Sutuoktinių bendras turtas dažniausiai dalijamas lygiomis dalimis, tačiau realybėje teismų praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai nuo šio principo yra nukrypstama. Tai ypač aktualu, kai paveldėjime dalyvauja neįgalus sūnus ar kiti šeimos nariai su ypatingomis aplinkybėmis, kurioms atsižvelgiant, reikia užtikrinti teisingumą ir interesų apsaugą.
Sutuoktinių bendro turto dalijimas ir lygių dalių prezumpcija
Pagal įstatymus, sutuoktinių bendras turtas gali būti padalijamas tiek jų susitarimu, tiek teismo sprendimu. Įstatymai numato bendrojo turto lygių dalių prezumpciją, kuri reiškia, kad, jei kitos sutarties nėra, turtas dalijamas po lygiai. Tačiau šis principas nėra absoliutus. Notaro patvirtintu susitarimu sutuoktiniai gali pasidalyti bendrą turtą lygiomis arba nelygiomis dalimis, jei toks padalinimas nepažeidžia jų ar trečiųjų asmenų interesų.
Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad būtent teismui priklauso teisė nuspręsti, ar yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgiant į įvairias svarbias aplinkybes, ypač jei nėra sutuoktinių susitarimo dėl turto padalijimo.
Teisiniai pagrindai nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) aiškiai suformulavo pagrindinius teisinius kriterijus, leidžiančius teismui priteisti vienam sutuoktinių didesnę dalį bendro turto:
- Atsižvelgimas į nepilnamečių vaikų interesus
- Atsižvelgimas į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį
- Kitos svarbios aplinkybės, susijusios su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais
CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nurodytas pavyzdinis svarbių aplinkybių sąrašas teikiamas kaip minimalus, o teisėjai, remdamiesi bylos aplinkybėmis, gali pripažinti bet kurias kitas faktines aplinkybes reikšmingomis.
Taip pat skaitykite: Kas yra agresyvus asmuo?
Atsižvelgimas į nepilnamečių vaikų interesus
Vienas iš dažniausių motyvų duoti vienam iš sutuoktinių didesnę turto dalį yra tai, kad jis augina nepilnametį vaiką. Pagal teismų praktiką, sutuoktiniui, kuris rūpinasi nepilnamečiu vaiku, gali būti priteistas nekilnojamasis turtas, kuriame jis gyvena kartu su vaiku, o kitam sutuoktiniui gali būti skirta kompensacija už likusią turto vertės dalį (dažnai mažesnė nei pusė). Tai leidžia užtikrinti vaikui saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką.
Be to, svarbios aplinkybės gali būti ir nepilnamečio vaiko sveikatos būklė, neįgalumas ar būtinybė užtikrinti tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas. LAT aiškinimu, šis principas galioja tiek atvejais, kai yra keli vaikai, tiek kai vaikas yra vienintelis.
Atsižvelgimas į sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį
Teismas gali priteisti didesnę turto dalį tam sutuoktiniui, kurio sveikatos būklė yra prasta ar kuris yra neįgalus. Taip pat svarbus vertinamas ir jo darbingumas, gaunamos pajamos bei turto kiekis. Pavyzdžiui, jei vienas sutuoktinis negali dirbti dėl negalios, jis gali gauti prioritetą turto dalijime, siekiant užtikrinti jo gyvenimo kokybę.
Kitos svarbios aplinkybės
LAT pripažįsta tai, kas svarbu siekiant užtikrinti teisingumą: tai gali būti su vienu iš sutuoktinių gyvenančių pilnamečių invalidų nuo vaikystės vaikų interesai, pilnamečio, nepradėjusio savarankiško gyvenimo, vaiko interesai, ilgalaikis proceso metu nustatytas vieno sutuoktinio elgesys (pvz., vengimas sumokėti išlaikymą vaikams). Taip pat atsižvelgiama į sutuoktinių indėlį į bendro turto sukūrimą, pvz., asmeninių lėšų panaudojimą turto įsigijimui ar jo priežiūrą.
Praktikoje pripažįstama, kad sutuoktinis, kuris naudojosi asmeninėmis lėšomis įgyti turtui, turi teisę į didesnę to turto dalį ir kompensaciją. Taip pat yra reikšmingas ir faktinis turto naudojimasis bei rūpinimasis bendru turtu, nors ne visuomet tai laikoma pakankamu pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo.
