Socialiniai tinklai yra itin populiarūs ir suteikia fantastišką platformą laisvalaikiui, bendravimui ir mokymuisi. Daugelis jaunų žmonių jais naudojasi moderniai, skirtingoms programėlėms ir auditorijoms konstruodami skirtingas žinutes ir bendraudami įvairiausių prietaisų - išmaniųjų telefonų, planšečių, žaidimo konsolių - pagalba.
Viešųjų e. paslaugų ir socialinių tinklų sąveika
Skaitmenizacija visiškai pakeitė ir viešuosius pirkimus bei konkursus - popierinės paraiškos jau senokai tapo praeitimi. Skaitmeninės viešosios paslaugos - tai ne tik technologinis patogumas, bet ir modernios, pažangios valstybės ženklas, kuris kasdien taupo laiką, mažina biurokratiją ir kuria patogesnį gyvenimą kiekvienam, nes skaitmenizavus paslaugas viskas yra vienoje vietoje, skaidru, saugu ir patikima, pasiekiama visą parą iš bet kurios vietos.
„Mokesčių deklaravimas yra puikus pavyzdys, kaip technologijos palengvino žmonių kasdienybę. Gyventojų pajamų mokesčio deklaracija dabar pateikiama per elektroninę deklaravimo sistemą (EDS) vos per kelias minutes. Ši elektroninė paslauga evoliucionavo nuo beveik Excel lentelės iki paslaugos vedlio, kai gyventojui pateikiami jau užpildyti duomenys, jis turi atsakyti tik į kelis klausimus, todėl net ir mažiau patyrę naudotojai gali pateikti deklaraciją be streso“, - pasakoja Valstybinės skaitmeninių sprendimų agentūros (VSSA) direktoriaus pavaduotojas Arminas Rakauskas.
Popierinės pažymos ir sertifikatai Lietuvoje jau beveik išnyko. Anksčiau dėl jų tekdavo važiuoti į savivaldybę ar Registrų centrą, o šiandien viską galima gauti keliais paspaudimais per Elektroninius valdžios vartus ar kitas valstybės informacines sistemas. Bankai ar notarai reikalingas pažymas ar duomenis pasiekia tiesiogiai elektroninėse sistemose. Tai ne tik taupo laiką, bet ir mažina biurokratiją bei klaidų tikimybę“, - primena „Prisijungusi Lietuva“ atstovas.
Juridinių asmenų steigimas taip pat yra puikus pavyzdys skaitmenizuojant elektroninės valdžios paslaugas Lietuvoje. „Anksčiau reikėdavo vykti į Registrų centrą su popieriniais dokumentais, laukti, kol jie bus patvirtinti, o dabar įmonę, mažąją bendriją ar net asociaciją galima įsteigti per elektroninę „Registrų centro savitarnos“ sistemą“, - sako projekto „Prisijungusi Lietuva“ lektorius ekspertas Nerijus Urbelionis.
Taip pat skaitykite: Socialinės politikos įrankiai: naujoji viešoji vadyba
Verta paminėti ir elektroninės receptų sistemą (e. sveikata). Popierinių receptų mūsų šalyje praktiškai nebėra nuo 2020 metų. Visi receptai išrašomi tik elektroniniu būdu per e. sveikatos sistemą, o vaistinėse jie matomi nustačius asmens tapatybę. Dėl to nebereikia saugoti popierini lapelių, mažėja klaidų, duomenys pasiekiami visiems gydytojams, o gyventojai visada gali prisijungti ir matyti savo ligos istoriją, receptus ir siuntimus.
Socialinių išmokų ir pensijų išmokėjimo procesas taip pat tapo visiškai skaitmeninis. „Dalis žmonių anksčiau dar gaudavo pinigus grynaisiais per paštą, o šiandien beveik viskas vyksta elektroniniu būdu - prašymai teikiami internetu, o išmokos pervedamos tiesiai į banko sąskaitas. Tai užtikrina saugumą, patogumą ir greitesnį procesą“, - naudotis visomis šiomis paslaugomis gyventojus moko „Prisijungusi Lietuva“ lektorius ekspertas N. Urbelionis.
Be to, galima drąsiai teigti, kad Lietuvoje jau įsigaliojusi nauja „parašo kultūra“: daug institucijų, pvz. „Sodra“, VMI, Registrų centras, savivaldybės, popierinių parašų nebepriima net sutartyse. Kiti skaitmeniniai procesai - priėmimas į aukštąsias mokyklas, vaiko gimimo registracija, bedarbio registracija ir darbo paieška per Užimtumo tarnybą - taip pat vykdomi elektroniniu būdu.
