Naujausi įvykiai Lietuvoje atskleidžia, kaip sociokultūriniai ir instituciniai veiksniai formuoja vaiko globos politiką bei jos įgyvendinimą. Šią savaitę visoje Lietuvoje vyksta Vaikų globos savaitės renginiai, kurių metu aptariama, kaip per pastaruosius dešimt metų keitėsi požiūris į globą, institucinės globos įstaigos buvo mažinamos, o vis daugiau vaikų keliauja į šeimas ar šeiminius namus.
Globos reforma ir jos poveikis visuomenei
2014 metais, globos sistemos pertvarkai tik prasidėjus, daugiau nei 3500 vaikų gyveno institucininiuose vaikų globos namuose, veikė penki kūdikių globos namai, į kuriuos per metus patekdavo per 100 kūdikių. Lietuvoje buvo 10,5 tūkst. globojamų vaikų, jie sudarė 2 proc. visų šalies vaikų. Pertvarka siekė uždaryti institucinius globos namus, plėtoti bendruomeninių globos namų tinklą ir didinti paslaugų prieinamumą.
Per dešimtmetį pavyko pasiekti reikšmingų pokyčių: uždaryti paskutiniai instituciniai globos namai, didinti globą šeimoje ir bendruomenėje. Šiuo metu šeiminiuose namuose gyvena 997 vaikų be tėvų globos, globos centruose - 346, šeimynose - 261, o šeimose - 4226 vaikų, kurių augimo sąlygos neleidžia jų augti savo biologinėje šeimoje dėl labai svarbių priežasčių.
Konferencijoje dalyvavę pareigūnai ir ekspertai pabrėžė, kad vaikų teisės ir apsauga turi būti visų visuomenės narių rūpestis. Prezidento Nausėdos žodžiai skambėjo kaip kvietimas į platesnį visuomeninį įsitraukimą: noras gyventi šeimoje yra pamatinė teisė, kurią turi užtikrinti visa bendruomenė, o paaugliai reikalauja dėmesio, girdėjimo ir artumo. Taip pat buvo pažymėta, kad paauglystė nėra problema, o galimybė kurti stiprų ryšį visam gyvenimui.
Teisiniai aspektai: globa vs. globotiniai
GLOBOS IR GLOBOS TEISINIS REGULIAVIMAS Lietuvoje yra glaudžiai susijęs su asmens veiksnumu: globa teikta neveiksniam asmeniui, o globotinis - teisiškai atstovaujamas intervencijomis, kurios užtikrina jo teises ir interesus. CK reglamentuoja, kada skiriama globa ir kada - globos arba globos įstatymo pavyzdžiu pagrįsta globa, kai dalis veiksnumo ribojama arba visiškai netenkama. Globos institucijos reikalauja, kad globėjas būtų veiksnus asmuo, gebantis užtikrinti globotinio teises ir interesus. Globėjas gali sudaryti sandorius globotinio interesais tam tikrose srityse, o teismas nustato ribas ir sąlygas.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Nuo 14 iki 18 metų asmenys turi dalinį veiksnumą: gali atlikti tam tikrus sandorius, disponuoti pajamomis ir turtu, vykdyti kai kurias teisines teises. Suaugusieji gali būti pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais teismo tvarka, pavyzdžiui dėl psichinės sveikatos būklės ar priklausomybių. Globos ir globėjiškos priežiūros klausimai dažnai sprendžiami CK 3.238-3.242 straipsniuose, kuriai teismas paskiria globėją arba rūpintoją atsižvelgdamas į asmens veiksnumo laipsnį.
Visuomenės veiksniai, įtakojantys globą
Globos ir globa - tai ne tik atskira institucija ar teisinė priemonė, bet ir visos visuomenės bendras atsakomybės mechanizmas. Šeima vis dar laikoma pagrindiniu vaiko socializacijos užtikrinimo centru, o valstybės parama ir paslaugos turi būti orientuotos į stiprią šeimos audinį ir jos galimybes pasirūpinti vaikais. Lietuvos Konstitucija išskiria šeimą kaip pagrindinę visuomenės ir valstybės sankirštą, kuri turi užtikrinti vaiko socialinį, fizinį ir dvasinį vystymąsi.
Tačiau realybėje ne visos šeimos turi pakankamas ekonomines ar socialines sąlygas užpildyti vaiko poreikius. Todėl būtina dalijamasi atsakomybe tarp šeimos ir valstybės: suteikti valstybės socialines paslaugas, kurios skatintų vaikų augimą saugioje ir skatintinoje aplinkoje, ir tuo pačiu metu ugdyti šeimos gebėjimus teikti globą bei priežiūrą. Socialinės paslaugos Lietuvoje apima pagalbą asmenims dėl amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų, kuriomis siekiama atkurti asmens gebėjimą funkcionuoti visuomenėje.
