Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, visuomenė sparčiai sensta, daugėja senyvo amžiaus asmenų, kurie dėl amžiaus ir/arba lėtinių ligų yra iš dalies arba visiškai netekę gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Taip pat didėja neįgalių darbingo amžiaus asmenų, kurie dėl neįgalumo yra iš dalies ar visiškai netekę savarankiškumo, bei vaikų su negalia (vaikas iki 18 m.), kurie dėl neįgalumo yra iš dalies ar visiškai neįgiję jų amžių atitinkančio savarankiškumo ir kurių galimybės ugdytis bei dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos, skaičiai.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, paslaugų namuose gavėjų - senyvo amžiaus asmenų ir asmenų su negalia (darbingo amžiaus bei vaikų) - skaičius per paskutinius 10 metų padidėjo daugiau nei 60 proc., todėl vis labiau kyla poreikis koordinuotai teikiamoms ilgalaikėms kompleksinėms sveikatos priežiūros ir socialinėms paslaugoms. Tačiau nepaisant vis didėjančio poreikio, savivaldybėse nepakankamai išplėtotos kompleksiškai teikiamos paslaugos, nors slaugos paslaugų namuose teikimas ir finansavimas reglamentuotas Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų ir šių paslaugų apmokėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr.V-1026 „Dėl Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų ir šių paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, dienos socialinės globos teikimas ir finansavimas - Socialinių paslaugų įstatyme, Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“, Socialinės globos normų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr.
Integralios pagalbos plėtra ir viešųjų paslaugų perdavimas
Siekiant spręsti kompleksiškai teikiamų paslaugų (socialinių ir slaugos paslaugų) prieinamumo problemas, 2012-2015 metais buvo įgyvendinama Integralios pagalbos plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. A1-353 „Dėl Integralios pagalbos plėtros programos patvirtinimo“, finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. 21 savivaldybė įgyvendino bandomuosius projektus - teikė integralią pagalbą savo gyventojams.
2015 m. atliktas Integralios pagalbos veiksmingumo ir pritaikomumo tyrimas parodė, kad integralią pagalbą jos gavėjai ir savivaldybės vertina labai palankiai, todėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. A1-435 „Dėl Integralios pagalbos plėtros veiksmų plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Integralios pagalbos plėtros veiksmų planas 2016-2023 metams. Pagal šį veiksmų planą integrali pagalba pradėta teikti visose šalies savivaldybėse, išskyrus Neringos savivaldybę.
Iki 2022 m. spalio 1 d. Tam, kad toliau būtų plėtojamos nestacionarios paslaugos, ieškant įvairių formų paslaugų, alternatyvių stacionariai globai ar slaugai, 2022 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-552 buvo patvirtintas Integralios pagalbos plėtros 2022-2029 metų veiksmų planas (toliau - Veiksmų planas). Veiksmų plane nustatyti integralios pagalbos tikslai, uždaviniai, projekto reikalavimai, veiksmų plano įgyvendinimo kryptis ir remiamos veiklos bei laukiamas rezultatas.
Taip pat skaitykite: Kas dažniau patiria smurtą?
Projekte numatytos veiklos bus įgyvendinamos nepažeidžiant horizontaliųjų principų (toliau - HP), atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Taip pat įgyvendinant projekto veiklas bus laikomasi projektų finansavimo sąlygų apraše (toliau - PFSA) nustatytų reikalavimų dėl HP ir atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų.
Projekto nauda ir integralių paslaugų poveikis
Projektas savo veiklomis (neįgalių asmenų socialinė globa ir slauga namuose, švietimo įstaigose, psichologinė pagalba, šeimos narių parengimas tinkamai prižiūrėti savo artimuosius, paslaugas teikiančio personalo mokymai ir kt.) prisideda prie darnaus vystymosi socialinėje srityje principo, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, įgyvendinimo - padėti mažinti neįgaliųjų, senyvo amžiaus asmenų ir asmenų, prižiūrinčių neįgaliuosius ar senyvo amžiaus artimuosius namuose, socialinę atskirtį. Gaudami projekte numatytas paslaugas neįgalūs ir senyvo amžiaus asmenys gali kuo ilgiau gyventi sau artimoje aplinkoje, namuose, taip išvengdami institucinės globos, o jų artimieji (daugiausia atvejų - moterys) gali sugrįžti į darbo rinką, taip išvengdami socialinės atskirties.
