psichodinaminį, bihevioristinį, sistemų ekologinį, kognityvinį ir kitus požiūrius.
Socialinio darbo teorijų eklektika
Eklektika - skirtingų, kartais ir prieštaringų teorijų jungimas į vieningą sistemą. Socialinio darbuotojo užduotis - remtis konkretaus kliento poreikiais ir situacija, derinti teorinius modelius bei taikyti juos praktikoje, siekiant geriausių rezultatų.
Taip pat skaitykite: Socialinės apsaugos teorijų pritaikymas
Socialinio darbo teorijų praktinė reikšmė
Teorija socialinio darbuotojui suteikia ne tik darbo modelius, bet ir leidžia distancijuotis nuo skuboto „greitosios pagalbos“ metodo, orientuojantis į profilaktiką ir ilgalaikius pokyčius. Moksliniai tyrimai, naudoti kartu su teorija, padeda užtikrinti veiksmingumą bei kokybę įvairiuose socialinio darbo lygmenyse.
Socialinio darbo teorijų taikymas leidžia socialiniams darbuotojams geriau suprasti kliento problemas, jų kilmę, rasti efektyvius sprendimus ir skatinti asmenų bei bendruomenių socialinį funkcionavimą. Taip pat tai padeda mažinti socialines problemas, pagerinti žmonių gyvenimo kokybę ir gerovę.
tags: #vitkauskaite #teoriniai #socialinio #darbo #modeliai