Liepos 11-ąją Bažnyčia mini šv. Benediktą - Vakarų krikščionių vienuolystės tėvą, kuris nuo 1964 m. taip pat gerbiamas kaip Europos globėjas. Šv. Benediktas gimė apie 480 m. Italijos Norcia miestelyje, dėl to jis ir vadinamas Nursiečiu, o mirė 547 m. kovo 21 d. savo įkurtoje Montecassino abatijoje. Nepaisant to, kad nuo laikų, kai šventasis gyveno, praėjo jau beveik penkiolika šimtmečių, iki mūsų dienų išliko jo veiklos vaisiai. Šv. Benedikto parašyta regula davė pradžią visai Vakarų Bažnyčios vienuolystei. Per pastaruosius keliolika šimtmečių moterys ir vyrai, vadovaudamiesi šv. Benediktu šūkiu “Ora et labora” - “Melskis ir dirbk” sukaupė didelį palikimą visos Bažnyčios labui. Benediktinai, cistersai, trapistai, kamalduliai nešė į tuo metu dar evangelizuojamą Europos žemyną krikščionišką tikėjimą ir civilizaciją.
Benediktinai savo vienuolynuose ir visų pirma Montecassino abatijoje, kurioje palaidoti šv. Benedikto palaikai, savo steigėjo šventę mini du kartus: kovo 21-ąją - šv. Benedikto mirties dieną, ir liepos 11-ąją, kai minima jo kaip Europos globėjo šventė. Šiemet dėl pandemijos šv. Benedikto minėjimai ir kovo mėnesį, ir dabar švenčiami labai kukliai. Kai šiemet buvo minimos šv. Benedikto mirties metinės, Montecassino abatija iš viso buvo uždaryta. Dabar ji jau atvira maldininkams, tačiau įprastinio iškilmingo šventimo liepos 11-osios minėjimo proga atsisakyta. Būtent dėl nuopelnų bendros krikščioniškos europietiškos tapatybės kūrimui 1964 m. popiežius Paulius VI šv. Benediktą paskelbė Europos globėju.
Šventasis Mykolas - arkangelas ir globėjas
Arkangelas Mykolas (hebrajiškai: מיכאל, Micha'el arba Mîkhā’ēl 'panašus į Dievą'; gr. Μιχαήλ Mikhaíl; lot. Michael arba Míchaël; arabiškai: ميخائيل, Mika'il) - pagrindinis angelas abraomiškose religijose, žydų tautos globėjas. Apreiškimo knygoje rašoma, kad Mykolo vadovaujami angelai nubloškia žemėn šėtoną ir jo angelus.
Dvyliktame „Apreiškimo Jonui knygos“ skirsnyje kalbama apie lemiamą Mykolo vaidmenį kaip „moters, apsisiautusios saule“, gynėją, nubloškusį jos Sūnaus-kūdikio priešą iš dangaus aukštybių. Mykolas yra Dievo Sąmonės, tikėjimo, gynybos, tobulumo ir valios įsikūnijimas. Žinomas kaip Tikėjimo Sergėtojas, Moters ir jos atžalų gynėjas ir kaip Šviesos karių Vadas Armagedono mūšyje, ginanatis visų Dievo vaikų Kristaus sąmonę.
Senajame Testamente Mykolas yra kaip Izraelio sargas, o judėjų mistinė tradicija jį tapatina su angelu, kuris kovojo su Jokūbu, vedė Izraelį per dykumą, sumušė Senacheribo armiją ir išgelbėjo tris judėjų paauglius nuo ugninės Nabuchodonosaro krosnies. Šventasis Mykolas, krikščionių gerbiamas kaip bažnyčios globėjas ir gynėjas, taip pat buvo ir dangaus gydytojas, ankstyvosios krikščionių bendruomenės gerbiamas už stebuklingus išgydymus, padarytus jo užtarimu.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie įvaikinimą VSI Visų Šventųjų Šeimos Globos Namuose
Mykolo simbolika ir titulai
- Jo vardas reiškia „kas kaip Dievas“.
- Arkangelas Mykolas dažnai vaizduojamas su kalaviju ir skydais, kartais svarstyklėmis arba paminančiu drakoną - blogio simbolį, pamintą po kojomis.