Projekto veiklomis siekiama užtikrinti, kad kiekvienam asmeniui, kuris atitinka projekto tikslinės grupės reikalavimus ir turi teisę į atitinkamą paslaugą (t.y. ...), būtų sudarytos sąlygos gauti reikalingas paslaugas. Viešųjų paslaugų perdavimas nevyriausybinėms organizacijoms, bendruomenėms ir socialiniams verslams yra vienas iš Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ numatytų krypčių. Tačiau šioje srityje savivaldybėms vis dar kyla nemažai iššūkių.
Mokymai, bendradarbiavimas su nevyriausybiniu sektoriumi ir paslaugų pirkimo praktika
Juos įveikti padeda Inovacijų agentūros įgyvendinama mokymų programa, kurios metu savivaldybių specialistai įgyja reikiamų žinių ir kompetencijų sklandžiam bendradarbiavimui su nevyriausybiniu sektoriumi socialinėje, švietimo, kultūros, mokslo, sporto ir kitose srityse. „Šiandien savivaldybės neretai nepajėgia pačios užtikrinti specializuotų socialinių paslaugų teikimo arba tai darydamos susiduria su pernelyg didele administracine ir finansine našta, nebūtinai efektyviausiu turimų resursų ir finansų panaudojimu. Su tuo ir susijęs Nacionalinėje pažangos programoje numatytas tikslas bent 30 proc. viešųjų paslaugų iki 2030 m. perduoti socialiniams verslams arba nevyriausybinėms organizacijoms”, - sako I.
Su tuo sutinka ir praėjusiais metais Viešųjų paslaugų perdavimo programoje dalyvavusios Klaipėdos rajono savivaldybės atstovė. „Kasmet savo savivaldybėje vertiname viešųjų paslaugų perdavimo įvairiose srityse situaciją. Šiuo metu didžiausia pažanga Klaipėdos rajone, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos savivaldybių, yra pasiekta socialinėje ir sporto srityse. Labiausiai pasitempti reikia švietime ir kultūroje. Visgi dalyvaudami programoje dėmesį nusprendėme skirti 14-16 metų jaunuolių Gargžduose ir Priekulėje užimtumo problemai. Su nevyriausybinio sektoriaus pagalba šiuose miestuose pirmą kartą bus dirbama su jaunimu gatvėje, siekiant jaunus žmones labiau įtraukti į neformaliojo ugdymo veiklas bei suteikti jiems daugiau galimybių save realizuoti ir prasmingiau leisti laisvalaikį“, - sako D.
Taip pat skaitykite: Savivaldybių socialinės paramos iššūkiai
Anot D. Burniauskienės, jau yra parengti šio projekto įgyvendinimui reikalingi dokumentai ir ruošiamasi inicijuoti poveikio pirkimą. Klaipėdos rajono savivaldybės atstovė pažymi, kad įgyvendinant viešųjų paslaugų perdavimo projektus ypatingai svarbus poveikio vertinimas, kuris viešajame sektoriuje dar ne visuomet yra įprasta praktika. Dėl to mokymų metu įgytos poveikio vertinimo žinios buvo itin naudingos.
„Matome, kad mūsų rajono savivaldybėje bendruomenės, ypač vietinės, esančios arčiau žmonių, geba sėkmingai teikti tam tikras paslaugas ir dažnai tai daro efektyviau nei biudžetinės įstaigos. Dėl to norime tobulinti šį bendradarbiavimo su nevyriausybiniu sektoriumi, socialiniais verslais ir bendruomenėmis modelį, ugdyti savo specialistų kompetencijas šioje srityje. Siekiame, kad mūsų darbuotojai įgytų visapusiškas gilias žinias apie viešųjų paslaugų pirkimus įvairiose srityse ir galėtų užtikrinti sėkmingą viešųjų paslaugų perdavimą tuomet, kai tai yra prasminga ir įmanoma“, - teigia P.