Rizikos socialiniuose tinkluose ir jų poveikis viešosioms e. paslaugoms
Tačiau socialiniai tinklai, kaip ir kitos viešosios komunikacijos formos, kelia ir tam tikrų rizikų. Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje informacijos perteklius ir technologijų tobulėjimas yra nuolatiniai, neišvengiamai vystosi ir skaitmeninės rizikos. Analizuojama socialinių tinklų naudojimo rizikų ir jų valdymo būdų tema yra neatsiejama šiuolaikinio visuomenės gyvenimo dalis.
Atlikus tyrimą, išanalizavus rezultatus pavyko pasiekti iškeltus uždavinius. Rezultatai parodė, kad socialiniuose tinkluose kyla įvairios rizikos: Dezinformacija, Patyčios/neapykantos kalba, Priklausomybė, Per didelis įsitraukimas, Traumuojantis poveikis paaugliams/vaikams, Iškreipto/tobulo pasaulio vaizdavimas, Nuomonės formuotojų pateikiama klaidinga reklama, Duomenų saugos pažeidimai.
Taip pat skaitykite: socialinis poveikis koncertinėse įstaigose
Dezinformacijos rizika
Lietuvos informacinę erdvę stebintys kariuomenės ekspertai atkreipia dėmesį į vis didėjantį dezinformacijos srautą, susijusį su koronaviruso valdymu. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovo, vyr. leitenanto M. Kunevičiaus teigimu, socialiniuose tinkluose dažnai raginama nesitirti dėl galimos koronaviruso infekcijos, nesilaikyti saviizoliacijos, vengti dezinfekuoti rankas, gąsdinant galimomis sveikatos problemomis.
Itin aktyviai skleidžiama dezinformacija, kad koronaviruso krizės iš tikrųjų nėra ir viskas daroma norint kontroliuoti žmones - esą ligoninės iš tikrųjų yra tuščios, o medikai verčiami klastoti informaciją. Būtent todėl Lietuvos gyventojai raginami kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose randamą informaciją. Norint pasitikrinti naujausią statistiką, žmonės kviečiami rinktis oficialias valstybės institucijų svetaines, nenaudoti vieno šaltinio norimai informacijai gauti, nepasiduoti emocijoms perskaičius skambias antraštes portaluose.
Mokslininkai taip pat patvirtino hipotezę, kad aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose skleidžiamą informaciją vertina kritiškiau ir atidžiau. Dabartinė žiniasklaidos ir interaktyvių medijų aplinka yra kaip niekad įvairialypė, tačiau nesaugi - tarp skleidžiamos informacijos yra daug propagandos, apeliavimo į emocijas.
Visuomenės susiskaldymą ir sistemišką faktų iškraipymą itin efektyviai išnaudojo verslininkas Donaldas Trumpas, tapęs JAV prezidentu, ir judėjimas „Brexit“, pasiekęs pergalę D. Britanijos referendume dėl išstojimo iš ES. Tokiomis aplinkybėmis nepakankamas dėmesys naujienų raštingumui, negebėjimas atskirti propagandos nuo faktų iš dalies galėjo nulemti D. Trumpo ir „Brexit“ sėkmę.
Psichologinės rizikos
Psichologai, neuromokslininkai ir psichiatrai visame pasaulyje stebi tiesioginį ryšį tarp didėjančio laiko, praleidžiamo prie ekranų, ir prastėjančios visuomenės psichinės būklės. Tai nėra tik laikinas nuovargis ar akių įtampa; kalbame apie giluminius emocinius sutrikimus, savivertės krizes ir priklausomybės mechanizmus, kurie savo pobūdžiu prilygsta priklausomybei nuo azartinių lošimų ar cheminių medžiagų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos įstatymai dėl smurto artimoje aplinkoje
Vienas iš pagrindinių aspektų, kurį pabrėžia ekspertai, yra biologinis socialinių tinklų veikimo mechanizmas. Jos yra kruopščiai suprojektuotos taip, kad maksimaliai išlaikytų vartotojo dėmesį. Kiekvieną kartą, kai gauname pranešimą, „patiktuką“ ar naują komentarą, mūsų smegenyse išsiskiria nedidelis kiekis dopamino - laimės ir malonumo hormono. Šis procesas evoliuciškai mus skatino ieškoti maisto ar socialinio ryšio, tačiau skaitmeninėje erdvėje jis tampa begaliniu ciklu.
