Vienišos motinos Lietuvoje - socialiai ir ekonomiškai pažeidžiama grupė, dažnai visuomenėje nepastebima ir nesuprantama. Jų patiriami sunkumai kyla ne dėl asmeninių sprendimų, bet dėl struktūrinių spragų politiniuose bei administraciniuose sprendimuose, kurių realūs veiksmai dažnai neatitinka vieno suaugusiojo šeimos poreikių. Ši situacija ypač sudėtinga kaimiškose vietovėse, kur paslaugų prieinamumas yra ribotas, o palaikymo tinklai - silpni.
Socialinė ir demografinė situacija
Valstybinės duomenų agentūros ir Europos Sąjungos statistikos tarnybos duomenimis, 2021 m. Lietuvoje apie 44,9 % išsiskyrusių porų turėjo nepilnamečių vaikų, kurie dažniausiai gyveno su vienu iš tėvų - dažniausiai su mama. Vienišų asmenų, auginančių vaikus, šeimos sudaro apie 25 % visų vaikų turinčių namų ūkių Lietuvoje - šis skaičius nuolat auga ir viršija ES vidurkį, kuris siekia apie 14 %. 2024 m. Eurostato duomenys rodo, kad daugumą vienišųjų namų ūkių sudaro moterys - 5,4 % 25-54 metų moterų yra vienišos motinos, palyginti su 1,0 % vyrų to paties amžiaus grupėje.
Pagal 2021 m. Lietuvos gyventojų surašymą, vieni suaugusieji, auginantys vaikus, sudaro 5,7 % šalies gyventojų, iš jų 9,6 % yra moterys - vienišos mamos. Šis skaičius auga - 2024 m. Lietuvoje gyveno apie 96,3 tūkst. vieno suaugusiojo asmens su vaikais šeimų.
Struktūriniai sunkumai ir stereotipai
Vienišos mamos susiduria su struktūriniais sunkumais, kurie nėra individualių sprendimų rezultatas, o kyla dėl visuomenės, institucijų ir politikos spragų. Dažnai viešojoje erdvėje vienišos mamoms primetami neatsakingumo ir priklausomybės nuo paramos stereotipai, kurie neatitinka realybės. Tyrimai rodo, kad jos yra labai atsakingos, savarankiškos moterys, nuolat sprendžiančios sudėtingas situacijas, kovojančios su teisiniais neapibrėžtumais, finansiniu nestabilumu ir socialine izoliacija.
Nida Vildžiūnaitė, nevyriausybinės organizacijos atstovė, pažymi, kad vienišos mamos patiria diskriminaciją ir menkinantį požiūrį. Be to, jos susiduria su informacijos trūkumu apie pagalbos galimybes ir dažnai nesugeba kreiptis į institucijas dėl emocinių sunkumų arba stokos artimųjų palaikymo. Gaji psichikos sveikatos stigma apsunkina pagalbos gavimą, nes pas psichologą kreiptis dar laikoma silpnumo ženklu. Taip pat susiklostęs visuomenės nepakantumas ir supratimo stoka trukdo empatiškai priimti ir remti vienišas mamas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pagalba vienišoms mamoms
Būsto ir vaikų priežiūros problemos kaimiškose vietovėse
Vienas didžiausių iššūkių kaimuose - būsto prieinamumas ir vaikų priežiūros paslaugų stygius. Rūta Latinytė, du vaikus auginanti vieniša mama, atskleidžia, kad ieškant auklės ar kitokios priežiūros mažiems vaikams tenka susidurti su didelėmis finansinėmis išlaidomis ir logistinės pagalbos stygiu. Kai nėra senelių ar artimųjų, kurie galėtų padėti, tenka samdyti auklę, o tai dažnai reiškia reikšmingas išlaidas, kartais siekiančias pusę arbets užmokesčio. Be to, darželiai kaimiškose vietovėse dirba ribotai, o vasaros atostogų metu nėra alternatyvių vaikų priežiūros variantų. Toks ribotas paslaugų prieinamumas trukdo mamoms derinti darbą ir šeimos priežiūrą.
Vienišoms mamoms dažnai tenka patirti būsto trūkumą arba ilgas laukimo eilės socialiniam būstui gauti, o nepilna samprata, kad vienišas tėvas ar mama negali deramai užtikrinti vaikų gyvenimo kokybės, dažnai sukelia papildomą spaudimą ir socialinę izoliaciją.
Motinystės bausmės reiškinys ir darbo rinkos iššūkiai
Vilniaus moterų namų ekspertė dr. Zuzana Vasiliauskaitė pažymi, kad vienišoms motinoms dažnai tenka patirti „motinystės bausmės“ efektą, kuris įtakoja moterų karjeros lygį ir pajamas. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje moterų atlyginimas penkerius metus po gimdymo sumažėja iki 42 % palyginti su laikotarpiu prieš gimdymą. Dirbančios motinos rečiau sulaukia paaukštinimų ir yra mažiau vertinamos nei tėčiai ar moterys be vaikų. Be to, moterys, auginusios vaikus, senatvėje gauna mažesnes pensijas.
Miestų ir kaimiškų vietovių infrastruktūra bei valstybės politika dažnai neatsižvelgia į moterų poreikius - joms tenka atsakomybė už vaikų, namų ir kitų šeimos narių priežiūrą, dažnai trūksta lankstaus darbo režimo arba saugių artimų darželių vietų, ypač nutolusių nuo gyvenamosios vietos.
