Žmogaus ryšys su kitu žmogumi - tai viena iš pamatinių socialinių vertybių, be kurios neįmanoma jokia visuomenė. Šiame straipsnyje nagrinėsime socialinės percepcijos suvokimo dėsnius, apimančius tarpusavio suvokimą, komunikaciją ir sąveiką. Taip pat aptarsime, kaip šie dėsniai veikia mūsų kasdienius santykius ir kaip jie gali būti panaudoti siekiant geresnio tarpusavio supratimo.
Socialinės percepcijos samprata ir svarba
Socialinė percepcija - tai procesas, kurio metu žmonės suvokia ir interpretuoja vieni kitus. Tai yra aktyvus procesas arba procesų grupė. Jo metu žmogus bando pažinti ir suprasti kitus žmones. Įspūdis bei nuomonė apie kitą žmogų formuojama remiantis kito asmens suvokimu.
Socialinė psichologija nagrinėja, kaip žmonės suvokia vieni kitus, kaip formuojasi nuostatos, stereotipai, kaip vyksta įtikinėjimas ir kaip grupės veikia individą. Ši disciplina padeda mums suprasti, kad žmogaus sprendimai retai būna visiškai racionalūs ar izoliuoti. Socialinis pažinimas - tai žmonių mąstymas apie save ir pasaulį arba socialinės informacijos atrankos, interpretavimo, atminties panaudojimo vertinimui ir sprendimų priėmimui procesai.
Socialinės percepcijos objektai ir ypatumai
Socialinio suvokimo objektas (pvz., individas, grupė) nėra pasyvus ir indiferentiškas suvokėjo atžvilgiu; suvokiamas žmogus stengiasi pakeisti suvokėjo vaizdinius sau palankia linkme. Socialinio suvokimo subjektui aktualu ne vaizdo - suvokiamos realybės atspindėjimo rezultatas - susidarymas, o suvokiamo objekto reikšmė ir vertė, taip pat vienokio ar kitokio socialinio suvokimo priežastys. Socialinių objektų suvokimas, labiau susipynęs su emocijomis (afektais), labiau negu negyvų objektų suvokimas priklauso nuo suvokėjo veiklos motyvų ir reikšmės.
Iš pradžių (XX a. 6 dešimtmetyje) buvo skiriamos trys socialinių objektų grupės: kitas žmogus, grupė ir socialinė bendrija, suvokėju buvo laikomas pavienis individas. Pagal suvokėjo ir suvokimo objekto tarpusavio santykį buvo išskirtos trys iš dalies savarankiškos socialinio suvokimo procesų grupės: tarpasmeninis suvokimas, savęs suvokimas, tarpgrupinis suvokimas.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Pirmasis įspūdis ir informacijos svarba
Pirmosios kontakto minutėmis su nepažįstamais žmonėmis labai svarbūs išoriniai komponentai, tokie kaip išvaizda, manieros ir balso tonas. Tiesioginis vertinimas: pirmojo įspūdžio formavimas, asmenybės bruožų, emocijų vertinimas, melo vertinimas. Informacija, su kuria susiduriame pirmiau, daro didelę įtaką vėliau vykstantiems procesams. Dėl išankstinio vertinimo suvokimas ir interpretacija gali būti tendencingi, o klaidinga informacija gali būti tendencingų prisiminimų priežastimi.
Įtaka, stereotipai ir nuostatos
Stereotipai - tai tam tikri nuolatiniai, schematizuoti kokios nors žmonių grupės apibendrinimai, suvokimo kontekste dažnai susiję su įsitikinimais, vertybėmis. Aptarta, kodėl kartais stereotipai yra gerai (apsauga kritinėje situacijoje, lengvesnė adaptacija, atsparos taškas suvokimo pradžioje) ir kodėl blogai (trukdis asmenybės pažinimui, iššaukia diskriminaciją, netoleranciją, prietarus). Socialiniai įsitikinimai susiformuoja, kai žmogus remiasi ankstesne patirtimi, nuostatomis ir emocijomis.
Įsitikinimų tvarumas ir klaidos
Žmonėms būdingas įsitikinimų tvarumas. Tai yra reiškinys, kai žmonės “įsikimba” savo pradinių nuomonių ir priežasčių, kodėl jų įsitikinimas gali būti teisingas, net kai jo pagrindimas sugriaunamas. Žmonių atmintį stipriai veikia nuostatos ir jausmai, pasireiškę prisiminimų atkūrimo metu. Gilinimasis į kontraargumentus, analizavimas, dėl kokios priežasties sprendimas gali būti klaidingas, gali padėti keisti nuostatas.
