Socialiniuose tinkluose startavusi iniciatyva „Pasibelsk“ prisijungė prie Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“. Šių metų sausio 31 d. startavo socialinė iniciatyva „Pasibelsk“. Iniciatyvos tikslas - paskatinti kaimynų empatiją ir pagalbą tada, kai akivaizdžiai to reikia.
Iniciatyva „Pasibelsk“ siekia vykdyti iniciatyvią veiklą ir stengiasi didinti visuomenės dėmesingumą vieni kitiems, bendradarbiavimą. Socialinė iniciatyva siekia edukuoti, šviesti visuomenę, kaip reikėtų reaguoti į smurto apraiškas ir kaip atsakingai elgtis, kad savo įsitraukimu nebūtų pakenkta nei sau, nei tiems, kuriuos norima apsaugoti. Inciatyva norima edukuoti, šviesti visuomenę, kaip reikėtų reaguoti į smurto apraiškas ir kaip atsakingai elgtis, kad savo įsitraukimu nepakenktumėme nei sau, nei tiems, kuriuos norime apsaugoti.
Šia kampanija kreipiamasi į kaimynus ir kviečiama, išgirdus gretimame bute triukšmą, aimanas ar verkimą, pasibelsti ir tokiu būdu bent trumpam nukreipti smurtautojo dėmesį. Iniciatyvos platinamose žinutėse kreipiamasi į žmones ir kviečiama išgirdus triukšmą, aimanas ar verksmą gretimame bute nelikti abejingiems, pasibelsti į duris ir taip bent trumpam nukreipti smurtautojo dėmesį. Kampanijos metu dalinamasi informacija kaip elgtis smurto atveju, kada pakanka pasibelsti ir pakalbinti smurtaujantį, o kada reikia iškviesti policiją.
Taip pat pateikiama aktualiausia informacija, kaip elgtis tokių situacijų metu, kada pagalbos jau reikėtų kreiptis į policiją. Pasak iniciatyvos organizatorės Andželikos Rusteikienės, akivaizdu, kad institucijos, tiesiogiai atsakingos už vaikų saugumą, nespėja reaguoti į krizines situacijas, todėl į šios problemos sprendimą siekiama įtraukti ir visuomenę. Šiuo metu „Pasibelsk“ yra nukreipta į vaikus ir jų apsaugą nuo smurto, tačiau kampanijos metu planuojama kalbėti ir apie kitas visuomenės problemas, nulemtas mūsų abejingumo - smurtą artimoje aplinkoje, pagalbą sunegalavus gatvėje ir kt.
Vaikų psichologė Milda Karklytė teigia, kad geriau pažinodami kaimyną galime parinkti ir būdą, kaip „pasibelsti“. Galbūt paprašyti kavos, gal druskos, paklausti, ar nedingo elektra, gal paprašyti padėti užvesti automobilį, o gal tiesiog paklausti - „Ar viskas gerai? Gal reikia pagalbos?“ Gali būti, kad bus situacijų, kada reikės elgtis griežčiau, įspėjant, jog toks elgesys yra netoleruotinas. Jeigu matysite, jog situacija išties rimta - iš karto kvieskite tarnybą.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Iniciatyvos organizatoriai pabrėžia, kad prieš pradedant veikti itin svarbu įvertinti visas aplinkybes bei savo saugumą ir tik tada nuspręsti, kaip geriausia pasielgti konkrečioje situacijoje. Kova su smurtu artimoje aplinkoje, patyčiomis, savižudybėmis ir priklausomybėmis, globos ir įvaikinimo skatinimas - kampanijos „Už saugią Lietuvą“ prioritetai.
Kaip neprarasti pusiausvyros ir sulaukti pagalbos?
Paramos vaikams centro psichologė, „Tėvų linijos“ vadovė Jūratė Baltuškienė sako, kad prieš šventes daugelį žmonių užvaldo nerimas, nes reikia ne tik baigti susikaupusius darbus, bet ir rasti laiko dovanų pirkimui, vaikų šventėms, pasirūpinti Kūčių ar Kalėdų vakariene, suplanuoti keliones pas giminaičius ir kita. „Kai žmogus mato, kad visko nespės padaryti, jį užplūsta pyktis, kuris gali prasiveržti netikėtai ir būti išlietas ant vaikų, sutuoktinio, draugų arba pirmą kartą sutiktų žmonių. Jeigu stengiamasi prisiimti per daug arba per sunkių pareigų, anksčiau ar vėliau žmogus sprogsta“, - paaiškina psichologė.