Lietuvos visuomenei kyla poreikis didinti bendruomeninę paslaugų prieinamumą, nes tik taip galima užkirsti kelią izoliacijai ir skatinti savarankišką gyvenimą tiems, kuriems reikia pagalbos. Nacionaliniu lygiu vyksta nuolatinės reformos, kurių tikslas - pereiti nuo institucinės globos prie šeimos ir bendruomenės teikiamų paslaugų. Svarbu, kad savivaldybės ir valstybė kartu kuria alternatyvas institucinei globai, pavyzdžiui, savarankiško gyvenimo namus, apsaugotus būstus, dienos centrus ir socialines dirbtuves.
Pažeidimų ir mitų demitologija
Visuomenėje išliko mitų apie globos namuose augančius paauglius ir jų elgesį. Tiesa yra ta, kad paaugliai globos namuose turi tokius pačius poreikius kaip ir jaunesni vaikai: jiems reikalinga nuosekli parama, rutina ir empatijos aplinka. Taip pat pasitaiko klaidingų įsitikinimų apie globos gavėjus ir jų galimybes integruotis į visuomenę. Ieškantys globos dažnai susiduria su aukštais reikalavimais, bet teisingas požiūris reikalauja išskirti individualius poreikius ir teikti atitinkamas paslaugas.
Taip pat skaitykite: Visuomenės sveikatos problema – smurtas
Pandeminiai iššūkiai globai
Pastarųjų metų pandemija sudarė papildomus iššūkius globos institucijoms - ribojimai, uždaryti kontaktai su artimaisiais ir sumažėję užimtumo užsiėmimai paveikė globotinių emocinę būklę. Specialistai įspėja, kad laikinas vaikų ir globotinių izolavimas gali turėti ilgalaikių padarinių, todėl svarbu kurti paramos tinklą, kuris padėtų išlaikyti ryšius su šeimomis ir draugais, o paslaugų teikėjus - geriau reaguoti į krizines situacijas.
Taip pat svarbu įvertinti sistemines spragas decentralizuotose valstybinėse struktūrose, kurios gali lemti protrūkius ar sunkumus globos įstaigose. Ekspertai teigia, kad būtina didinti savivaldybių įsitraukimą, užtikrinti lanksčias bei individualizuotas paslaugas ir skatinti neįgaliųjų savarankišką gyvenimą bendruomenėje, o ne jų įtraukimą į institucinę priežiūrą.
Praktiniai patarimai ir situacijos švietimas
- Informuotumas apie globos procedūras: teismų institucijų, globėjų ir globotinių teises bei pareigas reikia aiškiai išmokyti visuomenę ir potencialius globėjus.
- Alternatyvios paslaugos: savarankiško gyvenimo namai, apsaugoti būstai, dienos centrai ir socialinės dirbtuvės turi būti plėtojami kaip prioritetai, siekiant įtraukti daugiau žmonių į visuomeninį gyvenimą be institucinės globos.
- Emocinis palaikymas: pandemijos iššūkiai sukelia sunkų emocinį poveikį globotiniams; būtina užtikrinti psichologinę pagalbą ir ryšius su artimaisiais, kad būtų išlaikyta jų psichinė sveikata.
Vaikų globos savaitė kviečia būti globėjais, savanoriais, įtraukti įvairias bendruomenės jėgas į vaiko gerovės kūrimą. Renginių metu pristatoma nauja paroda „Tada, kai pamačiau Tave“ ir akcijos-perforansas „Matau tave“, kuriais siekiama atkreipti dėmesį į globotinių poreikius ir skatinti atvirą dialogą tarp globėjų, šeimų ir visuomenės.
Be to, svarbu gilintis į teisinius aspektus: globa ir globėjystė - tai tik priedas prie platesnės socialinės globos kraštovaizdžio, kurio tikslas - užtikrinti asmens teises, gerovę ir galimybę gyventi nepriklausomai bei turėti prieigą prie bendruomenės paslaugų. Įprastomis praktikomis laikoma, kad globėjo atsakomybės apima teisinį atstovavimą, sprendimų priėmimą ir globotinio interesų gynimą.
Kokybiškos paslaugos, įtraukiant bendruomenės narius į globos sistemą, padeda užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turi galimybę augti šeimoje arba saugioje bendruomenėje. Lietuvoje numatyta pereiti nuo institucinės globos prie paslaugų šeimoje ir bendruomenėje iki 2030 metų, o 2030-aisiais planuojama, kad socialinės globos namai nebedalyvautų į reguliarias paslaugas gyventojų prigimties požiūriu - vietoje jų plėtojant alternatyvias paslaugas ir parašus asmeninei laisvei.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų profesijos prestižas
| Ar globos forma | Klystės/mitai | Teisini reglamentavimas |
|---|---|---|
| Globos institucijos | Mitai apie vaikus su elgesio problemomis | CK 3.238-3.242 straipsniai |
| Globos šeimoje/bendruomenėje | Aptariama kaip pagrindinė globa; skiriama remiantis veiksnumu | Neįgaliesiems - Konvencijos nuostatos, planuojamas perėjimas iki 2030 |
tags: #visuomenes #veiksniai #globa