Socialinis draudimas Lietuvoje apima įvairias sritis, nuo nedarbo išmokų iki pensijų kaupimo. Ši sistema skirta užtikrinti finansinį saugumą gyventojams įvairiose gyvenimo situacijose. Aptarkime svarbiausius aspektus.
Nedarbo išmokos: Ar sistema skatina nedirbti?
Diskusijos dėl nedarbo išmokų Lietuvoje įgauna vis griežtesnį toną. Laisvosios rinkos instituto (LLRI) parengtoje analizėje „Nedarbo spąstai 2025“ aiškiai akcentuojama, kad dabartinė nedarbo draudimo sistema yra pernelyg dosni ir faktiškai skatina dalį žmonių ilgiau likti bedarbiais.
Nedarbo išmokų skaičiavimo schema
LLRI teigimu, Lietuva jau kelerius metus išsiskiria visoje Europos Sąjungoje - šalyje fiksuojami vadinamieji „nedarbo spąstai“, kai socialinės išmokos ir kitos lengvatos prilygsta arba net viršija pajamas, kurias žmogus gautų pradėjęs dirbti. 2025 m. Instituto pateiktoje analizėje pabrėžiama, kad nors 2025 m. buvo koreguota nedarbo išmokų apskaičiavimo tvarka, realaus lūžio neįvyko. Išmokos ir toliau išlieka glaudžiai susietos su buvusiu atlyginimu, o augant darbo užmokesčiui, automatiškai didėja ir nedarbo išmokos. Tokia sistema, pasak LLRI, iš esmės ne mažina, o palaiko nedarbo spąstus, ypač žemesnes pajamas galintiems uždirbti asmenims.
Lietuvoje susidaro paradoksas, kai bedarbių išmokos didesnės už dirbančiųjų atlyginimus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Nedarbo išmokos
Reikėtų keisti sistemą: mokėti mažiau ir trumpiau
LLRI akcentuoja, kad vienas pagrindinių sprendimų - griežtesnis nedarbo išmokų ribojimas. Tai apimtų ne tik mažesnį išmokų dydį, bet ir trumpesnį jų mokėjimo laikotarpį, ypač pirmaisiais bedarbystės mėnesiais. Instituto vertinimu, dabartinis modelis per silpnai skatina aktyviai ieškoti darbo ir per ilgai kompensuoja nedirbimo laikotarpį.
Be pačių išmokų, „nedarbo spąstus“ dar labiau sustiprina kitos socialinės lengvatos - įvairios kompensacijos ir pašalpos, kurios prarandamos pradėjus dirbti. LLRI pažymi, kad dėl to net ir gavus pasiūlymą dirbti, realios disponuojamos pajamos gali būti mažesnės nei būnant bedarbiu.
Institutas pabrėžia, kad siūlymai mažinti išmokas nėra nukreipti prieš socialinę apsaugą kaip tokią, tačiau dabartinis modelis, jų vertinimu, peržengė balansą tarp pagalbos ir paskatų dirbti. Ilgainiui tai ne tik didina nedarbo trukmę, bet ir daro žalą pačiai darbo rinkai - darbdaviai susiduria su darbuotojų trūkumu net ir esant laisvų darbo vietų.
Nedarbo išmokos - tik atleistiems? LLRI siūlymas suskaldė politikus
LLRI vyriausiasis specialistas Leonardas Marcinkevičius įsitikinęs, kad problemą būtų galima spręsti pasitelkus kitų šalių praktiką - kaip, pavyzdžiui, nemokėti šių išmokų tiems, kurie iš darbo išeina savo noru, arba išmokos mokėjimą atidėti.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
„Jeigu „Sodroje“ ateina informacija, kad žmogus buvo atleistas, įmonė bankrutavo ar kažkokios panašios aplinkybės, išmoka galėtų būti iš karto teikiama. Visais kitais atvejais ji būtų teikiama tada, kai žmogus įrodo, kad ne dėl jo paties noro ar suformuotų aplinkybių, o dėl kitų svarbių veiksnių buvo išeita iš darbo“, - nurodė L. Marcinkevičius.
Tuo tarpu Seimo biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas įsitikinęs priešingai. Pasak jo, žmogus ir moka mokesčius tam, kad reikiamu metu gautų tam tikrą finansinį saugumą iš valstybės, kol ieškosis naujo darbo.