Norint neprarasti pusiausvyros šiomis beprotiško skubėjimo ir įtampos dienomis, labai svarbu nebijoti prašyti pagalbos. „Išbandę paprastą dalyką - pasitarę su sutuoktiniu, vaikais, broliu ar seserimi, daugelis nustemba išgirdę, kad dalį darbų mielai padarytų artimieji“, - atkreipia dėmesį J.Baltuškienė. Labai padeda ir tikslus dienos planavimas, realiai įvertinant, ar visiems reikalams užteks laiko. Svarbu numatyti laiką ne tik darbams, bet ir poilsiui. Neturint pertraukėlių, įtampa ir nerimas kyla kur kas sparčiau, o tada dar sunkiau viską spėti.
Pastebėjus, kad šeimos narys, draugas ar kolega yra labai įsitempęs ir tuoj pratrūks arba neišlaikęs įtampos jau nesusivaldė, „Tėvų linijos“ vadovė pataria užduoti konkretų klausimą. Pavyzdžiui, paklausti, kas nutiko, arba pastebėti, kad žmogus atrodo įsitempęs, susijaudinęs ar piktas. „Šiuo atveju ne taip svarbu, koks bus klausimas. Svarbiausia neapsimesti, kad nieko nepastebite, ir suteikti galimybę išsikalbėti. Jokių konkrečių patarimų žmogui dažniausiai nereikia, pakanka parodyti, kad jis gali garsiai išsakyti susikaupusius dalykus“, - pastebi J.Baltuškienė.
Beje, paprastą klausimą „Kas nutiko?“ uždavus nepažįstamajam gatvėje ar kaimynui, grįžtančiam namo, kai akivaizdžiai matyti, kad žmogus netenka pusiausvyros, galima jam padėti susivaldyti ir nepratrūkti užgauliais žodžiais. Labai svarbu, kad pasiruošimo šventėms erzelyje neliktų nustumti į šoną vaikai. Kartais tėvams gali atrodyti, kad dėmesys, kurio šiuo metu nori atžalos, yra dar vienas papildomas rūpestis, nes laiko tam nei ryte, nei vakare nebelieka. Tačiau ne tik mažyliai, bet ir vyresni vaikai gali imti pykti ir jaustis atstumti, jeigu savaitę ar ilgiau kiekvieną dieną girdės: „Netrukdyk, nesipainiok po kojomis, pasitrauk, eik į savo kambarį.“
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Psichologė pataria po dienos darbų neskubėti grįžti namo ir 15 minučių pasivaikščioti arba nors kelias minutes pasėdėti automobilyje, kad mintys atsipalaiduotų nuo rūpesčių. Nusiraminus visai nesunkiai galima rasti laiko apsikabinimui su vaiku, ramiam pokalbiui prie arbatos puodelio ar prieš miegą. Kartu tai gali būti ne tik pabuvimas su vaiku, bet ir puikus atsitraukimas nuo nesibaigiančių darbų. Jeigu stengiamasi prisiimti per daug arba per sunkių pareigų, anksčiau ar vėliau žmogus sprogsta. Nepaisant visų rūpesčių, į kuriuos įsuka pasiruošimas šventėms, reikėtų nepamiršti, kad tiek vaikai, tiek suaugusieji labiausiai trokšta ne brangių dovanų ar gurmaniškos vakarienės tobulai tvarkinguose namuose, o nuoširdaus artimųjų dėmesio ir ramaus laiko kartu.
