Bazinės Pensijos Dydžio Priedas: Kas Tai Ir Kaip Jis Apskaičiuojamas?

Bazinė pensija - tai valstybės nustatytas fiksuotas dydis, naudojamas apskaičiuojant įvairias socialinio draudimo pensijas, tokias kaip senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos. Šis dydis yra svarbus skaičiuojant pagrindinę pensijos dalį, kuri priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo.

2026 m. bazinis pensijos dydis Lietuvoje (tiksliau, bazinis socialinio draudimo pensijų dydis ir vienišo asmens išmokos dydis) augs iki 46,46 euro, o tai yra 9,9% daugiau nei 2025 m., o tai reikšmingai didins pensijas, vidutinei senatvės pensijai pakylant apie 80-90 eurų, iki maždaug 750-810 eurų.

Kas Yra Bazinė Pensija Ir Kuo Ji Skiriasi Nuo Kitų Pensijų Formų?

Bazinė pensija nėra atskira pensijos rūšis. Tai tik sudedamoji dalis, pagal kurią skaičiuojamos įvairios socialinio draudimo išmokos.

Pensijų rūšys:

  1. Bazinė pensija:
    • Yra fiksuotas dydis, nepriklausomas nuo atlyginimo.
    • Apskaičiuojant pensiją, bazinė pensija dauginama iš asmens sukaupto socialinio draudimo stažo koeficiento.
    • Užtikrina minimalų pensijos lygį asmenims, turintiems reikiamą socialinio draudimo stažą.
  2. Papildoma (individualioji) pensijos dalis:
    • Priklauso nuo asmens uždarbio atlyginimo dydžio ir mokėtų įmokų.
    • Kuo didesnis atlyginimas ir daugiau sumokėta įmokų - tuo didesnė individualioji pensijos dalis.
  3. Antros pakopos (kaupiamoji) pensija:
    • Kaupiama privačiuose pensijų fonduose.
    • Jos dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų dydžio, investavimo rezultatų ir fondo valdymo efektyvumo.
    • Ši pensija nepriklauso valstybės valdomam „Sodros“ fondui.
  4. Trečios pakopos pensija (savanoriškas kaupimas):
    • Kaupimas vyksta visiškai savanoriškai ir individualiai pasirinktame pensijų fonde.
    • Dydis priklauso nuo pačių asmenų mokamų įmokų dydžio ir investavimo rezultatų.
    • Valstybė skatina tokį kaupimą taikydama mokesčių lengvatas.
Pensijų sistemos schema

Pensijų sistemos schema Lietuvoje

Kas Turi Teisę Ją Gauti?

Teisę gauti pensiją, kuri apskaičiuojama pagal bazinę pensiją, turi asmenys, atitinkantys šias sąlygas:

Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama bazinė pensija?

  1. Senatvės pensijos gavėjai:
    • Sulaukę pensinio amžiaus (2026-ais metais: 65 metai vyrams ir 65 metai moterims).
    • Turintys būtinąjį socialinio draudimo stažą. Turint trumpesnį stažą, pensija proporcingai mažinama.
  2. Netekto dalyvumo (neįgalumo) pensijos gavėjai:
    • Asmenys, kuriems nustatytas netektas dalyvumas (nuo 0 iki 55 proc. dalyvumo lygio).
    • Turintys minimalų socialinio draudimo stažą, kurio dydis priklauso nuo asmens amžiaus.
  3. Našlių ir našlaičių pensijos gavėjai:
    • Mirusio asmens sutuoktinis, kuris sulaukęs senatvės pensijos amžiaus arba turi negalią, gali gauti našlių pensiją.
    • Vaikai (našlaičiai) iki 18 metų (arba iki 24 metų, jei mokosi) turi teisę gauti našlaičių pensiją.

Taigi, teisę į bazinę pensiją (tiksliau - pensiją, kuri apskaičiuojama pagal bazinę pensiją) suteikia pakankamas socialinio draudimo stažas ir atitinkamos gyvenimo aplinkybės (amžius, netektas dalyvumas, našlystė ar našlaitystė).

Kur Kreiptis, Jei Noriu Sužinoti, Ar Man Priklauso Bazinė Pensija?

