Skurdas Lietuvoje išlieka opi problema, kurios išspręsti iki galo nepavyksta. Straipsnyje aptariama skurdo situacija Lietuvoje, analizuojamos skurdo priežastys, tendencijos ir priemonės jam mažinti.
Skurdo rizikos ir absoliutaus skurdo rodikliai
Pernai apie 653 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Skurdo rizikos lygis pernai siekė 20,6 proc. ir per metus sumažėjo 2,3 punkto; apie 576 tūkst. žmonių šalyje gyveno žemiau šios ribos. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, skurdo rizikos lygis 2024 m. šalyje siekė 21,5 proc. Maždaug apie 620 tūkst. gyventojų.
Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2024 m., padidėjo 13,5 proc. ir sudarė 699 eurus per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1 468 eurus šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Skurdo rodikliai skaičiuojami, remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis.
2025 m. žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno 7 proc. Lietuvos gyventojų. Absoliutaus skurdo lygis šalyje pernai sudarė 7 proc., palyginti su 2024 m., jis padidėjo 1,2 proc. punkto. 2025 m. apie 202 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos. Ši riba pernai siekė 446 eurus per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 937 eurus šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Ji praėjusiais metais, palyginti su 2024 m., padidėjo 26 proc.
Urbanistinė ir kaimiškoji dinamika
Už skurdo rizikos ribą mažesnes pajamas mieste gavo 17,7 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose - 14,5 proc., kituose miestuose - 23,3 proc.), kaime - 33,4 proc. Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2024 m., šiek tiek mažėjo (penkiuose didžiuosiuose miestuose - išliko toks pat, kituose miestuose - sumažėjo 0,7 proc. punkto), o kaime - padidėjo 4 proc. punktais.
Taip pat skaitykite: Gyventojų portalas EGAS: viskas apie "Sodrą"
Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 4,8 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose - 3,9 proc., kituose miestuose - 6,5 proc.), kaime - 11,9 proc. 2025 m. disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 6,2 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose - 4,8 proc., kituose miestuose - 8,4 proc.), kaime - 10,8 proc.
Skurdas pagal amžiaus grupes ir namų ūkio sudėtį
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje - pernai jis sudarė 39,2 proc. ir, palyginti su 2024 m., padidėjo 2,3 proc. punkto. Vidutinė senatvės pensija 2024 m. buvo 596,7 euro ir sudarė 85,4 proc. skurdo rizikos ribos. Agentūros duomenimis, vidutinė senatvės pensija nuo 2014 m. yra mažesnė už skurdo rizikos ribą.
Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 2,1 proc. punkto ir pernai sudarė 16,9 proc., 18-64 metų amžiaus asmenų - padidėjo 1,3 proc. punkto ir sudarė 18,6 proc. Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2025 m. buvo 15 proc. ir, palyginti su 2024 m., sumažėjo 1,9 proc. punkto, o be vaikų per metus padidėjo 3 proc. punktais ir pernai sudarė 28,3 proc.
Atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis - 33,2 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (39,9 proc.). Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,4 proc., tarp bedarbių - 62 proc., tarp senatvės pensininkų - 43,3 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2024 m., padidėjo 0,1 proc. punkto, bedarbių asmenų - 2,5 proc. punkto, senatvės pensininkų - 3,4 proc. punkto.
Absoliučiame skurde dažniausiai atsidūrė vieni gyvenantys asmenys (12,6 proc.) ir asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (absoliutaus skurdo lygis - 12,9 proc.). Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 3,1 proc., tarp bedarbių - 40,9 proc., tarp senatvės pensininkų - 5,1 proc. Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2024 m., padidėjo 0,6 proc. punkto, bedarbių - 5,5, senatvės pensininkų - 2,2 proc. punkto.
Taip pat skaitykite: Socialinės paramos apžvalga Lietuvoje
Socialinės išmokos ir jų įtaka skurdo mažinimui
Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos. Jų neskaičiuojant (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2025 m. padidėtų iki 31,1 proc. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo vieno suaugusio asmens su vaikais skurdo rizikos lygiui: jas atėmus, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis 2025 m. padidėtų nuo 33,2 iki 50,2 proc.
Pastaraisiais metais skurdo rodiklius gerino padidėjusios socialinės išmokos. Labiausiai absoliutaus skurdo rodiklius gerino padidėjusios socialinės išmokos. Didžiausias pokytis yra matomas vieno asmens šeimos ūkyje. Taip pat matome, du suaugę asmenys ir du vaikai - yra sumažėjimas. Trečioje vietoje eina trys ir daugiau suaugusių asmenų su vaikais.