Anot A. Syso, naujai įvesta tvarką esą būtų „darbdavių siekiamybė“, kuri visą galią sutelktų būtent verslo rankose - darbdavys esą galėtų manipuliuoti atlyginimu, mokesčiais ir visais kitais dalykais. O ta tvarka, kai seneliai dirbo „iki grabo lentos“, esą jau praeityje.
Spalio mėnesį Vyriausybėje įsiplieskė diskusijos dėl nedarbo išmokų tvarkos, siekiant pažaboti galimą piktnaudžiavimą sistema. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pasiūlė, kad darbuotojams, kurie iš darbo išeina savo noru be rimtos priežasties, nedarbo išmokų mokėjimas būtų atidedamas vienam mėnesiui.
Tuo metu premjerė Inga Ruginienė teigė, kad bent šiuo metu nedarbo draudimo išmokų mažinti ar riboti neketinama, nes tai yra socialinis draudimas, už kurį žmonės moka mokesčius.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Pensijų kaupimas: ką reikia žinoti?
Pensijų kaupimas yra svarbi socialinio draudimo dalis, leidžianti gyventojams kaupti lėšas senatvei. Lietuvoje veikia antroji pensijų pakopa, kurioje dalyvavimas yra automatinis, tačiau galima atsisakyti arba sustabdyti įmokų mokėjimą.
Jau kaupiu: ar reikia ką nors daryti?
Jei dirbate pagal darbo sutartį, darbdavys ir toliau perveda 3 proc. nuo Jūsų atlyginimo į pensijų fondą, o valstybė papildomai prideda 1,5 proc. nuo praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio. 2026 metais valstybės skatinamoji įmoka yra 33,49 euro per mėnesį.
Pavyzdžiui, dirbate samdomą darbą ir uždirbate 1153 eurus neatskaičius mokesčių per mėnesį. 2026 metais Jūsų pensijų kaupimo įmoka yra 34,59 euro. Kartu su valstybės skatinamąja įmoka kas mėnesį į Jūsų pensijų fondą pervedama 68,08 euro.
Jei dirbate savarankiškai, įmokas mokate patys - kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis kas mėnesį arba kartą per metus deklaruodami pajamas. Jeigu laikinai nedirbate, įmokų mokėti nereikia.
Esu kaupimo dalyvis, tačiau neterminuotai sustabdžiau įmokų mokėjimą
Dalis antrosios pensijų pakopos dalyvių tai žmonės, kurie iki 2019 m. birželio 30 d. neterminuotai sustabdė pensijų kaupimo įmokų mokėjimą. Tai reiškia, kad tuo metu jie nusprendė nebemokėti naujų įmokų, tačiau iki tol sukauptos lėšos liko pensijų fonduose ir toliau yra investuojamos. Informaciją apie tai, ar esate neterminuotai sustabdę įmokų mokėjimą, galite rasti prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros. Joje taip pat matysite, kurioje pensijų kaupimo bendrovėje kaupiate. Jeigu nuspręsite atnaujinti anksčiau neterminuotai sustabdytų įmokų mokėjimą, turėsite pateikti prašymą savo pensijų kaupimo bendrovei.
Esu kaupimo dalyvis, tačiau laikinai sustabdžiau įmokų mokėjimą
Jeigu dalyvaujate antrosios pensijų pakopos pensijų kaupime, tačiau esate pateikę prašymą tam tikram laikotarpiui stabdyti įmokų mokėjimą, per tą laikotarpį įmokos nuo Jūsų atlyginimo neskaičiuojamos. Suma, kuri jau yra pensijų fonde, ir toliau yra investuojama pensijų kaupimo bendrovės. Pasibaigus įmokų sustabdymo laikotarpiui, įmokos į pensijų fondą vėl pradedamos pervesti įprasta tvarka - Jums nieko daryti nereikia. Svarbu žinoti, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. įmokas galima stabdyti 12 mėnesių laikotarpiui neribotą skaičių kartų, net jeigu šia galimybe jau buvote pasinaudoję anksčiau. Jeigu nuspręsite atnaujinti įmokų mokėjimą dar nepasibaigus įmokų sustabdymo laikotarpiui, reikės pateikti prašymą pensijų kaupimo bendrovei.
Dar nekaupiu, bet noriu pradėti: ką daryti?