Ilgainiui šis nuolatinis stimuliavimas sukelia toleranciją, todėl norint pajusti tą patį pasitenkinimo lygį, reikia vis daugiau laiko praleisti virtualioje erdvėje. Socialiniai tinklai tapo terpe, kurioje demonstruojama ne realybė, o kruopščiai atrinkta, retušuota ir pagražinta gyvenimo versija. Ekspertai įspėja, kad nuolatinis savęs lyginimas su kitais yra vienas žalingiausių įpročių psichinei sveikatai.
Angliškas terminas FOMO (Fear of Missing Out), arba baimė kažką praleisti, tapo vienu ryškiausių šiuolaikinės psichologijos fenomenų. Tai nuolatinis nerimas, kad kiti žmonės tuo metu patiria kažką įdomaus, dalyvauja svarbiuose įvykiuose ar tiesiog smagiai leidžia laiką be jūsų.
Psichinė sveikata yra neatsiejama nuo fizinio poilsio, o socialiniai tinklai yra vienas didžiausių kokybiško miego priešų. Mėlynoji ekranų šviesa slopina melatonino gamybą, todėl tampa sunkiau užmigti. Naršymas prieš miegą stimuliuoja smegenis, sukelia emocines reakcijas (pyktį dėl naujienų, pavydą dėl kitų nuotraukų ar susijaudinimą), kurios neleidžia organizmui pereiti į ramybės būseną.
Rizika vaikams
Socialiniai tinklai suteikia galimybes bendrauti su žmonėmis pasaulyje be ribų. Šaunu, kad jauni žmonės gali susirasti panašių į save ar patiriančių panašius dalykus draugų, kurių kitų atveju nebūtų pažinę. Tačiau socialinių tinklų platformos turi turėti aiškius ir lengvai pasiekiamus būdus pranešti apie netinkamą turinį.
Didžioji dauguma socialinių tinklų platformų nėra skirtos vaikams, neturintiems 13 metų. Visgi labai svarbu gerbti vartotojo taisykles ir registruotis tik tada, kai tai daryti leidžiama, nes jaunesniems vartotojams būtinos didesnės apsaugos. Paklauskite, kokios programėlės labiausiai patinka jūsų vaikui ir sužinokite, kokios yra jų amžiaus rekomendacijos.
Priminkite vaikui, kad ir koks malonus būtų internetinis draugas (ar draugė), jis gali būti visai ne tas, kuo dedasi. Jeigu internetinis draugas prašo kokios nors asmeninės informacijos, kviečia susitikti, atsiunčia netinkamo ar trikdančio turinio nuotrauką, vaikas išsyk privalo pasakyti apie tai jums ar kitam patikimam suaugusiajam.
Patarimas: Leiskite vaikui žinoti, kad jis visuomet gali kreiptis į jus, jeigu jam kas nors nutiktų internete. Padrąsinkite vaiką niekada nekeršyti, jei kas nors pradėjo, pasakė ar padarė negerus dalykus internete. Tuomet svarbiausia pasinaudoti blokavimo ir pranešimo apie netinkamą turinį galimybėmis, tiesiog užkertant tam kelią. Ekrano vaizdą, kaip įrodymą, visuomet rekomenduojama išsaugoti.
Savo lūkesčius, kaip naudositės internetu, kaip elgsitės jame, išsakykite kuo anksčiau. Pvz., sutarkite: „mes turėsime bendrą slaptažodį ir atnaujinsime jį nuolat“, „pagelbėsiu tau pridedant naujus draugus ir peržiūrėsiu draugų ratą“ ir t. t. Drauge susėdę įsitikinkite, kad visi žinote, kaip naudotis platformos saugumo įrankiais. Suraskite platformos siūlomus blokavimo ir pranešimo apie netinkamą turinį įrankius ir susipažinkite, kaip jais naudotis.
Verta pradėti nuo Šeimos susitarimo, jame įvardijant lūkesčius, kaip bus elgiamasi socialiniuose tinkluose. Saugokime skaitmeninę reputaciją. Paraginkite vaiką kaskart, prieš bet ką publikuojant, pagalvoti dar kartą ir naudotis platformų siūlomais saugumo nustatymais. Vaikas yra tik tiek privatus, kiek privatus jo aktyvus internetinis draugas.