Percepcijos mechanizmai: atribucija, heuristika ir įrėminimas
Atribucijos: kitų žmonių elgesio gilesnių priežasčių supratimas (motyvai, ketinimai, ypatybės). Žmonės aiškina įvykius, kartais priskirdami juos situacijos, o kartais - asmenybės įtakai. Buvo aptartos H. Kelly kovariacijos teorijos prielaidos ir atribucijos klaidos. Perdėta savikliova (overconfidence) gali būti problema; perdėtą savikliovą gali padėti sumažinti gilus analizavimas ir argumentų įvertinimas.
Euristika - tai mąstymo priemonė, „greitoji prieiga“, kurią žmonės naudoja, kad sudėtinga informacija turėtų prasmę. Rėmai (įrėminimas) yra mąstymo priemonė, “greitoji prieiga”, kurią žmonės naudoja, kad sudėtinga informacija turėtų prasmę. Įrėminimas - tai pasakojimas, kurį žmogus pateikia sau ir kitiems apie situacijos esmę ir atsiradimą. Įrėminimo keitimas gali pakeisti požiūrį bei sprendimų priėmimą.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Neverbalinė percepcija ir bendravimo ženklai
Dažniausiai kasdieniniame gyvenime minėdami bendravimą, turime galvoje bendravimą žodžiais. Tačiau psichologiniai tyrimai parodė, jog įprasto pokalbio metu tik apie trečdalį informacijos perduodame ir priimame žodžiais, o maždaug du trečdalius - kitais būdais. Pagrindiniai informacijos apie žmogaus vidinę būseną reiškimo būdai yra neverbaliniai.
Asmeninė erdvė ir prisilietimai
Erdvė, kuri susidaro tarp mūsų ir kitų žmonių, yra išorinė vidinių jausmų išraiška. Ji daug ką pasako apie tai, ką jaučiame kitų žmonių atžvilgiu ir ką, savo ruožtu, jie jaučia mums. Prisilietimai - tai vienas ankstyviausių ir paprasčiausių noro bendrauti reiškimo būdų. Tačiau šiuolaikinėse kultūrose prisilietimų vengiama: jie savotiški tabu, kadangi neišvengiamai pažeidžia mūsų asmeninę erdvę.
Atlikti bandymai rodo, jog prisilietimai ypač stipriai išryškina kultūros skirtumus. Vieni prisilietimai yra suprantami kaip artumo arba agresijos pasireiškimas, kiti laikomi priimtinais net ir tarp nepažįstamų žmonių.
Akių kontaktas, veido išraiška ir gestai
Akių kontaktas yra labai aiškus mūsų ketinimo bendrauti su kitu žmogumi požymis. Akių kontaktu parodomas ketinimas užmegzti bendravimo ryšį. Veido išraiška mums padeda orientuotis, ko reikia vengti, kam turėtume padėti, su kuo verta užmegzti pokalbį, o ko geriau nekalbinti. Tikros emocijos pasireiškia iš karto, nedelsiant. Gestais galime nutraukti pašnekovą, paraginti jį kalbėti, perduoti žodį kitam, parodyti, jog patys norime kažką pasakyti ir pan.
Kūno kalba, apranga ir paralingvistika
Mėgstamam žmogui stengiamės pasirodyti palankiai, todėl kontroliuojame savo kūną tam, kad nebūtume pernelyg atsainūs. Drabužiai nusako žmogaus socialinę padėtį, grupinę priklausomybę, agresyvumo laipsnį ir lytinę orientaciją. Bendravimas su kalba nesusijusiais garsais vadinamas paralingvistiniu bendravimu. Tai - juokas, verksmas, kosėjimas, žiovavimas ir kt. Paralingvistinis bendravimas yra labai svarbus užmezgant ir palaikant kontaktą su kūdikiais, dar nemokančiais kalbėti.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Kalbinė komunikacija: žodžio galia
Žmonių bendravimas kalbos ženklais vadinamas kalbėjimu. Bendraujantys žmonės turi kalbėti abiem suprantama kalba. Kalbėjimas gali būti ne tik išorinis, bet ir vidinis. Išorinis kalbėjimas skirstomas į sakytinį ir rašytinį. Rašytinis kalbėjimas yra sudėtingesnis. Rašto kalbos sakiniai paprastai esti ilgesni ir gramatiškai sudėtingesni negu sakytinės kalbos.
Monologinis kalbėjimas esti tada, kai šneka vienas žmogus, o kiti, tik būdami klausytojais, tik priima žodinę informaciją. Dialoginio bendravimo metu partneriai vienas kitam perdavinėja pokalbio giją - ir patys kalba, ir kitų klausosi. Bendraujant derinamasi ne tik prie pokalbio stiliaus. Pokalbį dažnai lydi gestai. Pokalbis vyksta spontaniškai.
