Kunigas Hermanas Jonas Šulcas su ruandiete mergaite ant rankų. Nuotr. iš asmeninio H. J. Gimęs Lietuvoje, čia Hermanas Jonas Šulcas gyveno tik kol jam sukako ketveri. Motina Elzbieta - lietuvė katalikė. Senelis, mamos tėvas, labai gerbė gamtą, gyvulius ir Sutvėrėją. H. J. Vaikystė prabėgo Vokietijoje. Teko patirti skurdą ir atskirtį. Našlė mama neišgalėjo leisti vaikų į kitą mokyklą, tad jis lankė Vasario 16-osios gimnaziją Hiutenfelde, nes ši mokymo įstaiga buvo išlaikoma rėmėjų. Vėliau išvyko į Saleziečių berniukų gimnaziją Italijoje. Šioje šalyje baigė ir teologijos licenciatą Pontificum, Athenacum Salesiannum Roma. 1968 m. H. Šulcas buvo įšventintas į kunigus bei sugrįžo į Vasario 16-osios gimnaziją dirbti kapelionu, bendrabučio vedėju ir sporto mokytoju (1969-1971 m.). Kai saleziečiai perėmė jėzuitų misiją Brazilijoje, dvasininkas persikėlė dirbti į San Paulą (Brazilija), kur 1971-1975 m. 1978 m. išvyko į misijas Ruandoje. Teko susidurti su vietiniu skurdu, pradėti kurtis nuo palapinės. Palaikė ir padėjo ir į Ruandą atvykusi mama. 1994 m. Ruandoje kilus karui tarp dviejų vietinių tautybių žmonių - hutų ir tutsių, buvo žiauriai išžudyta ir didžioji dalis Jaunimo sodybos vaikų. Pats kunigas liko gyvas vien dėl to, kad užpuolimo metu buvo už savo sodybos ribų. 1995 m. H. J. Plečiamoje misionieriaus įkurtoje sodyboje - apie 40 pastatų. Nuolatos čia gyvena apie 120 našlaičių nuo 2 iki 22 metų (globotinių būta ir dukart daugiau) - visi jie turi maisto, pastogę, yra lavinami, mokosi amato. Įsteigta ambulatorija, į kurią kasdien ateina po 40-50, kartais ir 100 žmonių. Čia jie gauna vaistų, lengvesni ligoniai gydomi vietoje. Yra gyvenamieji namukai, bažnyčia, kelios amatų dirbtuvės, mažas malūnas, ūkis su karvėmis, kiaulėmis, ožkomis ir keliais šimtais vištų. Misija turi laukus, didelį laistomą daržą - tai tikra retenybė. 2001 m. H. Šulco iniciatyva buvo įkurta gimnazija, kurią lanko 400 moksleivių iš aplinkinių vietovių, taip pat - senatorių bei diplomatų vaikai. Misionieriui tenka visame pasaulyje ieškoti rėmėjų, ir jų paaukotos lėšos skiriamos sodybos reikmėms bei Afrikos vaikų švietimui. Septyni jo vaikai (taip H. J. J. Šulco rūpesčiu gyvuoja ir Lietuvoje, buvusioje senelių žemėje Kėkštuose (Kretingos r.), įkurta Jaunimo sodyba. Į ją savaitgaliais suvažiuoja vaikai iš asocialių šeimų bei Klaipėdos sąvartyno. Į Kėkštuose vasaromis rengiamas tarptautines vaikų ir jaunimo stovyklas atvyksta vaikai iš Lenkijos, Vokietijos, kunigas atveža globotinių ir iš Ruandos.
Biografinės detalės ir profesinis kelias
2006 m. 2007 m. 2010 m. 2019 m. 2025 m. Gimė 1944 m. liepos 26 d. Marijampolėje. 1962 m. baigė Marijampolės 2-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Černigovo aukštąją aviacijos mokyklą, kurią baigė 1966 m. Nuo tada tarnavo lakūnu. 1969 m. paskirtas vyresniuoju SSRS karinės grupuotės Vokietijoje naikintuvų aviacijos pulko lakūnu. Nuo 1970 m. tarnavo vyresniuoju, nuo 1972 m. - naikintuvų aviacijos pulko grandies vadu Turkmėnijos Mary mieste.
Misijos ir paveikslai gyvenimo stilių įprasmina ir šie vardai: Dr. Agnė Matulaitė - veikla klinikinė psichologė - psichoterapeutė; Gytis Lukšas - kūrėjas 1971 m. baigęs Kinematografijos institutą Maskvoje; Nijolė Sinkevičiūtė - kompozitorė; Aušra-Teresė Tuminaitė-Kučinskienė - dailininkė monumentalistė; Sigitas Valančius - pedagogas ir politikos veikėjas; Violeta Urmanavičiūtė - Urmana - pasaulinio garso operos solistė. Keli vardai susilieja kaip iliustratyvi mozaika, kurioje kiekvienas prisideda prie kultūrinio ir socialinio krašto vaizdo.