Jei norite išsiaiškinti, ar jums priklauso pensija (apskaičiuojama naudojant bazinę pensiją), tai galite padaryti keliais būdais:

  1. Prisijunkite prie savo asmeninės paskyros per „Sodros“ elektroninę sistemą: www.sodra.lt.
    • Skyriuje „Mano socialinio draudimo stažas“ bus nurodyta, kokį stažą sukaupėte.
  2. Patikrinkite prognozuojamą pensijos dydį:
    • Toje pačioje „Sodros“ paskyroje galite matyti, kokia preliminari jūsų senatvės ar kita pensija būtų skaičiuojama šiuo metu.
  3. Konsultuokitės tiesiogiai su „Sodra“:
    • Jei abejojate, galite susisiekti su „Sodros“ specialistais telefonu 1883 (trumpasis numeris Lietuvoje).
    • Galite kreiptis į artimiausią „Sodros“ skyrių, kur specialistai suteiks jums visą išsamią informaciją.
  4. Pateikite prašymą:
    • Jeigu jau esate sulaukęs pensinio amžiaus, kreipkitės tiesiogiai į „Sodrą“ per elektroninę sistemą arba atvykite į artimiausią skyrių.
    • Prašymą galite pateikti ir internetu prisijungę prie „Sodros“ portalo.

Duomenys, kuriuos jums reikės pateikti:

  • Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (atvykstant į artimiausią skyrių).
  • Informacija apie sukauptą stažą ir pajamas (dažniausiai „Sodra“ turi šiuos duomenis, bet verta juos žinoti ir patiems).

Naudingos nuorodos:

„Nauja diena“: ar ministerijų siūlymai destabilizuos pensijų sistemą?

Pareigūnų ir Karių Valstybinės Pensijos Priedas Už Tarnybą

Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui nuo teisės gauti šią pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki visų dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos, skiriamas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą (toliau šiame straipsnyje - priedas). Priedas mokamas, iki asmuo įgis teisę gauti socialinio draudimo pensiją, jeigu mėnesio, ėjusio prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas, šio asmens draudžiamosios pajamos, kaip jos apibrėžtos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau - draudžiamosios pajamos), yra mažesnės negu 1 minimalioji mėnesinė alga (toliau - MMA) arba jis kitoje valstybėje negauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir nėra savarankiškai dirbantis asmuo.

Jeigu asmuo neturi draudžiamųjų pajamų arba kitoje valstybėje negauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir nėra savarankiškai dirbantis asmuo, jam mokamas 1 socialinio draudimo bazinės pensijos (toliau - bazinė pensija) dydžio priedas.

Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema

INFOLEX PASTABA: 2018 12 11 įstatymu Nr. XIII-1727 (TAR, 2018, Nr. 2018-20990) nustatyta, kad 15 str. 1 d. nuostatos pradedamos taikyti nuo 2019 m. vasario mėnesio, mokant pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedą už tarnybą už 2019 m.

Priedo mokėjimas atnaujinamas nuo tos dienos, kurią asmuo vėl atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priedo gavimo sąlygas.

Tais atvejais, kai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjo draudžiamosios pajamos tą mėnesį, kurio draudžiamosios pajamos turi būti vertinamos, teisės aktų nustatyta tvarka nėra (negali būti) nustatytos (pavyzdžiui, asmuo yra savarankiškai dirbantis asmuo, kurio draudžiamosios pajamos (įmokų bazė) nustatomos deklaravus pajamas, gautas praėjusiais kalendoriniais metais; asmuo gauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir jam nėra taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai), tol, kol draudžiamosios pajamos nebus nustatytos, preziumuojama, kad tokio asmens draudžiamosios pajamos yra MMA dydžio, ir priedas nemokamas.

Mirus priedo gavėjui, pirmajam besikreipusiam jį laidojusiam asmeniui išmokamas asmens negautas praėjusio mėnesio priedas, priedas už tą mėnesį, kurį jo gavėjas mirė, ir dar 1 bazinės pensijos dydžio priedo suma.

Taip pat skaitykite: Socialinės išmokos dydžio pokyčiai

tags: #bazines #pensijos #dydzio #priedas