8 požymiai, kad susiduriate su narcisistine prievarta
Socialinis Verslas Kaip Priemonė Pokyčiams
Iniciatyva „Pasibelsk“ susibūrė 2017 metais po tragiškos Mato istorijos Kėdainiuose. Ja kviečiama kiekvieną žmogų ir kaimyną reaguoti ir suteikti pagalbą, kai to akivaizdžiai reikia. „Ateitis priklauso socialiniams verslininkams“ - tokį straipsnį praėjusiais metais publikavo britų leidinys „Huffington post“, skaičiuodamas, kiek Jungtinėje Karalystėje išaugo socialinio verslo sektorius ir kokią dalį šalies ekonomikos šie verslai užima (2015-ųjų metų duomenimis - 24 milijardus svarų!).
O kokia situacija Lietuvoje? „Tik nepatarčiau iškart mesti darbo ar kitos mokamos veiklos dėl socialinio verslo. Šį patarimą R. Ribinskaitė-Glatzer duoda iš karčios patirties: kažkada ji pati „sudegino“ visas turėtas santaupas, investavusi jas į idėją, kurią norėjo įgyvendinti profesionaliai. „Kalbantis su potencialiais pirkėjais, gali paaiškėti, jog už problemos sprendimą vis dėlto niekas nepasiryžęs mokėti. Arba kad problema yra ne toje vietoje, kaip įsivaizdavote. Nuo nevyriausybinės organizacijos veiklos socialinis verslas skiriasi tuo, jog už socialinio verslo produktus kas nors turi mokėti. Kalbant apie tai, kaip reikėtų išgryninti pažeidžiamos socialinės grupės problemą, J.
„Esu kalbėjusi su vaikinu, kuris norėjo įkurti neįgaliųjų radiją. Nusistebėjau: „O kam? „Tarkime, jog sprendimas - neįgaliųjų radijas, tačiau tuomet kokia yra problema? Neįgaliųjų integracijos į visuomenę? Ar specifinės neįgaliesiems skirtos informacijos trūkumas? O gal reikia kanalo, kuris suburtų juos į bendruomenę? Leistų susipažinti? Nuo šių atsakymų kinta verslo kryptis“, - sakė J. O kas toliau? „Alytuje gimė neįgaliųjų kepyklos iniciatyva. Jie susirado partnerius - profesinę mokyklą, kuri leido naudotis jų virtuve per vasaros atostogas - mokinių vis tiek nėra. Taigi, neįgaliesiems beliko susirasti produkcijos platintojus, ir verslas gali veikti“, - sakė J.
Tokiuose projektuose, kaip „Socifaction“ komandos gauna patyrusį mentorių. „Pagalvokite apie sritį, kurioje jums reikia pagalbos: rinkodara, o gal tiesiog bandelių kepimas? Įsivaizduokite, kas rinkoje jums atrodo geriausias toje srityje. Ir viskas - paskambinkite arba parašykite tam žmogui. Savo organizacijoje mėgstu tokį testą: duodu žmogaus telefoną ir sakau: „Na, paskambink.“ Jei žmogus nepaskambina iškart - tuomet niekada nepaskambins. Jei Jums atsakys „ne“ - bus „ne“. Tik tiek“, - sakė R. Ji taip pat priduria, jog optimaliausia socialinio verslo startuolio komanda - du žmonės.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
„Socialinis verslas nėra panacėja, ir jeigu jūsų tikslas tiesiog daryti verslą - puiku. Juk socialiai atsakingas verslas taip pat „pakelia sparnus“. Svarbu, kad misija uždegtų jus ir jūsų darbuotojus, investuotojus. Svarbu, kad ji teiktų džiaugsmo, o ne skausmo… Jūsų vartotojai, klientai nori patirti laimę prisidėdami prie gero darbo, o ne gėdą dėl to, kad ko nors nedaro“, - patarė A. „O tai jau gali būti geras kelias socialinio verslo link“, - sako A. Rusteikienė.
„Jei esate dviese - toliau burkite aplink save palaikančiųjų bendruomenę, tokius, kurie tiki, mato prasmę. Absoliučiai tikėkite tuo, ką darote, šiuo atveju ypač - kodėl tą darote ir, žinoma, pasiryžkite eiti iki galo ir rūpintis savimi. Kai ką nors darai, visada patiri spaudimo, streso. Svarbu rasti laiko sau, švęsti ir mažas pergales bei atsiverti sau, šeimai, draugams“, - sako A. Pašnekovė pabrėžia, jog socialinio verslo sukurto produkto kokybė ir kaina turi būti konkurencinga.
