Nuo senų laikų žmonija stengiasi pasiūlyti sergantiesiems ir mirštantiesiems tinkamą pagalbą ir palaikymą. Gydymas vaistais nuo 1950 m. kartu su geresniu psichosocialiniu ir dvasiniu mirštančių pacientų poreikių suvokimu sudarė paliatyvios pagalbos paslaugų plėtros pagrindą.
Paliatyvios pagalbos principai susiformavo ir buvo taikomi XX a. Pirmąją paliatyvios pagalbos ir slaugos ligoninę (prieglaudą), skirtą tik mirštantiesiems Prancūzijoje 1845 m. Tikrąja modernaus paliatyviosios pagalbos ligoninių judėjimo steigėja laikoma Cicely Saunders. Cicely Saunders Londone, 1967 m. atidarė St.Christopher’s paliatyvios pagalbos ligoninę. Tai buvo pirmasis šios srities modernus mokymas ir mokslinis darbas. Cicely Saunders skyrė savo profesinį ir asmeninį gyvenimą pacientų, sergančių mirtinomis ir progresuojančiomis ligomis, priežiūrai ir tyrimui.
Ji visada gilinosi į specifinius ir unikalius kiekvieno paciento ir jo šeimos poreikius, ir nustatė, jog nesugebama tinkamai į juos reaguoti į juos. Modernių paliatyvios pagalbos ligoninių plėtra labai padidėjo nuo 1967 metų. Ši filosofija paplito visame pasaulyje, buvo taikoma daugeliui skirtingų kultūrų ir regionų. Tačiau nėra nei vieno paliatyvios pagalbos teikimo modelio, kuris tiktų visoms situacijoms, bet pagrindiniai paliatyvios pagalbos principai, kurie pabrėžia būtinybę atsižvelgti į kiekvieno paciento ir jo šeimos unikalius poreikius, yra universalūs. Būdai, kaip šiuos tikslus pasiekti, įvairiose šalyse ar net reginiuose skiriasi.
Paliatyviąją pagalbą nereikėtų suvokti tik kaip tam tikros institucijos pagalbą. Žodis paliatyvus kilęs iš lotynų kalbos žodžio pallium, kuris reiškia kaukę, apvalkalą arba apdangalą, apsiaustą [2]. Etimologiškai paliatyvi pagalba iš esmės yra nepagydomos ligos padarinių slėpimas ar apsiautimas apsiaustu tų, kurie yra palikti šaltyje, nes gydomoji medicina jiems padėti nebegali [22]. Oksfordo anglų kalbos žodynas šį terminą apibūdina taip - padėti, išvaduoti, netaikant gydymo.
PSO 1990 metais paliatyviąją pagalbą apibrėžia kaip - „aktyvią, visapusišką, paciento, sergančio nepagydoma liga, priežiūrą. Svarbi skausmo, kitų simptomų bei psichologinių, socialinių, dvasinių problemų kontrolė. Paliatyviosios pagalbos tikslas yra pasiekti kuo geresnę pacientų ir jų šeimų gyvenimo kokybę“ [22]. Šis apibrėžimas yra orientuotas į pacientą, pabrėžia įvairiapusę žmogaus prigimtį ir laiko gyvenimo kokybę aukščiausiu tikslu. ES Ministrų Tarybos komiteto paliatyviosios pagalbos organizavimo rekomendacijoje (2003) Europos Sąjungos šalims dalyvėms pateikiamas paliatyvios pagalbos apibrėžimas, kuris evoliucionavo keletą metų ir priklausė nuo paliatyvios pagalbos plėtros įvairiose šalyse.
Taip pat skaitykite: Miego sutrikimai sergant autizmu
Paliatyvioji pagalba apibūdinama kaip sritis, kuri nesistengia atsižvelgti į organus, amžių, lligos ar patologijos tipą, bet bando įvertinti galimą prognozę ir tenkinti specifinius individualaus paciento ir jo šeimos poreikius. Tradiciškai buvo laikoma, jog paliatyvioji pagalba tinkama tik tuo metu, kai mirtis neišvengiama. Dabar manoma, jog paliatyvioji pagalba gali daug padėti ir ankstyvų progresuojančios ligos stadijų metu. Šiuolaikinis modernus paliatyvios pagalbos ligoninių judėjimas buvo įkurtas, remiantis prielaida, jog labai trūksta pagalbos mirštantiems žmonėms. Šiandien paliatyvios pagalbos tikslas yra fizinių simptomų lengvinimas ir bandymas taip pakeisti ligos eigą, kad ligonis kuo ilgiau išliktų nepriklausomas, o jo gyvenimo kokybė nenukentėtų.