Sausio mėnesį gyventojams, kurie iki šiol niekada nebuvo kaupimo dalyviai, bus siunčiami informaciniai pranešimai apie galimybę kaupti antroje pakopoje. Tai yra pasiūlymas ir informacija. Jei norite pradėti kaupti, tereikia išsirinkti vieną iš Lietuvoje veikiančių pensijų kaupimo bendrovių ir sudaryti pensijų kaupimo sutartį su ja. Jei nuspręsite to nedaryti - netapsite pensijų kaupimo dalyviu, jokių papildomų veiksmų imtis nereikės.
Pasirašyti sutartį su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove galite bet kada, net jei negausite informacinio pranešimo apie galimybę prisijungti prie kaupimo.
Ar galima grįžti į pensijų kaupimą, jei buvau pasitraukęs?
Žmogus gali bet kada sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį, jei dar nėra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir turi draudžiamųjų pajamų, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos.
Atkreipkite dėmesį, kad nauja sutartis nepradeda galioti iš karto - ji įsigalioja nuo trečio mėnesio pirmos dienos, skaičiuojant nuo sutarties įregistravimo Pensijų kaupimo dalyvių ir sutarčių registre. Tai bendra taisyklė, taikoma visiems.
Sugrįžus į pensijų kaupimą, dalyvavimas pradedamas iš naujo. Žmonės, kurie kartą jau pasinaudojo galimybe pasitraukti iš pensijų kaupimo pereinamuoju 2026-2027 metų laikotarpiu, antrą kartą šia išimtine galimybe pasinaudoti nebegalės, nes pereinamasis laikotarpis galioja tik sutartims, sudarytoms iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Kur rasti informaciją apie mano pensijų kaupimą?
Jei dalyvaujate pensijų kaupime, pagrindinę informaciją apie Jūsų pervestas įmokas ir sukauptą pensijų turtą rasite prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros. Pagrindiniame paskyros puslapyje pateikiama informacija, kiek iš viso pinigų pervesta į Jūsų pensijų fondo sąskaitą iki šios dienos. Čia rasite informaciją, kiek įmokų pervedė „Sodra“, kiek sudaro Jūsų asmeninės įmokos ir kiek - valstybės skatinamosios įmokos.
Taip pat matysite, kokio dydžio sumą bendrai turite sukaupę pensijų fonde. Asmeninėje paskyroje nurodoma, kiek pinigų būtų išmokėta Jums į sąskaitą, jei nuspręstumėte pasitraukti iš pensijų kaupimo ir kiek sugrįžtų į „Sodrą“ ir būtų paversta pensijų apskaitos vienetais.
Kompensacijos Fondo veiklos sąnaudoms
Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) biudžeto projekte numatytos kompensacijos fondo veiklos sąnaudoms už įvairių įmokų surinkimą ir pervedimą. Štai keletas pavyzdžių:
- Fondo veiklos sąnaudų kompensacija už pensijų kaupimo dalyvio lėšomis mokamų įmokų surinkimą ir pervedimą pensijų kaupimo bendrovėms dydis - 0,13 procento nuo surinktų ir pervestų įmokų sumos (ne daugiau negu 499 tūkst. eurų).
- Fondo veiklos sąnaudų kompensacija už papildomai iš valstybės biudžeto lėšų mokamų įmokų pervedimą pensijų kaupimo bendrovėms dydis - 0,09 procento nuo pervestų įmokų sumos (ne daugiau negu 152 tūkst. eurų).
- Fondo veiklos sąnaudų kompensacija už sveikatos draudimo įmokų surinkimą ir pervedimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą dydis - 0,13 procento nuo surinktų ir pervestų (tarpusavyje įskaitytų) įmokų sumos (ne daugiau negu 2 382 tūkst. eurų).
- Fondo veiklos sąnaudų kompensacija už įmokų surinkimą ir pervedimą į Garantinį fondą dydis - 0,31 procento nuo surinktų ir pervestų įmokų sumos (ne daugiau negu 94 tūkst. eurų).
- Fondo veiklos sąnaudų kompensacija už įmokų surinkimą ir pervedimą į Ilgalaikio darbo išmokų fondą dydis - 0,31 procento nuo surinktų ir pervestų įmokų sumos (ne daugiau negu 94 tūkst. eurų).
Sodros informacija
Pensijų reforma – viskas, ką turite žinoti
tags: #socialinio #draudimo #grupes