- Vėlyvojoje viduramžių krikščionybėje Mykolas kartu su šv. Jurgiu 1469 m. tapo pirmojo riterių ordino Prancūzijoje - Šventojo Mykolo ordino globėju.
- Britų riterių ordinas, įkurtas 1818 m., taip pat pavadintas šių dviejų šventųjų vardais Šventojo Mykolo ir šventojo Jurgio ordinu.
Šventojo Mykolo atvaizdai Lietuvos heraldikoje ir miestų herbai
Arkangelas Mykolas Joniškio heraldikoje išliko iki XVII a. pabaigos, po to buvo užmirštas. Miesto herbu susirūpinta XX a. 7-ame dešimtmetyje. Kadangi istorinė simbolika nebuvo žinoma, nutarta miesto herbe įprasminti joniškiečių praeities kovas: jie buvo aktyvūs XVIII-XIX a. sukilimų dalyviai. Po 20 metų, suradus miesto privilegijas bei antspaudus, atkurtas istorinis herbas.
| Miestas | Herbo motyvas su Šv. Arkangelu Mykolu |
|---|---|
| Joniškis | Raudoname lauke šarvuotas sidabrinis arkangelas Mykolas su kalaviju ir skydu |
| Kražiai | Sidabrinis arkangelas Mykolas su kalaviju ir svarstyklėmis |
| Virbalis | Arkangelas Mykolas mėlynais marškiniais ir purpuriniu apsiaustu, su kalaviju ir svarstyklėmis |
| Nemenčinė | Sidabrinis arkangelas Mykolas su kalaviju ir skydu su dvigubu kryžiumi |
| Palomenė | Sidabrinis arkangelas Mykolas su ietimi, smeigiančia drakoną |
Arkangelo kūryba herbuose ir miestų simbolikoje rodo Mykolo vaidmens suvokimą kaip gėrio kovoje su blogiu ir kaip parapijų, miestų bei regionų globėjo. Joniškio miesto herbą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas patvirtino 1991 m. balandžio 17 d., Kražių miestelio herbą patvirtino 1993 m. kovo 4 d., Virbalio istorinį herbą patvirtino 1993 m. birželio 12 d., o Nemenčinės herbą patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentas 2004 m. liepos 26 d.
Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios ir relikvijos Lietuvoje
Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia Vilniuje ir buvęs bernardinių vienuolynas - įspūdingas Renesanso laikų ansamblis. Jo statybą ir puošimą rėmė Leonas Sapiega, vienas garsiausių XVI-XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų. Bažnyčia tapo ne tik maldos namais, bet ir Sapiegų giminės mauzoliejumi. Po bažnyčios grindimis yra išlikusios penkios laidojimo kriptos. Vienose laidotos vienuolės, kitose - pasauliečiai. Sapiegų šeimos kriptoje palaidotas Leonas Sapiega, jo sūnūs Jonas Stanislovas, Kristupas ir kiti šeimos nariai.
Vilniaus katedros lobynas - seniausias ir gausiausias iš visų lobynų, saugotų Lietuvos bažnyčiose. Jame saugomi valdovų, didikai ir vyskupų dovanoti prabangūs liturginiai reikmenys: kryžiai, taurės, relikvijorius, monstrancijos. Viena didžiausių monstrancijų visoje Vidurio Europoje sveria apie 20 kg, jos aukštis - 150 cm. Įstabaus dydžio ir meninės vertės monstranciją Geranainių Šv. Mikalojaus bažnyčiai dovanojo vienas žymiausių to meto Lietuvos didikų, LDK kancleris ir Vilniaus vaivada Albertas Goštautas.
Relikvijoriumi ir statulėlėmis su šventųjų relikvijomis buvo gausiai dovanojamos Vilniaus bažnyčioms. Statulėlę su šventojo relikvijomis jėzuitų Šv. Kazimiero bažnyčiai Vilniuje padovanojo didikų Gosievskių šeima. Kitoje pusėje pavaizduotas šv. Mikalojus, Geranainių bažnyčios globėjas. Prancūzija (?), XIV a. - tai seniausias gotikinės plastikos kūrinys Lietuvoje. Iš dramblio kaulo išdrožinėtos keturios evangelinės scenos: Kristaus gimimas, Išminčių pagarbinimas, Nukryžiavimas ir Guldymas į kapą.