Reikia stengtis sumažinti ligonio socialinę izoliaciją, susijusią su ligos progresavimu, nerimą ir baimę, leisti žmogui numirti oriai, o jo artimiesiems tuo metu suteikti reikalingą pagalbą [17].
Su geresnės gyvenimo kokybės uužtikrinimu nepagydomos ligos laikotarpiu - susiję ir paliatyvios pagalbos principai.
- Ji mažina skausmą ir kitus simptomus.
- Paliatyvioji pagalba teikia didelę svarbą optimaliai skausmo ir kitų simptomų kontrolei pasiekti ir išlaikyti.
- Būtina išsamiai įvertinti kiekvieno paciento būklę, įskaitant ir smulkią anamnezę, fizinę apžiūrą ir tyrimus.
- Teigia gyvenimą ir laiko mirimą normaliu procesu.
Esminis mums visiems bendras dalykas yra tai, jog mūsų visų mirtis yra neišvengiama. Pacientai, kuriems reikia paliatyviosios pagalbos, negali būti laikomi medicinos nesėkmėmis. Paliatyvioji pagalba stengiasi garantuoti, kad pacientai galėtų ir būtų skatinami gyventi naudingą, produktyvų ir visavertį gyvenimą iki pat jų mirties akimirkos.
- Nesiekia nei paspartinti, nei atidėti mirties.
- Jos procedūros nėra ir neturėtų būti skirtos, kuo anksčiau nutraukti gyvenimą.
- Taip pat labai svarbu, kad šiuolaikinės medicinos technologijos nebūtų naudojamos nenatūraliai pratęsti gyvenimą.
- Gydytojai neprivalo tęsti gydymo, kuris yra akivaizdžiai beprasmis ir perdaug sunkina pacientą.
- Pacientai turi teisę atsisakyti gydymo.
- Integruoja psichologinius ir dvasinius paciento priežiūros aspektus.
Taip pat skaitykite: Kaip atsistatyti po miego arterijos operacijos
Puiki fizinė priežiūra yra gyvybiškai svarbus dalykas, tačiau vien jo nepakanka.
- Siūlo paramos sistemą, t.y. stengiasi padėti pacientui gyventi kuo aktyvesnį gyvenimą iki pat mirties.
- Svarbu pastebėti, kad pacientas nustato tikslus ir prioritetus.
- Sveikatos priežiūros specialistas turi padėti pacientui siekti numatytų tikslų.
- Akivaizdu, jog paciento prioritetai, laikui bėgant, gali smarkiai pasikeisti.
- Siūlo padėti šeimai susidoroti su paciento liga ir netektimi.
Šeima yra paliatyviosios pagalbos vienetas. Šeimos nariai turi savo individualias problemas ir sunkumus. Slaugytojai privalo juos žinoti ir į tai reaguoti.
- Taikoma interdisciplininį požiūrį ir stengiasi patenkinti paciento ir jo šeimos poreikius, įskaitant konsultavimą netekties atvejais, jeigu to reikia.
Akivaizdu, jog dažniausiai vienas asmuo ar viena disciplina negali tinkamai spręsti tiek daug ir tokių kompleksiškų problemų, kurios kyla paliatyvios pagalbos laikotarpiu. Norint, kad komanda galėtų dirbti darniai, labai svarbu aptarti tikslus bei uždavinius, o bendravimas turi būti veiksmingas ir greitas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos slaugos įstaigų higiena
- Gerina gyvenimo kokybę, gali teigiamai veikti ligos eigą.
- Gyvenimo kokybės problema pastaraisiais metais tapo dažnu tyrimo objektu.
- Svarbu suvokti, jog tai nėra paprastas fizinės gerovės ar veiklos matas.
- Taikoma ankstyvosioms ligos stadijoms kartu su kitais gydymo bbūdais, kurių reikia pailginti gyvenimą - chemoterapija, spindulinė terapija, atlieka tyrimus, kurių reikia geriau suvokti ir kontroliuoti sunkias ligos kompiliacijas.