„Produktas turi būti toks pat geras kaip kiti ar net geresnis. Ir kaina dėl mažesnės masto ekonomijos, dėl papildomų tvarumo aspektų neturi būti perkelta vartotojams“, - apie sudėtingiausią verslo dalį kalbėjo A. Ji pataria kurti partnerystes: geri partneriai gali padėti pasiekti jums rūpimas auditorijas ir vartotojus, perteikti jiems jūsų žinutę ir vertybes. „Kaip ir bet kurioje organizacijoje, esmė yra žmonės. Jie kuria vertę ir procesus, augina žinomumą ir kuria istoriją. Svarbu atsirinkti jūsų socialiniam verslui tinkamus žmones, kurie, mano nuomone, visų pirma tiki jūsų misija. Ir yra pasiruošę kartais dirbti tą papildomą darbo valandą, kuri nebūtinai apmokama“, - sakė A.
„Paklauskite savęs: kodėl ši problema man tokia svarbi? Socialiniam versle itin svarbus dalykas - vidinė motyvacija. Jei jos trūks, ilgainiui pradėsite galvoti, kad juk galite pereiti į tradicinį verslą ir uždirbti daugiau. Svarbu ir inovatyvumas: ką jūs naujo atnešate savo verslu? Kokią naujovę pritaikysite?“ - sako V. „Konkuruoti jums teks ne dėl socialinio verslo produktų, o su visa plačia rinka“, - perspėjo V. Masteikienė. „Per „Socifaction“ mokymus vienas pardavimų ekspertas sakė: „Kai durys uždarytos, geriausia, jei į jas pirmiausia paskambina paštininkas.“ Jūsų „paštininkas“ gali būti koks nors garsus žmogus, - kalbėjo V. Masteikienė.
Galite pasiūlyti padirbėti savanoriams, tačiau svarbiose srityse samdykite tik profesionalus. „Veikite, nebijokite keisti ir keistis. Nepažįstu nė vieno verslininko - tiek socialinio, tiek įprasto verslo - kuris nebūtų keitęs ir adaptavęs savo pirminės idėjos. Būkite lankstūs. Žemės ūkio ministerija yra numačiusi remti socialinių verslų iniciatyvų kūrimąsi ir (arba) plėtrą kaimo vietovėse. Verslo startuoliams skirta priemonė „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“. Pagal ją nauji verslai gali gauti iki 40 tūkst. eurų paramos savo verslo planui įgyvendinti. 2017 m. paraiškos paramai gauti bus priimamos lapkričio mėnesį.
Principu „iš apačios į viršų“ įgyvendinama priemonė „LEADER“. Pagal šią priemonę 106 mln. eurų parama skirta 49 Lietuvoje veikiančioms vietos veiklos grupėms (VVG). Šios grupės savarankiškai pasirenką priemones ir veiklos sritis, kurios geriausiai spręstų konkrečios gyvenvietės, bendruomenės problemas. Daugiau nei 40 VVG savo vietos plėtros strategijose yra numačiusios finansuoti socialinio verslo projektus, todėl socialinio verslo iniciatoriai turėtų būti aktyvūs. Jei vis dėlto norite likti didmiestyje, čia įvairių iniciatyvų, remiančių socialinį verslą, taip pat yra. Britų Taryba nuo 2008-ųjų metų remia socialinio verslo akseleratorių „Socifaction“, kuriame socialinio verslo pradmenų išmoksta keliasdešimt jaunų žmonių kasmet.
