Emocinė pagalba Išklausome, suprantame ir palaikome. Padedame įveikti krizinę situaciją, motyvuojame nutraukti smurtinius santykius. Informacija Diskutuojame apie galimus sprendimus, sudarome veiksmų planą, supažindiname su teisiniais procesais ir valstybės garantuojama pagalba. Tarpininkavimas Pristatome visas organizacijas ir institucijas, kurios sprendžia socialinius, finansinius, teisinius klausimus. Viešąsias funkcijas atliekanti institucija, kuri teikia nemokamą, konfidencialią, specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje. Teisininkas Konsultuos vaikų išlaikymo, santuokos nutraukimo, žalos atlyginimo, iškeldinimo, ikiteisminio tyrimo dėl smurto šeimoje ir kitais klausimais bei padės parengti teisinius dokumentus (ieškiniai, pažymos, prašymai, pareiškimai ir pan.). Psichologas Padės pamatyti situaciją, kurioje esate, su kuo tai susiję, kokius sprendimus ir atsakomybes galite priimti norėdami ją keisti. SPKC konsultantai Išklausys, suteiks emocinę paramą bei kartu su jumis ieškos veiksmingų būdų, kaip įveikti smurtą šeimoje. Aš patiriu smurtą. Kokios pagalbos galiu tikėtis? Pirmojo susitikimo ar skambučio metu SKPC konsultantas išklauso, išsiaiškina situaciją ir pasiūlo galimus problemų̨ sprendimo būdus bei priemones. Kitų pokalbių metu suteikiama visa informacija, reikalinga sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemas. Su SKPC konsultantu aptariami nukentėjusio asmens norai, kokia pagalba yra reikalinga, įvertinamos rizikos ir sudaromas individualus pagalbos veiksmų planas. Jei reikalinga kitų institucijų pagalba (pvz. Kreipkis pagalbosSpecializuotos kompleksinės pagalbos centrai siūlo pagalbą visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje. Tiesiogiai Susisiek su artimiausia organizacija, atliekančia SKPC funkcijas, tiesiogiai. Iš viso yra 14 organizacijų. Kontaktai.
Smurto artimoje aplinkoje samprata ir formos
Tai pavojingas poveikis aukos organizmui prieš jos valią. Tai dažniausiai atpažįstama smurto forma, turinti labai plačią veiksmų amplitudę - nuo pastūmimo, smūgio, spyrio iki sunkaus kūno sužalojimo bei nužudymo. Šiai smurto rūšiai priskiriamas neleidimas aukai išeiti iš namų, naudotis medicinos paslaugomis. Tai dažniausiai artimoje aplinkoje pasitaikanti ir aukų sunkiausiai atpažįstama smurto rūšis. Jis pasireiškia pastoviu žeminimu, menkinimu, draudimu bendrauti su artimaisiais ir pažįstamais, jausmų ignoravimu, persekiojimu darbe ar draudimu eiti dirbti, grasinimu atimti vaikus ir pan. Pasireiškia ir dideles, ir mažas pajamas gaunančiose šeimose. Asmeniui atimama galimybė tvarkyti šeimos biudžetą, turėti lėšų ir jas tvarkyti savo nuožiūra. Nereti atvejai, kai asmuo yra vienintelis, gaunantis šeimoje darbines pajamas, bet negali jomis disponuoti. Šiai smurto rūšiai galima priskirti ir minėtą draudimą dirbti. Suvokiamas kaip kėsinimasis į asmens sveikatą, gyvybę, jos garbę. Seksualinio smurto atveju aukos atžvilgiu naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas. Daugeliu atvejų smurtas artimoje aplinkoje yra fizinio, seksualinio, psichologinio ir ekonominio smurto derinys. Esant fizinio smurto žymių, smurtą įrodyti dažniausiai pavyksta ir smurtautojas sulaukia atitinkamos bausmės. Tačiau psichologinis, ekonominis smurtas yra sunkiai įrodomas ir tokiu atveju smurtautoją sutramdyti yra sunku ir sudėtinga.