Profilių nustatymai leidžia pasirinkti tik draugams skirtą ar privačią profilio versiją, leidžiančią jūsų turinį matyti tik tiems, kam toks leidimas suteiktas. Viešą profilį gali matyti bet kas. Nuo pat pradžių užtikrinkite, kad vaikas žino, kas yra asmeninė informacija ir kokia informacija internete dalintis (ne)galima. Asmeninė informacija - tai vardas, pavardė, namų, mokyklos adresas, elektroninis paštas, slaptažodžiai ir t. t. Tai padės vaikui apsaugoti save ir savo draugus internete.
Teisinė apsauga ir amžiaus patikra
Prieš keturis metus pradėtame taikyti Bendrajame duomenų apsaugos reglamente išskirtinis dėmesys skirtas vaikų asmens duomenų tvarkymui. Nustatyta pareiga veiklos subjektams užtikrinti, kad informacinės visuomenės paslaugos (įvairūs socialiniai tinklai, elektroninio paštas, elektroninės parduotuvės ir pan.) tiesiogiai vaikui bus siūlomos tik jeigu jis yra bent 16 metų amžiaus.
Europos duomenų apsaugos valdyba gairėse dėl sutikimo pabrėžia, kad dėl amžiaus patikrinimo neturėtų būti tvarkoma pernelyg daug duomenų. Pagal pasirinktą duomenų subjekto amžiaus patikrinimo mechanizmą turėtų būti įvertinama ir siūlomo duomenų tvarkymo rizika. Kai kuriomis aplinkybėmis, kai rizika nedidelė, gali būti tikslinga reikalauti, kad naujas paslaugos užsakovas atskleistų savo gimimo metus arba užpildytų formą, kurioje pareikštų, kad yra (arba nėra) nepilnametis.
Europos Komisija rekomenduoja taikyti tokias amžiaus patikrinimo priemones kaip, kad, pavyzdžiui, klausimo, į kurį vidutinis vaikas negalėtų atsakyti, pateikimas arba reikalavimas, kad nepilnametis nurodytų kurio nors iš savo tėvų elektroninio pašto adresą, kad šis galėtų pateikti savo rašytinį sutikimą.
Apibendrinant, galima pastebėti, jog kiekvienu atskiru atveju duomenų valdytojams, laikantis pritaikytosios ir standartizuotos duomenų apsaugos principų, tenka pareiga pasirūpinti, kad vaikų teisės ir interesai būtų apsaugoti, pagrįstomis pastangomis įsitikinant, kad informacinės visuomenės paslaugos vaikams bus siūlomos tiesiogiai tik įsitikinus, kad jis yra sulaukęs 14 m. amžiaus, arba, esant jaunesnio amžiaus vaikui, - tik esant vaiko tėvų pareigų turėtojų sutikimui ar leidimui.
Ne ką mažiau svarbu, ir atliekamo asmens duomenų tvarkymo skaidrumas, kuris siejamas su pareiga aiškiai, paprastai, suprantama kalba informuoti asmenį, kas daroma su jo asmens duomenimis ir kodėl. Minėta institucija akcentavo, kad vaikai prasčiau suvokia savo veiksmų pasekmes, įskaitant dalijimosi asmens duomenis socialinėje žiniasklaidoje pasekmes, būtent todėl jiems pagal duomenų apsaugos teisė aktus suteikiama papildoma apsauga.
Čia suklusti turi ir Lietuvoje veikiantys, informacinės visuomenės paslaugas siūlantys asmenys, bei pasitikrinti, ar jų pateikiama informacija apie asmens duomenų tvarkymą vaikams gali būti laikoma aiškia, paprasta ir lengvai jiems suprantama.
Švietimo ir medijų raštingumo vaidmuo
Vytauto Didžiojo universiteto vykdomas projektas „Naujienų raštingumo ugdymas: kaip suprasti medijas?“ siekia Lietuvoje ugdyti medijų raštingumą, išmanų, atsakingą ir kūrybišką informacijos vartojimą viešojoje erdvėje, kuris skatintų teigiamus žurnalistikos pokyčius, aktyvesnį auditorijos bendradarbiavimą su medijomis, ieškant kokybiškų ir novatoriškų demokratinio dalyvavimo sprendimų.
Prof. Auksė Balčytienė pažymi, kad vienas esminių pasikeitimų Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra vienos masinės medijos dominavimo pabaiga - nebeliko vieno ar kelių didelių informacijos skleidimo centrų, kurie pranoktų visus kitus. Skirtys tarp auditorijų egzistuoja pagal amžių, regioną ir ypač - pagal išsilavinimą. Prof. A. Balčytienė teigia, jog tyrimu pasitvirtino klasikinė žinojimo skirties (angl. knowledge gap hypothesis) hipotezė: daugėjant medijų kanalų, labiau išsilavinę žmonės gali gauti daugiau naudos, greičiau pasiekti ir geriau suvokti informaciją, nei mažiau išprusę.