Darbo rinka, pajamų nelygybė ir ekonominiai veiksniai
Darbingo amžiaus asmenų absoliutus skurdo lygis 2025 m. sudarė 9 proc. ir, palyginti su 2024 m., padidėjo 2,1 proc. punkto. Tarp dirbančiųjų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 1,9 proc., tarp bedarbių - 38,2 proc., tarp senatvės pensininkų - 8,5 proc.
Pajamų nelygybė Lietuvoje vis dar daug didesnė nei ES, kur jos koeficientas siekia 4,74, tuo metu Lietuvos - 6,4. Pajamų nelygybės koeficientas parodo uždarbio skirtumą tarp 20 proc. gyventojų, turinčių didžiausias pajamas ir 20 proc. mažiausias. Didelis atotrūkis kuria psichologines problemas, skatina nusivylimą valstybe.
Darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų mažesnės už skurdo rizikos ribą. Pagal dabartines prognozes, kitais metais MMA jau turėtų būti daugiau už skurdo rizikos ribą.
Taip pat skaitykite: Socialinės globos namų gyventojų teisės
Infliacijos poveikis ir vartotojų elgsena
Augantis skurdas ir kartu augančios prekių bei paslaugų kainos sukuria chaosą ir įtampą visuomenėje. Dėl infliacijos 2022-2023 m. didžiausią infliacijos poveikį sudaro įtaka mažiausias pajamas gaunantiems. 2022 m. sausį 17,1 proc. asmenų, uždirbančių iki 500 eurų per mėn., jautė pinigų trukumą perkant maistą, 2023 m. sausį jų - jau 23,5 proc. Todėl infliacijos poveikis ėjo per visas grupes, bet smarkiausiai paveikė mažiausiai gaunančius asmenis.
Apklausa parodė, kad taupymo sumetimais dalis pirkėjų renkasi tik pačius būtiniausius produktus (32 proc.) ir dažniau gamina patys namuose, todėl rečiau perka jau paruoštus maisto patiekalus (30 proc.). Dėl taupymo 15 proc. apklaustųjų pripažįsta keičiantys mitybos įpročius ir kai kuriuos brangesnius produktus perkantys rečiau.
Valstybės politika ir socialinė apsauga
Lietuvos 2020 m. skirtos biudžeto išlaidos socialinei apsaugai 2020 m. duomenimis - 19,5 proc., tuo metu ES vidurkis - 31,7 proc., nuo ko nukenčia pašalpas gaunantys skurstantieji. Skiriama ženkliai mažiau, apie du trečdalius Europos vidurkio. Tada ir turime tokią situaciją, kai žmonės su negalia turi už 170 ar 200 eurų per mėn.
Daugėja valstybės paramos, taikomos naujos pagalbos priemonės. Buvo praplėstas kompensacijų gavėjų skaičius, supaprastintos tam tikros procedūros. Pagal pateiktus duomenis, 2022 m. smarkiai išaugo gaunančių kompensacijas šildymui kiekis.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, skurdo rizikos lygis 2024 m. šalyje siekė 21,5 proc. Nacionaliniame pažangos plane siekiama, kad iki 2025 m. skurdo rizikos lygis Lietuvoje sumažėtų iki 17 proc., o 2030 m. Siekimas įtvirtintas, tačiau realybėje Lietuva yra prie prasčiausiai atrodančių valstybių pagal gyventojų skurdo rizikos lygį.
Duomenų ir metodikos iššūkiai
Absoliutaus skurdo lygis skaičiuojamas pagal tą pačią metodiką, kaip ir skurdo rizikos lygis, skiriasi skurdo ribos nustatymo būdas ir dydis. Absoliutaus skurdo riba yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kasmet apskaičiuojamas minimalių vartojimo poreikių dydis.
Ekonomistas komentavo, kad 2025 m. absoliutaus skurdo ribos rodiklis buvo patvirtintas dar 2024 m. lapkritį, remiantis ne faktinėmis 2025 m. kainomis, o 2024 m., todėl skurdo ribos nustatymas prognozių pagrindu gali klaidinti. Jis pažymėjo, jog nereikia naudoti prognozių ten, kur jų nereikia, ir jeigu galima išsiversti be jų, tai ir reikia taip daryti. Atsižvelgiant į tai, kad skurdo riba Lietuvoje yra nustatoma labai keistu būdu, kalbėti apie jo dinamiką nepavyksta, nes mes tiesiog nežinome jo lygio.