Taip pat skaitykite: Socialinės grupės įtaka
Brolijos ir parapijos, pagerbiančios šventuosius globėjus
Pasauliečių Brolijos Lietuvoje - Alytaus Šv. Angelų Sargų brolija, Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo brolija, Kauno Šv. Jurgio Kankinio brolija - saugo vietinę religinę tradiciją ir globotojų kultą. Arkangelas Mykolas katalikiškose šalyse laikomas karių globėju. Policijos pareigūnai ir kariai, ypač amerikiečių specialiosios pajėgos, laiko Mykolą savo globėju.
Kiti šventieji globėjai ir jų sritys
Be Benedikto ir Mykolo, Bažnyčioje yra daug kitų globėjų, kuriuos vietos bendruomenės ar profesinės grupės laiko savo tarpininkais pas Dievą. Bibliotekininkai ir skaitytojai turi savo globėjus, tokius kaip šventasis Jeronimas, šventasis Laurynas, šventoji Gudulė ir šventasis Tomas Akvinietis.
Šventasis Jeronimas
Šventasis Jeronimas (Euzebijus Sofronijus Jeronimas) gimė 347 m. Stridone, Dalmatijoje. Jis laikomas bibliotekininkų, vertėjų ir kraštotyrininkų globėju. Šv. Jeronimas buvo rašytojas, vertėjas ir kraštotyrininkas! Be bibliotekininkų, jis turi ir kitų globotinių: Dalmatiją ir Lioną, mokslo ir Biblijos draugijas, asketus, mokinius, mokytojus, mokslininkus, vertėjus.
Šventasis Laurynas
Šventasis Laurynas gyveno III amžiuje (225-258 m.). Gimė Ispanijoje, vėliau su šeima atvyko į Romą. Buvo vienas geriausių bažnyčios tėvų. Laurynas buvo ne tik vienas iš popiežiaus Šventojo Siksto II paskirtų pirmųjų septynių diakonų, bet ir bažnyčios bibliotekininkas, archyvaras. Šventajam Laurynui priskiriama taip pat gausus būrys globotinių: bibliofilai, knygų pardavėjai, užeigos namų ir viešbučių savininkai, visi, kurie rizikuoja nudegti: ugniagesiai, angliadegiai, kepėjai, virėjai, stiklo pūtėjai, skalbinių lygintojai.
Šventoji Gudulė
Šventoji Gudulė gimė 646 m. Brabante, Belgijoje. Pasak legendos, ji naktį skaitydavusi religines knygas. Velniui tai labai nepatiko, todėl vis užpūsdavo jos žvakę. Tačiau Gudulė nepasiduodavo - žvakę vėl užsidegdavo ir skaitydavo toliau. Šventoji Gudulė kartu su šventuoju Mykolu yra Briuselio globėjai. Tai pat jos žinioje yra vienišos moterys pasaulietės.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie Vilniaus arkivyskupiją
Šventasis Tomas Akvinietis
Šventasis Tomas Akvinietis gimė Italijoje, taip pat kunigaikščių šeimoje maždaug 1225-1227 metais. Nuo penkerių metų mokėsi Benediktinų vienuolyne, jau tada pasižymėjo pamaldumu. Popiežius šv. Pijus V 1567 m. šventąjį Tomą paskelbė Bažnyčios mokytoju, o Leonas XIII - „visų scholastų mokytojų mokytoju“, vėliau paskyrė jį katalikiškų universitetų, akademijų, kolegijų bei mokyklų globėju. Lietuvoje šv. Tomas Akvinietis yra Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto globėjas.
Bažnyčios ir visuomenės pagarbos globėjams tradicija rodo, kaip įvairūs šventieji tapo konkrečių profesijų, miestų ir tautų globėjais. Šv. Benedikto ir arkangelo Mykolo pavyzdžiai liudija, kad šventųjų vaidmuo krikščionybės tradicijoje apima tiek dvasinę vedlą, tiek simbolinį gynybinį principą prieš blogį ir chaoso jėgas.
tags: #visu #krikscioniu #globejas #sventasis