Utenos rajono savivaldybė programos metu susikoncentravo į vienos rajone veikiančios atviros jaunimo erdvės veiklos tęstinumą. Siekiama perduoti šios erdvės veiklos organizavimą nevyriausybinei organizacijai. Buvo išnagrinėta esama situacija, išsikelti siektini rodikliai ir aptarta, kokių paslaugų tikisi būsimieji paslaugų gavėjai. Tai leido sukurti efektyvaus viešosios paslaugos perdavimo planą.
Prie mokymų programos jungėsi ir Ukmergės rajono savivaldybė. Jos atstovė Reda Liubomirskienė yra įsitikinusi, kad bendradarbiavimas su nevyriausybiniu sektoriumi leidžia geriau atliepti įvairesnius visuomenės interesus ir poreikius. Toks modelis savivaldybei padeda užtikrinti tų paslaugų, kurių neteikia biudžetinės įstaigos, prieinamumą. Naudos gauna ir nevyriausybinės organizacijos, kurios, anot R.
„Dalyvaudami programoje identifikavome aktualią problemą, kurią sieksime spręsti į pagalbą pasitelkdami nevyriausybinį sektorių. Tai galimybių įtraukiojo ugdymo procese užtikrinti reikiamos apimties ilgalaikę ir profesionalią pagalbą 7-10 metų vaikams, pedagogams bei tėvams trūkumas. Tokią pagalbą mūsų savivaldybėje padės suteikti specialios mobiliosios komandos, kurios lankysis švietimo įstaigose ir teiks kompleksines paslaugas. Šiuo metu užbaiginėjame pasirengimo paslaugų pirkimui procesą, o tam išties pasitarnavo mokymų metu įgytos kompetencijos, ypač susijusios su viešųjų pirkimų dokumentų rengimu“, - sako R.
Taip pat skaitykite: Daugiavaikių motinų išmokos
SKVERNELIS PRANCŪZIJOJE IR NESIRUOŠIA GRIŽTI, NES VISUS KITUS IŠĖMĖ IŠ BYLOS?
Paslaugų rūšys ir administravimas
Bendrosios socialinės paslaugos yra atskiros, be nuolatinės specialistų priežiūros teikiamos paslaugos. Bendrųjų socialinių paslaugų tikslas - ugdyti ar kompensuoti asmens gebėjimus savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Specialiosios socialinės paslaugos - visuma paslaugų, teikiamų asmeniui (šeimai), kai nepakanka bendrųjų socialinių paslaugų. Specialiosios paslaugos skirstomos į socialinę priežiūrą ir socialinę globą.
Neįgaliųjų aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimas - tai visiškai arba iš dalies kompensuojamoji išmoka techninės pagalbos priemonių skyrimas (bet kokio neįgaliųjų naudojamo specialaus ar standartinio gaminio, įrankio, įrangos ar techninės sistemos, padedančios išvengti, kompensuoti, sumažinti arba panaikinti sutrikusių funkcijų įtaką).
Paslaugų administravimo vieta - Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras, adresu Naujojo Gyvenimo 1, Prienai. Prienų miesto gyventojams - Prienų miesto socialinių paslaugų centras, Paramos šeimai skyrius Naujojo Gyvenimo 1, Prienai.