Bendravimo poreikis, vertybės ir savęs suvokimas
Bendravimas yra universali vertybė, būdinga visiems arba beveik visiems žmonėms. Žmogus iš prigimties yra sociali būtybė. Ką tik gimusiam kūdikiui jau reikia ne tik maisto, šilumos, bet ir aplinkinių dėmesio bei meilės. Sėkmingas bendravimas yra svarbi visaverčio gyvenimo dalis, teigiamų emocijų šaltinis, jaučiame aplinkinių įtaką.
Norėdami bendrauti su mus supančiais žmonėmis, suprasti juos, padėti spręsti jų problemas, turime pažinti save. Bendravimui ypač svarbus yra savo asmenybės vertinimas, savojo "Aš" vaizdo matymas. "Aš" vaizdas - tai vaizdinių ir sprendimų apie save sistema. Išskiriami realusis "Aš", idealusis "Aš", ateities "Aš" ir parodomasis "Aš". Realius "Aš" nesutampa su idealiuoju, tačiau jo galima siekti.
Bendravimo sunkumai ir jų priežastys
Šiuolaikinėje industrinėje visuomenėje natūralus žmonių bendravimas tampa probleminiu reiškiniu. Paradoksalu, tačiau industrinė visuomenė, suteikusi žmogui daug patogumų, tuo pačiu atitolino žmones vieną nuo kito. Dėl to iškyla daugybė svarbių kultūrinių, dvasinių, psichologinių, etinių, estetinių ir komunikacinių problemų. Žmonių skaičius auga, tačiau gebėjimas bendrauti mažėja, nors turėtų būti atvirkščiai. Šis paradoksas tik didina nūdienos žmonių vienišumą.
Priežastys, dėl kurių žmonėms sunku užmegzti kontaktus, dažnai slypi pasąmonės struktūroje, kuri susiformuoja po žmogaus gimimo. Paveldėti bendravimo sunkumai sudaro tik dalį reiškinių, trukdančių bendrauti. Ne mažiau svarbūs yra ir aplinkos veiksniai, turėję įtakos mūsų gyvenime ir prisidėję prie mūsų elgsenos bei charakterio formavimosi. Tai gali būti iširusios šeimos, silpna mokykla, brutalumas ar seksualinis išnaudojimas.
Bendravimo taisyklės, tolerancija ir praktiniai patarimai
Norėdami užmegzti kontaktą su svetimais žmonėmis, privalome laikytis tam tikrų, nerašytų, bendravimo taisyklių. Dėmesingai ir atidžiai klausyti yra toks menas, kurio turime nepaliaujamai mokytis. Taip pat mokykimės tolerancijos ir pagarbos kitų nuomonei. Šios taisyklės ypač svarbu nepamiršti darbe, kur visada "priverstinai" bendrauja daug žmonių.
Nesvarbu, apie ką būtų kalbama, - apie darbą ar apie privačius dalykus, - esant skirtingoms nuomonėms, tik tada galima prieiti vieningos išvados, kai stengiamasi suprasti kito požiūrį ir jo argumentus. Be abejo, siekiant gerų tarpusavio santykių, labai svarbi yra paprastutė taisyklė: būkime su visais žmonėmis draugiški. Nedraugiškumas dar niekada nesukėlė palankios reakcijos.
Santrauka ir taikymas
Socialinė percepcija apima daugybę skirtingų aspektų, tokių kaip pirmasis įspūdis, komunikacija ir tarpusavio sąveika. Kiekviename suvokimo akte skiriama suvokimo subjektas ir objektas, procesas ir rezultatas. Socialinė psichologija nagrinėja, kaip mūsų mintys, emocijos ir elgesys priklauso nuo kitų žmonių, visuomenės normų bei socialinių sąveikų. Jos žinios gali būti itin naudingos tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime: jos padeda suprasti, kaip kiti mus veikia, ir leidžia sąmoningiau reaguoti į socialinį spaudimą bei informaciją.
| Percepcijos aspektas | Pagrindiniai elementai | Praktinis panaudojimas |
|---|---|---|
| Pirmasis įspūdis | Išvaizda, manieros, balso tonas | Savaiminė įvaizdžio valdymas, pirmojo kontakto strategijos |
| Neverbalinė komunikacija | Akių kontaktas, veido išraiška, gestai, prisilietimai | Empatija, kūno kalbos skaitymas, kultūrinių skirtumų suvokimas |
| Atribucija ir heuristikos | Motyvų aiškinimas, greitos sprendimų taisyklės | Klaidų atpažinimas, kritinis mąstymas, sprendimų gerinimas |
| Stereotipai ir įsitikinimai | Supaprastinimai, tvarūs įsitikinimai | Švietimas, įrėminimo keitimas, tolerancijos skatinimas |
tags: #socialine #percepcija #suvokimas #jos #desningumai