Paliatyvioji pagalba neapima tik vienos ligos ar ligos tipo. Ji taikoma visų amžiaus grupių pacientams, atsižvelgiant į numatomą prognozę ir tam tikrus individualius poreikius. Pagalba mirštantiesiems yra paliatyviosios pagalbos pagrindas. Esminiai principai, sudarantys visų paliatyviosios pagalbos paslaugų pagalbos pagrindą, yra pastangos teikti geriausiai įmanomą gyvenimo kokybę kiekvienam pacientui ir jo šeimai.
Paliatyviąją pagalbą teikia atskiri specialistai ir daugiaprofilinės komandos, jos rūpinasi pacientų poreikiais, atsižvelgdamos į neformalius priežiūros teikėjus. Paliatyvioji pagalba siūlo daug paslaugų: priežiūrą namuose, teikti staigios pagalbos bei atokvėpio paslaugas ligoninėse ir pan.
- Namų tarnyba. Pagrindinis principas ir tikslas: pacientai turi gauti tokias pat paliatyvios priežiūros paslaugas kaip ligoninėse.
- Paliatyvios priežiūros skyrius.
- Hospisas. Pagrindiniai principai ir tikslas: teikia sudėtingą pagalbą komplikuotiems ligoniams namų aplinką atitinkančiame stacionare.
- Dienos centras. Pagrindiniai principai ir tikslas: pagerinti ligonių gyvenimo kokybę, sumažinti jų socialinę izoliaciją ir užtikrinti simptomų kontrolę.
- Paliatyvi mobili konsultacinė komanda.
- Pagalba telefonu - padeda profesionalams, slaugantiems artimiesiems.
Poreikis yra tai, ko reikia žmogui arba jo socialinei sistemai pagrįstai funkcionuoti tam tikroje situacijoje. Terminalinė būklė - tai bet kurios ligos periodas, kuomet, nepaisant žinomų ir taikomų gydymo būdų, paciento būklė blogėja. Paliatyvi pagalba - medicinos mokslo ir ppraktikos šaka, besirūpinanti pacientais, sergančiais aktyvia progresuojančia, toli pažengusia liga, kai prognozė ribota ir gydymo tikslas - gyvenimo kokybė. Paliatyvi pagalba reiškia tokią pagalbą, kuri apima visą asmenį - kūną, protą, dvasią - širdį ir sielą.
Ji žiūri į mirimo procesą, kaip į natūralų ir asmeninį. Jos tikslas teikti geriausią gyvenimo kokybę, kokią galima tuo laiku. Mes negalime žiūrėti į žmogų kaip į paprastą biologinę būtybę, kuriai niekuo jjau nebegalime padėti, kuriai reikia tik anestezijos ir jos gyvenimas be reikalo tęsiamas. Kiekvienas pacientas yra asmenybė, kuri iki pat pabaigos gali gyvenimą paversti augimo ir laimėjimų patirtimi, gyventi kaip galima pilniau, tinkamai išnaudojant likusį laiką. Liga ir mirtis vvisada bus neišvengiama ir sudėtinė žmogaus patirties dalis.
Atsižvelgiant į tai daugelyje pasaulio valstybių paliatyvioji pagalba yra integruota į nacionalinę sveikatos sistemą, siekiant užtikrinti kuo geresnės kokybės paslaugas sunkiai sergantiems, mirštantiems pacientams, bei šalia esantiems šeimos nariams. Lietuva viena tų valstybių, kurioje mažai išplėtotos paslaugos mirštantiems pacientams. Galbūt todėl, kad nacionalinė sveikatos apsaugos sistema vis dar orientuota pagal senąją tradicinę medicinos aksiomą, jog sveikata yra ligų nebuvimas, o rūpinimasis ja suprantamas kaip ligų šalinimas. PSO teigia, kad sveikata - tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų nebuvimas. Baltijos šalys priklauso seniausioms pasaulio valstybėms.
Lietuvoje vis didėja vvyresnio amžiaus žmonių, 2004 m. pradžioje vyresni, nei 60 m. žmonės sudarė 20,2 % visų šalies gyventojų [30]. Pagal Statistikos departamento prognozes iki 2020 m., vyresnio amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje didės.