Smurto dinamikos ir pagalbos kreipimosi psichologija
Atskleisti priežastis, kodėl smurtą patiriantys asmenys nesikreipia pagalbos, padeda smurto artimoje aplinkoje veikimo mechanizmo aiškinimas (dažnai įvardijamas smurto ratu), kuris apima šias stadijas: 1. Įtampos augimo. 2. Smurto proveržio. 3. Pirmajam - įtampos augimo - etapui būdinga tai, kad smurtautojas vis labiau agresyvus, jo elgesys su auka grubus ir egoistiškas. Jis izoliuoja auką, drauddamas jai bendrauti su artimaisiais, draugais. Auka stengiasi būti paklusni, vengti galimų konfliktų, bijo parodyti savo jausmus ir atskleisti mintis. Ji mano galinti susitvarkyti su esama situacija nuolaidžiaudama smurtautojui, nuramindama ir prisitaikydama prie jo. Auka stengiasi tenkinti smurtautojo reikalavimus, kad išvengtų smurto protrūkio, lyg „saugo“ jį nuo poreikio naudoti smurtą prieš ją. Bet aukos pastangos laukiamų rezultatų nebeduoda, situacija šeimoje negerėja, įtampa auga. Tai gali trukti neapibrėžtą laiką - savaites, mėnesius, metus. Antrajam - smurto proveržio - trumpiausiam (nuo keleto minučių iki keleto valandų) etapui būdinga tai, kad smurtautojas nepajėgia kontroliuoti poelgių, jis nori tik „truputį asmenį pamokyti“. Smurtas šeimoje dažniausiai vyksta be liudininkų. Smurtautojas po smurto proveržio pradžioje bando teisinti savo elgesį, tačiau kai smurtas tarp partnerių kartojasi, liaujasi teisintis. Auka netiki tuo, kas įvyko, patiria šoką, jeigu kreipiasi pagalbos, tai kitą dieną. Smurtą patyręs asmuo vengia kreiptis pagalbos į policiją, baiminasi galimos tolesnės prievartos, linkęs kaltinti save dėl susidariusios situacijos. Trečiasis - „medaus mėnesio“ - etapas yra iš karto po antrojo. Smurtautojas suvokia, kad nuėjoper toli, atsiprašo ir pažada, kad jis daugiau taip nesielgs, jeigu ji „gerai“ elgsis ir jo neprovokuos. Smurtautojas pats tiki daugiau neskriausiąs aukos, nes mano, kad gali save kontroliuoti, ji nepamirš pamokos ir ateityje elgsis tinkamai, nesuteikdama priežasties ją mušti, jis įtikinėja visus, kad taip ir bus, ir pasižada mesti gerti, įsidarbinti ir pan. Jis bando įtraukti visus, galinčius padėti pasiekti tikslą. Patyręs smurtą asmuo, įpratęs prie smurtinių santykių, juos atpažįsta ir moka prisitaikyti, bijo netekti smurtautojo, kuris vienintelis ją nubaudžia ir paguodžia, meilės, aplinkiniai yra nuo jos atsiriboję. Ji yra ekonomiškai priklausoma nuo smurtautojo, turi bendrų vaikų ir bijo, kad jie gali būti iš jos atimti. Auka negali apsiginti nuo smurtautojo ir negali apginti savo vaikų. Viena iš opiausių moterų bendruomenės patiriamų problemų yra smurtas šeimoje, daranti niekinėmis visas kitas moterų teises bei galimybes, nes užkerta kelią jomis naudotis.