Lietuvos mokyklose jau bandyta įvesti medijų raštingumo dalyką - tačiau tai pavienės iniciatyvos, neįtrauktos į privalomą mokyklinę programą. Be to, svarbu, kad ten būtų mokoma ne tik apie turinio, bet ir technologijų veikimo suvokimą. Sykiu ir su medijų raštingumu Suomijoje susijusios rizikos, kaip ir Švedijoje ar kitose Šiaurės šalyse, tėra vertinamos 3 procentais, o tuo tarpu Lietuvoje - net 81 proc. Taip yra ir dėl to, kad mūsų šalyje švietimo ir visuomenės informavimo politika yra vėluojanti ir per menkai koordinuojama, medijų naudojimas yra per mažai ištirtas, o mokymo procese medijos yra taikomos nepakankamai aktyviai.
Sėkmingos integracijos galimybių, galimų medijų politikos gairių Lietuvoje ieško ir mokslininkai, dirbantys prof. A. Balčytienės vadovaujamame projekte. Mokslininkų teigimu, medijų vartojimo skirtumai tarp kartų šiandien yra tokie ryškūs todėl, kad pačios žmonėms prieinamos medijos dar niekada nebuvo tokios skirtingos, išgyvename didelę technologinę revoliuciją, kuri koreguoja ir visuomenės struktūrą.
Praktiniai patarimai saugiam e. paslaugų ir socialinių tinklų naudojimui
- Naudokitės oficialiais šaltiniais ir keliais informacijos kananais, ypač tikrinant viešųjų paslaugų duomenis ir naujienas.
- Įsitikinkite, kad vaikai nurodo teisingą savo amžių ir laikykitės platformų amžiaus rekomendacijų.
- Sukurkite šeimos susitarimą, atnaujinkite bendrus slaptažodžius ir aptarkite profilių privatumo nustatymus.
- Naudokite blokavimo ir pranešimų apie netinkamą turinį įrankius; saugokite įrodymus (ekranvaizdžius) prireikus.
- Ugdykite naujienų raštingumą mokykloje ir namuose, mokykite atskirti faktus nuo emocijų ir propagandos.
- Ribokite ekranų laiką, ypač prieš miegą, siekiant išsaugoti miego kokybę ir psichinę sveikatą.
Siekiant sumažinti Lietuvos piliečių skaitmeninę atskirtį, iki 2026-ųjų balandžio visose 60-tyje savivaldybių vyks nemokami renginiai apie tai, kaip naudotis valdžios paslaugomis internete. Užsiregistruoti į „Prisijungusi Lietuva“ praktines dirbtuves ir mokymus galima projekto svetainėje www.prisijungusi.lt renginių žemėlapyje pasirinkus savo vietovę. Projektą „Prisijungusi Lietuva: skaitmeninių įgūdžių tobulinimas“ įgyvendina Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra kartu su partneriais asociacija „Langas į ateitį“ ir nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
Elkimės saugiau socialiniuose tinkluose.
Trumpas praktinių skaitmenizacijos privalumų suvestinė
| Paslauga | Privalumas |
|---|---|
| EDS (mokesčių deklaravimas) | Greita, mažina stresą, pateikiami jau užpildyti duomenys |
| Registrų centro savitarnos sistemos | Įmonių steigimas be popierinių dokumentų |
| e. sveikata (elektroniniai receptai) | Mažina klaidas, prieinamumas gydytojams, patogumas pacientui |
| Elektroniniai viešieji pirkimai | Skaidrumas, konkurencingumas |
Valstybė daug investuoja į skaitmeninius sprendimus, tad svarbu ir kad gyventojai išmoktų jais naudotis, - sako VSSA direktoriaus pavaduotojas A. Rakauskas. Norėdami gauti dokumentą, registruojamės internetu, o gyvai atvykti reikia tik jo atsiimti, ir tai galima atsisiųsti į paštomatą. Tai leidžia institucijoms aptarnauti daugiau žmonių per trumpesnį laiką, o gyventojams - planuoti savo dieną be bereikalingo laukimo.
tags: #viesosios #e #paslaugos #socialiniuose #tinkluose