Tekančios saulės šalis - Japonija - turtinga savo kultūra, žavi savo asketiškumu ir su juo tobulai derančiomis inovacijomis.
Medicinos technologijų pažanga lėmė ilgesnę gyvenimo trukmę daugelyje šalių.
Stanfordo universiteto tyrimai rodo, kad šis iššūkis itin ryškus Japonijoje: beveik 30 proc. šalies gyventojų yra vyresni nei 65 metų. Gimstamumas siekia vos 1,2 vaiko vienai moteriai.
Su panašiais iššūkiais susiduria ir Lietuva.
Krizė slaugos sektoriuje tiek Lietuvoje, tiek Japonijoje skatina ieškoti naujų sprendimų.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Japonai renkasi robotus, kuriems pasitikėjimą jaučia net 87 proc. vyresnio amžiaus pacientų.
Kol Lietuvoje daugiausiai valstybės lėšų skiriama specialistams pritraukti, Japonija investuoja į robotų slaugytojų kūrimą bei tobulinimą.
Japonijos Robotų Slaugytojų Istorija
Japonijos robotų slaugytojų istorija prasidėjo seniai.
Dar 2009 m. buvo sukurtas robotas slaugytojas Ri-Ba, (Robot for Interactive Body Assistance).
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Jis taip pat galėjo pakelti žmogų iki 60 kg ir perkelti jį iš gulimos ar sėdimos padėties.
„Reuters“ aprašo dar pažangesnį 150 kg sveriantį dirbtinio intelekto valdomą humanoidinį robotą AIREC. Jau po kelerių metų jis galės padėti pacientams atsisėsti, užsimauti kojines, gaminti maistą ir atlikti kitus namų ruošos darbus.
Pradinė AIREC roboto kaina sieks apie 10 mln. jenų, arba 67 tūkst.
Robotų panaudojimas slaugos įstaigose
Osakos Silver Wing priežiūros centre daugiausia dėmesio skiriama reabilitacinei robotikai.
Pavyzdžiui, slaugytojai nešioja specialius HAL (Hybrid Assistive Limb) kostiumus.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
Tokijo Shin-tomi slaugos namuose, kur buvo įdiegta kompleksinė robotizuota sistema - pacientų kėlimo robotai, automatizuota stebėjimo sistema ir socialinės sąveikos robotai, - dvejų metų tyrimas parodė reikšmingus pasiekimus: darbuotojų fizinis krūvis sumažėjo 35 proc., o laikas, skirtas tiesioginei gyventojų priežiūrai, padidėjo penktadaliu.
Naktinių kritimų skaičius sumažėjo 15 proc.
Visgi, kaip pastebi „The Japan Times“, nepaisant Japonijos Vyriausybės pastangų, tik apie 30 proc. slaugos įstaigų naudoja robotus.
Visuomenės nuomonė apie robotus slaugytojus
„Vyresnio amžiaus japonai, gyvenantys namuose, teiktų pirmenybę robotui slaugytojui, o ne žmogui. Tai prieštarauja Vakarų įsitikinimui, kad robotai slaugytojai gali kelti nepatogumų“, - netikėtais 2018 m.
Platformoje „Medium“ pateikiami skaičiai taip pat rodo japonų pasitenkinimą robotais slaugytojais.
Net 87 proc. vyresnio amžiaus japonų turėjo teigiamą patirtį su slaugos robotais.
Daugiau nei 90 proc. jautėsi saugiau su automatine stebėjimo sistema.
Trys ketvirtadaliai mėgo bendrauti su robotais-kompanionais.
Net 87 proc. vyresnio amžiaus japonų turėjo teigiamą patirtį su slaugos robotais.
Lentelė: Slaugos robotų naudojimo privalumai ir trūkumai
| Privalumai | Trūkumai |
|---|---|
| Fizinio krūvio sumažinimas darbuotojams | Aukšta įdiegimo kaina |
| Laiko, skirto tiesioginei priežiūrai, padidėjimas | Žmogiškojo ryšio trūkumas |
| Naktinių kritimų skaičiaus sumažėjimas | Ribotas funkcionalumas |
| Pacientų saugumo užtikrinimas | Techniniai gedimai |
Žinoma, dirbtinis intelektas ir robotizacija jau dabar tampa puikiais pagalbininkais slaugytojams.
Pavyzdžiui, turime išmaniuosius sandėlius - slaugytojams paėmus tam tikrą instrumentų rinkinį, nebereikia bėgti pildyti žurnalų.
Nors fiziniai robotai dar nėra tokia įprasta ligoninės kasdienybės dalis kaip, tarkime, Japonijoje, dirbtinio intelekto ir automatizavimo sprendimai jau dabar teikia didelę pagalbą mūsų medicinos personalui.
Tačiau kalbant apie slaugytojų pakeitimą robotais, turiu tvirtą nuomonę - robotai gali dirbti šalia, palengvinti darbą, bet ne pakeisti žmogiškąjį ryšį.