Apsaugos nuo smurto įstatymas ir Specializuotos pagalbos centrai
2011 metų gegužės 26 dieną buvo priimtas ir 2011 m. gruodžio 15 d. įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šio įstatymo pagrindinis tikslas - mažinti smurto atvejų skaičių bei padėti smurtą patyrusiems asmenims, pasiūlant jiems specializuotą kompleksinę pagalbą. Jame apibrėžiama, kad smurtas artimoje aplinkoje - tai asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis iš aplinkos asmenų, su kuriais jį sieja ar praeityje siejo santuokiniai, partnerystės, svainystės ar kiti artimi ryšiai. Asociacija Vilniaus moterų namai yra vieni iš šio įstatymo iniciatorių ir rengėjų, siekia efektyvaus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo, užtikrinant nukentėjusių asmenų efektyvią teisių apsaugą, o nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. ir oficialiai vykdo Specializuotos pagalbos centro funkcijas Vilniaus mieste, glaudžiai bendradarbiaujant su Policija, Vaiko teisių apsaugos skyriumi ir kitomis organizacijomis bei institucijomis. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra slepiamas, moterys retai pačios kreipiasi pagalbos, todėl įstatymas numato, kad Specializuotos pagalbos centrai, gavę informaciją iš Policijos apie įvykusį smurto faktą, proaktyviai susisiekia su nukentėjusiu asmeniu. Tokie centrai teikia kompleksinę pagalbą, t.y. informavimo, psichologinio ir teisinio konsultavimo, palaikymo, tarpininkavimo institucijose bei atstovavimo interesams.
Teisinė ir pagalbos schema
- Specializuotos pagalbos centrai orientuojasi tik į smurto prieš moteris problematiką ir daugiausia teikia pagalbą tik smurtą artimoje aplinkoje patiriančioms moterims.
- Jų darbuotojai turi pakankamai žinių ir darbo patirties su smurtą patiriančiomis moterimis, todėl nukentėjusiosios gali sulaukti reikiamos pagalbos.
- Tokie centrai teikia kompleksinę pagalbą, t.y. informavimo, psichologinio ir teisinio konsultavimo, palaikymo, tarpininkavimo institucijose bei atstovavimo interesams.
Socialinė pagalba emocinį smurtą patiriantiems vyrams: kreiptis pagalbos gali kiekvienas
Praktiniai įrankiai: kas galiu daryti dabar
- Ieškoti kontaktų vietinėms Specializuotos pagalbos centrams ir kreiptis dėl konfidencialios pagalbos.
- Kreiptis į teisės specialistą dėl teisinių priemonių, pareiškimų ir dokumentų parengimo.
- Kontaktuotis su psichologu ar emocinę paramą teikiančia institucija, kad būtų įvertinta rizika ir sudarytas individualus veiksmų planas.
- Jeigu reikia, susisiekti su policija ir kitomis institucijomis dėl saugumo užtikrinimo ir apsaugos priemonių įgyvendinimo.
- Tiesiogiai susisiekti su artimiausia organizacija, atliekančia SKPC funkcijas, norint gauti proaktyvią pagalbą ir informacijos apie galimas paslaugas.
Įstatyminis pagrindas ir organizacijų vaidmuo
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas siekia sumažinti smurto atvejus ir suteikti nukentėjusiems asmenims kompleksinę pagalbą. Specializuotos pagalbos centrai veikia visoje Lietuvoje, glaudžiai bendradarbiaudami su Policija, Vaiko teisių apsaugos skyriumi ir kitomis institucijomis. Jie teikia informavimo, psichologinio ir teisinio konsultavimo, palaikymo, tarpininkavimo ir atstovavimo interesams paslaugas. Tokios iniciatyvos ypač svarbios moterims, kurios dažnai slepia smurtą, todėl centrai veikia proaktyviai, gavę policijos informaciją apie įvykį.
Taip pat skaitykite: Apsaugokime vaikus nuo smurto kartu su „Pasibelsk“
Turimos galimybės ir ateities perspektyvos
Smurtas artimoje aplinkoje yra kompleksiška problema, kuri reikalauja tarpdisciplininio požiūrio: teisinės, psichologinės ir socialinės pagalbos integracijos. Efektyvių priemonių pagrindas - greita reakcija, konfidencialumas ir asmens saugumo užtikrinimas. Įstatymų kūrimas ir jų įgyvendinimas reikalauja nuolatinio dialogo su nevyriausybinėmis organizacijomis, institucijomis ir visuomene, siekiant didinti informuotumą ir pasiekti kuo platesnį pagalbos spektrą.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo iniciatyva ir vadovavimas
Taip pat skaitykite: Knygų dovanojimo pavyzdžiai
tags: #visuomenine #iniciatyva #smurtas #pries #moteris