Institucinės pagalbos trūkumai ir rekomendacijos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Teresa Roščinska akcentuoja, kad parama turi būti nukreipta ypatingai pažeidžiamoms grupėms - jauno amžiaus mamoms, smurto patyrusioms moterims, socialinės atskirties sąlygomis gyvenančioms šeimoms. Ministerija iniciavo socialines kampanijas, informacines priemones ir mokymus, skirtus gerinti požiūrį į vienišas motinas ir stiprinti specialistų gebėjimus dirbti jautriai su šiais asmenimis.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti vienišo asmens išmoką
Taip pat svarbu užtikrinti didesnį paslaugų prieinamumą, įskaitant „vieno langelio“ informacines sistemas, atvirą teisinę pagalbą bei stiprinti bendruomenių savipagalbos tinklus, kurie šiuo metu Lietuvoje yra labai menkai išvystyti, ypač lyginant su kitomis Europos šalimis, tokiomis kaip Čekija, Austrija ar Švedija.
Psichologinės pagalbos poreikis ir stigma
Psykologo konsultacijų poreikis yra labai didelis, ypač esant emociniam perdegimui, tačiau psichikos sveikatos pagalbos stigma dažnai trukdo moterims kreiptis. Stigma kyla iš visuomenės nesupratimo, stereotipų ir kaltinimų vienišoms motinoms negebėjimu tinkamai rūpintis vaikais ar „sutrikusiu“ šeimos modeliu.
Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė pažymi, kad socialiniai tinklai šiandien daugelio vienišų mamų bendravimo erdvė, kur jos randa emocinę paramą ir praktinius patarimus, nes institucijų ir valstybės parama dažnai yra fragmentuota, nelanksči ir sudėtingai pasiekiama.
Ekonominės problemos ir skurdas
| Rodiklis | Vienišų mamų situacija 2020 m. |
|---|---|
| Negalėjo laiku sumokėti būsto nuomos ar paskolos | 19,2 % |
| Negalėjo tinkamai apšildyti būsto | 30,1 % |
| Negalėjo pilnavertiškai maitintis (valgyti mėsos/žuvies bent kas antrą dieną) | 14,5 % |
| Jausdavosi finansiškai nestabiliais | 67 % |
Tokios finansinės problemos dar labiau paaštrina socialinę atskirtį ir sunkumus, susijusius su vaiko priežiūra, būstu ir psichologine gerove. Vieniši tėvai, ypač gyvenantys kaimiškose vietovėse, dar sunkiau prisitaiko prie darbo rinkos, jei neturi pakankamo mobiliumo ar vaikų priežiūros paslaugų.
Visuomenės požiūris ir stigmatizacija
Socialiniame diskurse daug kartų pasikartojantys stereotipai, menkinantys vienišas mamas, sustiprina jų ekonominius ir emocinius sunkumus. Lietuvoje vyraujantis moralinis požiūris dažnai kaltina jas dėl šeimos žlugimo arba neatsakingo elgesio, nors tai neatitinka faktų. Vienišų mamų stigmatizacija riboja jų galimybes viešai reikštis ir gauti paramą.
Taip pat skaitykite: Parama vienišoms mamoms Lietuvoje
Pandemijos laikotarpis dar labiau užkrovė vienišų tėvų pečius - jie turėjo užtikrinti vaikų mokymąsi namuose ir kasdienę priežiūrą, tuo pačiu stengdamiesi išlaikyti darbinius įsipareigojimus ir finansinį stabilumą, be papildomos išorinės pagalbos.
Pandemijos stresas vienišoms mamoms
Politinės iniciatyvos ir tolimesni žingsniai
Daugelis ekspertų ir nevyriausybinių organizacijų ragina įtraukti vienišų mamų patirtis į politinių sprendimų procesus kaip svarbią prioritetinę grupę. Šeimos politika Lietuvoje daugiausia orientuota į tradicinę branduolinę šeimą, o vienišų mamų šeimos dažnai lieka užribyje.
Rekomenduojama tobulinti socialinę infrastruktūrą, gerinti informacijos sklaidą, stiprinti socialinių paslaugų prieinamumą kaimiškose ir atokesnėse vietovėse bei plėtoti savipagalbos tinklus bendruomenėse.
Taip pat būtina užtikrinti, kad įstatyminiai aktai aiškiai apibrėžtų vienišos mamos statusą, kas palengvintų pagalbos teikimą ir socialinių išmokų administravimą, mažintų socialinę atskirtį ir stigmatizaciją.
Apibendrinant
Vienišos motinos kaimiškose vietovėse susiduria su sudėtingais iššūkiais - nuo psichologinės ir ekonominės paramos stygių iki institucinių spragų ir visuomenės stereotipų. Jų padėtis ypač pažeidžiama dėl ribotos infrastruktūros, mažo paslaugų prieinamumo ir socialinės izoliacijos.
Siekiant pagerinti jų padėtį svarbus holistinis požiūris, apimantis teisinių, socialinių, ekonominių ir švietimo priemonių integravimą, taip pat stiprinti bendruomeninius tinklus ir keisti visuomenės požiūrį į vienišas mamas bei įvairių šeimų tipus.
tags: #vienisu #mamu #gyvenanciu #kaimiskose #vietovese #patiriamos