Švietimas, įgūdžiai ir darbo rinkos prisitaikymas
Prastas išsilavinimas, prastas gebėjimas adaptuotis ir prisitaikyti darbo rinkoje nulemia, kad žmogus negali užsitikrinti adekvačiai apmokamo darbo arba, deja, bet jokio darbo. Jei žmogus yra nagingas meistras, turi įgūdžių, jis gyvenime neprapuls. Mokykloje šie vaikai turėtų atsidurti tokioje terpėje, kuri motyvuotų juos siekti geresnių rezultatų, kad jų gyvenimas susiklostytų kitaip, nei susiklostė jų tėvams. Reikėtų masinio suaugusiųjų švietimo, perkvalifikavimo kursų, tačiau jie taip pat turėtų būti adekvatūs.
Psichologinės pasekmės ir socialinė dimensija
Kai žmonės pažymi savo neigiamas emocijas, tai sumažina jų pesimizmą. Didelis atotrūkis kuria psichologines problemas, skatina nusivylimą valstybe. Skurdas, nerimas dėl ateities ir siekis sutaupyti, o kartu, auganti infliacija bei it ant mielių augančios kasdienės išlaidos daugelį Lietuvos gyventojų verčia rinktis pigesnius maisto produktus.
Daugiaaspektio skurdo problemos sprendimas besivystančiose šalyse taikant matavimo ir politikos taikymus.
Skurdo rodiklių palyginimai ir istorija
Nuo stojimo į Europos Sąjungą pradžios, Lietuva neturėjo ženklaus proveržio skurdo sumažėjime, nors yra užsibrėžti ambicingi tikslai. Lietuva yra prie prasčiausiai atrodančių valstybių pagal gyventojų skurdo rizikos lygį. 2004 m. skurdo rizikos lygis buvo 19,1 proc., 2022 m. - 20,2 proc., 2023 m. - 19,9 proc. 2022 m. Lietuva buvo penkta pagal gyventojų skurdo rizikos lygį, anksčiau yra buvę, kad buvo ir trečia.
Skurdo rizikos riba 2021 m. buvo 483 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, 1 015 Eur - šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų amžiaus. Mieste skurdo rizikos lygis 2021 m. siekė 17,4 proc., kaime - 25,4 proc. Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2021 m. jis sudarė 35,9 proc.
Pasiūlymai, priemonės ir strategijos
- Stiprinti socialinių išmokų poveikį ten, kur jų poveikis yra didžiausias - vienišiems tėvams ir namų ūkiams su vaikais.
- Didinti socialinės apsaugos finansavimą, artinant jį prie ES vidurkio, kad pašalpos būtų adekvačios ir padėtų išvengti skurdo.
- Vykdyti masinį suaugusiųjų švietimą ir perkvalifikavimą, nukreiptą į paklausias darbo rinkoje profesijas.
- Koreguoti skurdo ribų nustatymo metodiką, remiantis faktinėmis kainomis, o ne prognozėmis, kad įvertinimai būtų realūs ir palyginami laike.
- Skatinti darbą ir užimtumą, mažinant bedarbystę ir gerinant darbo sąlygas bei atlyginimus, ypač regionuose ir kaimiškose teritorijose.
| Rodiklis | 2024/2025 reikšmė |
|---|---|
| Skurdo rizikos lygis | apie 20,6 % |
| Gyventojų žemiau skurdo rizikos ribos | ~653 tūkst. |
| Absoliutaus skurdo lygis | 7 % (~202 tūkst.) |
| Skurdo rizikos riba (vienam) | 699 € |
| Absoliutaus skurdo riba (vienam) | 446 € |
Kovai su skurdu Lietuvoje turi būti dedamos visos įmanomos pastangos. Dalis politikų ragina vyriausybę kovoti ne su skurstančiaisiais, bet su skurdu ir siekti suderinti taiklius, savalaikius, vienkartinius sprendimus ir ilgalaikius veiksmus. Vis dėlto, dabartinės valdžios pateikiami minimalūs siūlymai skurdui mažinti nėra pakankami, o tai veikia tiek Lietuvos vaikų, tiek ir suaugusiųjų ar senjorų gyvenimą, savivertę, mąstymą.
tags: #gyventoju #skaiciaus #priklausomybe #skurdo #lygio #kitime