1994-1995 m. įdomus posūkis: Agnė Matulaitė ir Dovilė Troskovaitė - tyrėjos, profesorės, dėstytojos, atstovaujančios Lietuvos mokslui pasaulyje. 1963 m. baigė Vilniaus universitetą, o 1986 m. biologijos mokslų daktaras. Nuo 1963 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, 1988-2001 m. Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėjas, 1989-2000 m. medicinos fakulteto dekanas. Svarbiausi darbai - vaikų fizinis ir psichomotorinis vystymasis, lietuvių etnogenezė, paleodemografija ir paleopopuliacinė genetika.
Gintis Lukšas - režisierius ir scenaristas; 2000 m. režisūrinis debiutas - novelė „Telefonas“; toliau kurti filmai ir televizijos darbai. Gytis Lukšas 2012 metais išrinktas į Europos kino režisierių federacijos vykdomąjį komitetą - pirmasis Baltijos šalių atstovas, o 2000 m. - įtrauktas į Lietuvos kultūros ir meno tarybos narius bei Nacionalinio radijo ir televizijos tarybą.
Taip pat skaitykite: Šakių rajono bendruomenė
Kiti paminėti asmenys: Arūnas Kapsevičius - Marijampolės kilmės veikėjas; Birutė Kurtinaitienė - fotografė ir klubo vadovė; Marijampolės politiniai veikėjai, kultūros rinkos atstovai, poetai, menininkai. Šių vardų puokštėanos įrodo, kad Birutė Vitkauskaitė ne tik buvo šaltinių bei biografijų centre, bet ir meno bei akademinių ryšių tinklo kūrėja.
Poveikio regionams ir tarptautinė veikla
Jaunimo sodyba Ruandoje tapo socialinio darbo ir žmogaus teisių sklaidos simboliu, o gimnazijos įkūrimas - švietimo plėtros pavyzdžiu. Sodyboje kasdien teikiama pagalba, medicinos paslaugos, ugdomos amato įgūdžiai, atsiranda galimybės tarptautiniam bendradarbiavimui ir rėmėjų paieškai.
Statiniai, įdomūs faktai: sodyba turi ūkį su karvėmis, kiaulėmis, ožkomis, kelias šimtus vištų, laukus ir didelį laistomą daržą. Įsteigta gimnazija, kurioje mokosi apie 400 moksleivių iš aplinkinių vietovių, bei tarnauja vietinei bendruomenei ambulatorija, kur kasdien ateina 40-50, kartais 100 žmonių.
Tarpinės įžvalgos: kokį palikimą formuoja šios biografijos niuansai
- Birutė Vitkauskaitė prisimena įvairius kultūrinius, mokslo ir socialinius kontekstus - nuo Lietuvos iki tarptautinių projektų.
- Biografijų mozaika rodo, kaip vieno žmogaus energija gali kurti paramos tinklus ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą.
- Kultūros, švietimo ir socialinių paslaugų sritys susipina - nuo mokyklų iki misijų, kuriose svarbiausia pagalba vaikams ir jaunimui.
Taip pat svarbu pažymėti, kad biografijos dalys gali būti tarpusavyje susietos per profesinį kelią: nuo išsilavinimo tęstinio plėtros iki veiklos, kuri keičia žmonių gyvenimus įvairiuose regionuose.
Personų biografijų rinkinio fragmentai
- Dr. Agnė Matulaitė - klinikinė psichologė, psichoterapeutė, daktaro laipsnis, tarptautiniai kursai ir dėstymas užsienyje.
- Gytis Lukšas - režisierius ir scenaristas, Europos kino federacijos komitetas.
- Romas Linionis - fotomenininkas, kraštotyrininkas, ilgametis fotografijos klubo vadovas.
- Violeta Urmanavičiūtė - Urmana - pasaulinio garso operos solistė, dizainerė, poetė.
- Valdas Juraitis - fotografas, žurnalistas, žurnalo Vyzdys foto/video įkūrėjas.
Laikysenos ir įtaka visuomenei
Birutės Vitkauskaitės biografijos įrašai rodo, kad asmeninis atsidavimas vaikams, švietimui ir meno raidai gali sujungti skirtingas kultūros ir visuomenės sritis. Dvasinė bei socialinė misija integruojama su švietimo projektais, mokyklų ir jaunimo centrų kūrimu, tarptautine pagalba bei kultūros puoselėjimu.
Taip pat skaitykite: edukaciniai komiksai apie smurto mažinimą
Prevenciniai principai ir tarptautiniai ryšiai
Biografijoje matyti, kad nuoseklus švietimo ir socialinių paslaugų plėtojimas paremtas nuolatiniais rėmėjų paieškomis, pažangos siekimu, žinių perdavimu ir bendradarbiavimu su universitetais bei tarptautinėmis institucijomis.
Taip pat skaitykite: teoriniai socialinio darbo pagrindai
tags: #birute #vitkauskaite #invalide