Temos naujumas. Paliatyvi pagalba mūsų valstybėje yra inovacija, kuri kkol kas susiduria su pasipriešinimu iš sveikatos apsaugos sistemos pusės. Apie PP ir jos poreikį kalba tik pavieniai entuziastai, o paprastam eiliniam žmogui šis terminas nežinomas. Šiuo metu Lietuvoje pamažu klojami pamatai šiai pagalbos sistemai ir egzistuoja tik pavieniai paliatyvios pagalbos elementai. Neatlikti epidemiologiniai probleminiai tyrimai, neįvertintas ir neįrodytas ne tik medicininis, socialinis, psichologinis, bet ir ekonominis naujos sistemos sukūrimo būtinumas.
Temos aktualumas. Mirties tema bus aktuali visada tol, kol egzistuos gyvybė žemėje. Ji neaplenkia mūsų, bet kuriame gyvenimo tarpsnyje. Ir kai žmogus stovi prie amžinybės slenksčio, jam reikalinga aplinkinių parama, paguoda, juk mirties akivaizdoje kiekvienas jaučia baimę, nerimą, nežinomybę. Mirtis yra unikalus procesas kuris sukelia stiprius išgyvenimus, palieka gilų pėdsaką artimųjų gyvenime. Įveikti tą paskutinį gyvenimo etapą gali būti labai sunku, todėl ligoniui ir jo šeimai reikia pagalbos. Be to, labai svarbu padėti artimiesiems tas likusias dienas branginti ir kuo įmanoma jas tikslingiau išnaudoti.
XXI amžius tampa gyvenimo kokybės gerinimo amžiumi. Anksčiau buvo kreipiamas dėmesys tik į paciento gyvenimo laiko prailginimą. Šiuo metu svarbiausias matas - pacientų gyvenimo kokybė, atkreipiant dėmesį į besikeičiančius jų poreikius, pagalbos tęstinumą, informaciją. Tyrimo metodas - tyrimui bus naudojamas anketinės apklausos metodas.
Siekiant įvertinti paliatyvios pagalbos poreikį Kauno mieste, sunkiai sergančių pacientų požiūriu, atliktas kiekybinis tyrimas. Tiriamuoju kontingentu pasirinkti kraujo sistemos ligomis, piktybiniais navikais, neuromotorinėmis ligomis sergantys pacientai. Anoniminė anketinė apklausa buvo atlikta 2006 m. sausio - balandžio mėnesiais. Apklausoje dalyvavo 113 pacientų gyvenančių Kauno mieste ir lankančių šeimos kliniką„Corpus Sanum“. Duomenų analizei atrinkta 60 respondentų, kurie savo sveikatos būklę vertino kaip blogą ar labai blogą. Gauti duomenys buvo apdoroti naudojant statistinę duomenų apdorojimo programą SPSS 13.0 for Windows.
Sunkiai sergančių ligonių fizinė būklė:
- Skausmas - 75%
- Dusulys - 51%
- Pykinimas - 19%
- Tuštinimosi, šlapinimosi problemos - 35%
- Pragulos - 25%
- Negalėjimas judėti - 45%
- Miego problemos - 41% respondentų
Didelis atotrūkis tarp sunkiai sergantiems ligoniams teikiamų paslaugų paklausos ir pasiūlos - 75% respondentų pažymėjo, kad šiuo metu jie negauna jokių paslaugų, 72% tiriamųjų pageidautų gauti interdisciplininės komandos paslaugas.
Dažniausiai slaugymo našta tenka vaikams arba sutuoktiniui, todėl pagalbos sistema turi būti išvystyta ir artimiesiems, nes nuo jų savijautos priklauso sunkiai sergančių pacientų gerbūvis.
Gyvenimo kokybė - tai multidimensinė sąvoka, apimanti daug gyvenimo aspektų. Gyvenimo kokybė yra žmogaus suvokimas apie savo vietą gyvenime, kuriam įtakos turi vertybių sistema, supanti kultūra, asmeniniai tikslai, požiūriai ir tarpusavio santykiai. Tai yra išsami, visapusiška koncepcija, apimanti individo fizinę sveikatą, psichologinę būseną, autonomijos lygį, socialinius santykius, asmenines vertybes ir svarbių aplinkos veiksnių poveikį.
Tyrimo duomenys
| Simptomas | Procentas |
|---|---|
| Skausmas | 75% |
| Dusulys | 51% |
| Pykinimas | 19% |
| Tuštinimosi/šlapinimosi problemos | 35% |
| Pragulos | 25% |
| Negalėjimas judėti | 45% |
| Miego problemos | 41% |