Taip pat skaitykite: Kaip reikalauti, jei esate neįgalus
Praktiniai pavyzdžiai ir teismų sprendimai
Vienas iš praktinių atvejų, kai teismas pasirinko nukrypti nuo lygių dalių, buvo situacija, kai sutuoktinis, gyvendamas atskirai, neprisidėjo prie turto priežiūros ar remonto, tačiau norėjo gauti lygią dalį.
Kita byla liudijo, kaip teismas skyrė didesnę turto dalį sutuoktiniui, kuris daugelį metų augino bendrą nepilnametį vaiką, kartu atsižvelgdamas į vaiko sveikatos būklę ir gyvenamąją vietą.
Taip pat teismas gali sumažinti sutuoktinio dalį bendrame turte, jei nustatoma, jog jis aplaidžiai laikėsi finansinių įsipareigojimų ar naudojo turto lėšas savo asmeniniams poreikiams nuslėpdamas tai nuo šeimos.
Nukrypimo nuo lygių dalių principo teisiniai reikalavimai
Kai teismas nusprendžia nukrypti nuo bendro turto lygių dalių prezumpcijos, jis privalo ne tik konstatuoti svarbias aplinkybes, bet ir nustatyti, kokia dalis turi būti priskirta konkretų sutuoktinį, užtikrinant svarbių interesų apsaugą. LAT išaiškina, kad tai reikia pagrįsti ir apginti remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis).
Teismas vertina visus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, remdamasis išsamia ir objektyvia bylos aplinkybių analize (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Jis turi motyvuotai nustatyti, kurioms aplinkybėms suteikti prioritetą, jei egzistuoja viena kitai prieštaraujančios svarbios priežastys abiejų sutuoktinių naudai.
Taip pat skaitykite: Pagalba Lietuvoje
| Bylos aplinkybė | Teismo sprendimas |
|---|---|
| Sutuoktinis augina nepilnametį vaiką (neįgalų) | Priskiriamas nekilnojamasis turtas, kita šalis išmokama kompensacija |
| Vienas sutuoktinis turi prastą sveikatos būklę/neįgalus | Priteisiama didesnė bendro turto dalis šiam sutuoktiniui |
| Sutuoktinis nesilaiko išlaikymo įsipareigojimų | Sumažinama jo turto dalis |
| Vieno sutuoktinio asmeninių lėšų įnašas į turtą | Teikiama teisė į kompensaciją ir didesnę dalį turto |
Neįgalaus sūnaus turtinės teisės paveldėjime
Kalbant apie paveldėjimą, neįgalaus sūnaus teisinė padėtis rodo dar didesnį dėmesį jo interesų apsaugai. Teismų praktikoje atsižvelgiama į neįgalumo lygį, gyvenimo sąlygas ir būtinybę užtikrinti nepilnamečio ar pilnamečio, bet priklausomo nuo kitų asmens, poreikius.
Teisė nukrypti nuo standartinių lygių dalių principo taip pat taikoma, kai paveldėjimo bylose yra šeimos nariai su negalia, nes tai leidžia tinkamai apsaugoti jų ekonominę padėtį ir sukurti stabilias gyvenimo sąlygas.
Įstatyminės normos ir praktiniai aspektai
Civilinio kodekso 3.123 straipsnis nustato, kad atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes teismas gali priteisti vienam daugiau turto. Taip pat gali būti sumažinama sutuoktinio dalis, jei nustatyta šeimos negautų pajamų dėl jo aplaidumo ar nevykdymo.
Ši teisės norma yra dinamiška ir leidžia teismams individualiai vertinti kiekvieną atvejį, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Kartu svarbu paminėti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas savaime nereikalauja lygių dalių principo pakeitimo, bet gali būti vienas iš svarbių faktorių vertinant visą bylos vaizdą.
Dažniausi mitai apie bendro turto dalijimą ir paveldėjimą
- Net jei vienas iš sutuoktinių nedirbo ar mažai dirbo, jam dažnai vis tiek priklauso pusė bendro turto, nes pajamos laikomos bendromis.
- Bendrojo turto dalys nėra automatiškai lygios, jei yra pateikti ir įrodyti pagrindai nukrypti nuo šio principo.
- Manipuliacijos siekiant atimti teisę gauti turtą yra nepagrįstos - teismai vertina indėlį ir aplinkybes objektyviai.
Svarbu žinoti savo teises ir pasikonsultuoti su specialistais, ypač kai paveldėjime ar turto dalijime dalyvauja šeimos nariai su specifinėmis aplinkybėmis, kaip neįgalumas.