Socialinės paramos pavyzdys: kortelės ir parama
Teisę gauti paramą pagal MNM programą turi asmenys (šeimos), kai vidutinės pajamos per mėnesį vienam asmeniui ar vienam iš bendrai gyvenančių asmenų neviršija 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio nuo 2026 m. sausio 1 d. - 349,50 Eur, išimties tvarka - 582,50 Eur. Pildant prašymą reikia pasirinkti (pažymėti) prekybos tinklą, kuriame bus apsiperkama.
| Pasirinkimo vietos Prienų r. sav. | Adresas / Pastaba |
|---|---|
| UAB „IKI Lietuva“ | - |
| UAB „Maxima LT“ | - |
| UAB „Salma“ | Vytauto g. 15A, Jieznas, Prienų r. sav. |
| L. Dargužienės įmonė „Darguva“ | Kovo 8-osios g. 6, Balbieriškis, Prienų r. sav. |
| UAB „Gulbelė“ | Kauno g. 46, Veiveriai, Prienų r. sav. |
Viena šeima gali turėti vieną socialinę kortelę. Su šia kortele galima įsigyti visus maisto produktus ir kitas prekes (pvz., asmens higienos, buities apyvokos daiktai, namų švaros prekės, kūdikių prekės, drabužiai, avalynė ir kt.). Draudžiama įsigyti alkoholinius gėrimus, tabaką, loterijos bilietus. Taip pat negalima sumokėti už trečiųjų šalių paslaugas. Pametus arba sugadinus kortelę, dėl naujos kortelės išdavimo reikia kreiptis į tą patį asmenį, kuris išdavė pirmąją kortelę.
Lėšos į korteles pervedamos 4 kartus per metus (kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais) - pervedama po 25 Eur asmeniui maisto produktams ir būtinojo vartojimo prekėms įsigyti. Primename, kad 2025 metais į korteles gautą paramą pareiškėjai turi išnaudoti iki 2026 m. kovo 14 d.
IT sistemų ir viešųjų pirkimų praktiniai iššūkiai
A. Vivulskio g. Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko ar kitos kredito įstaigos garantija ar draudimo bendrovės laidavimo raštas (kartu su laidavimo draudimo raštu turi būti pateiktas ir pasirašytas draudimo liudijimas (polisas) bei dokumentas, įrodantis, kad draudimo įmoka už išduotą laidavimą yra sumokėta). Užtikrinimo vertė - 5 proc.
Šiuo metu vykdomas ilgalaikių Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos priežiūros, vystymo ir konsultavimo paslaugų pirkimas (Pirkimas, Nr.660552). Siekiant užtikrinti SPIS veikimą iki minėto Pirkimo rezultatų, būtina papildomai įsigyti paslaugas, kurios užtikrintų itin svarbios IT sistemos palaikymą. Dėl užsitęsusio Pirkimo dokumentacijos derinimo, dabartiniam tiekėjui patekus į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nėra galimybės įsigyti papildomas paslaugas iš to paties tiekėjo, dėl ypatingos svarbos IT sistema negali likti be priežiūros nė vienai dienai, Paslaugas būtina įsigyti kuo skubiau kol paskelbtame Pirkime bus nustatytas laimėtojas.
Dabar galiojanti sutartis baigiasi ir ministerija, siekdama užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą imasi visų priemonių, kad SPIS veiktų nepertraukiamai. Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą valstybinės reikšmės IT sistemos veikimą, vadovaujantis VPĮ 60 str. Vykdomas žaliasis pirkimas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. Kituose reikalavimuose tiekėjams (pvz.
Praktinės rekomendacijos savivaldybėms paslaugų pirkimo srityje
- Tvirtinti aiškius integralių paslaugų reikalavimus ir veiklos rodiklius (poveikio vertinimas turi tapti įprasta praktika).
- Skatinti nevyriausybinių organizacijų ir socialinių verslų įsitraukimą per mokymus ir konsultacijas.
- Užtikrinti nuolatinį IT sistemų palaikymą ir atsarginius sprendimus pirkimų atvejais, kad paslaugos nenutrūktų.
- Diegti mobilias specializuotas komandas švietimo įstaigoms ir šeimoms, siekiant teikti kompleksines paslaugas vaikams su specialiais poreikiais.
- Naudoti viešųjų paslaugų perdavimo planus, paremtus vietinių bendruomenių ir biudžetinių įstaigų bendradarbiavimu.
tags: #vis #daugiau #savivaldybiu #perka #socialines #paslaugas