„Taryba remia socialinį verslą Lietuvoje, nes manome, kad tai yra puikus įrankis stiprinti bendruomenes ir jų tarpusavio bendradarbiavimą. Didžiojoje Britanijoje socialinis verslas jau tapo ne tik ekonomikos, bet ir kultūros, visuomenės dalimi. 2015-aisiais čia veikė per 70 000 socialinių verslų, kurie į šalies ekonomiką įnešė daugiau nei 24 milijardus svarų. Už socialinio verslo plėtrą atsakinga organizacija „Social Enterprise UK“ savo ataskaitoje rašo, jog jei šį sektorių apibūdintum vienu žodžiu, tai būtų „įvairovė“. Socialiniai verslai šalyje veikia visuose sektoriuose: teikia apgyvendinimo paslaugas, paskolas, stato namus, suteikia transportą, teikia maitinimą, sveikatos priežiūros ir globos paslaugas, valdo kavines, parduotuves, žiniasklaidos priemones ir teatrus. Jei tik yra galimybė kokiu nors būdu išspręsti socialinę problemą iš to uždirbant pelno - britai ja iškart naudojasi.
| Šalis | Socialinių verslų skaičius (2015) | Įnašas į ekonomiką (2015) |
|---|---|---|
| Jungtinė Karalystė | 70,000+ | 24 milijardai svarų |
Viešojoje erdvėje pastebimi koordinuotos dezinformacijos kampanijos prieš planuojamą Kapčiamiesčio karinį poligoną požymiai, skelbia tyrimą atlikusi duomenų analizės bendrovė „Repsense”. Nebūti abejingiems ir drauge spręsti kaimynystėje pastebėtas opias socialines problemas. „Kiekvienas iš mūsų gali paskatinti pokyčius, padėsiančius įveikti skaudžiausias šiandienos visuomenės socialines problemas. Pradėkime keisti ir keistis nuo savęs! Mes, gausi Lietuvos pašto komanda, visoje Lietuvoje esame bendruomenių „akys ir ausys“. Jausdami atsakomybę prisidėti prie socialiai atsakingo ir visuomenės socialines problemas spręsti padedančio verslo kūrimo ir plėtojimo, palaikome ne tik įvairias iniciatyvas, bet ir patys plėtojame socialinę partnerystę.
Šį mėnesį per visoje Lietuvoje esančių finansinių paslaugų „PayPost“ skyrių informacinius ekranus visuomenei yra siunčiama socialinės iniciatyvos „Pasibelsk“ žinia - kreipimasis į kaimynus nebūti abejingiems: išgirdus gretimame bute triukšmą, aimanas ar verkimą pasibelsti į kaimyno duris ir tokiu būdu bent trumpam nukreipti galimo smurtautojo dėmesį. Informacija apie asmenis, kurie vargingai gyvena ar neturi, kas juos prižiūrėtų ar globotų, Lietuvos pašto darbuotojai dalinsis su „Caritas“ organizacija Šiaulių vyskupijoje. Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė pažymi, kad siekiant tvaraus socialinio saugumo būtinas ne tik valstybės institucijų, bet ir verslo bei piliečių įsitraukimas.
„Nuleisti rankas ir sakyti, kad visuomenė yra abejinga - lengviausias būdas pasiteisinti, nesugebėjus užkirsti kelio tragiškoms nelaimėms šeimose. Privalome išmokti pilietiškumo pamoką, suprasti, kad mūsų pastebėtas skriaudžiamas vaikas ar mušama moteris nėra asmeninis konkrečios šeimos reikalas, kurio nevalia trikdyti svetimiems. Daugeliu atvejų gali pakakti tik atidaus mūsų žvilgsnio, ištarto žodžio, nuoširdaus patarimo. Jei nepajėgiame sustabdyti netinkamų veiksmų patys, apie galimas socialines rizikas privalome laiku informuoti atsakingas valstybės tarnybas. Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė R. Kruopaitė-Lalienė teigia, kad norint žmonėms padėti būtinos žinios, specialistų patarimai ir rekomendacijos.
Pernai atokiausiose šalies kaimiškosiose vietovėse Lietuvos paštas išplatino beveik 200 tūkst. „Viliamės, kad palaikydami glaudų bendradarbiavimą su socialiniais partneriais ir Lietuvos pašto darbuotojams galėsime suteikti aktualios informacijos, kaip atpažinti bei reaguoti į smurto apraiškas ir atsakingai elgtis, kad savo įsitraukimu nepakenktumėme nei sau, nei tiems, kuriuos norime apsaugoti“, - teigė R. Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas turi tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Lietuvos paštas teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.
tags: #socialine #iniciatyva #pasibelsk