Socialinės politikos struktūra Lietuvoje

Socialinė politika yra viena svarbiausių viešosios politikos sričių, kurioje sprendžiami klausimai, susiję su žmogaus poreikiais, troškimais ir gyvenimo kokybe.

Tokie prieštaringi ir aktualūs klausimai reikalauja kompleksinių žinių, aprėpiančių socialinius, politikos mokslus, ekonomiką ir teisę.

Dabartinė socialinė politika įgyvendina savo funkcijas žinių visuomenėje, nuolat besikeičiančioje daugiakultūrinėje pasaulio aplinkoje ir darbo rinkoje, kur rinkos santykiai vis labiau įsiterpia į paslaugų organizavimą.

Sprendimų priėmimo iššūkiai ir poreikis analizei

Šiandien Lietuvoje politiniai sprendimai dažnai priimami labiau remiantis emocijomis, nei realiais faktais ir jų analize.

„Paprastai siekiama surasti „kaltąjį“ ir jį atleisti, tačiau visiškai neanalizuojama ar konkreti viešųjų paslaugų teikimo sistema yra efektyvi.

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

Pavyzdžiui, visi džiaugiasi, kad atsistatydino ministras, bet kas iš to?

Ateina kitas žmogus (gal net mažiau kompetentingas!), o sistema ir toliau veikia taip pat.

Reikia išsamiai išanalizuoti viešųjų paslaugų sistemos privalumus ir trūkumus, ieškoti būdų kaip patobulinti viešųjų paslaugų teikimą ir padaryti, kad sistema veiktų efektyviau“, - pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė dr. Jūratė Imbrasaitė.

Dėstytojos teigimu, tinkamus sprendimus galima rasti tik deramai įsigilinus į problemas, o tam reikalingas platų žinių spektrą apimantis išsilavinimas.

Institucinė struktūra ir finansavimo pagrindai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra biudžetinė įstaiga finansuojama iš valstybės biudžeto, valstybinio draudimo fondo, savivaldybių biudžeto lėšų ir kitų šaltinių.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

Šią instituciją kontroliuoja šalies vyriausybė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vadovaujasi Vyriausybės patvirtintais tikslais, jos programa bei programos įgyvendinimo priemonemis.

Be to ministerijos veikla negali nusižengti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei kitiems teisės aktams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos punktai gali kasmet keistis, bet ilgalaikiai socialinės apsaugos ir darbo prioritetai ir uždaviniai, kurių siekia ministerija, neturi keistis pvz.: mažinti nedarbą ir skurdą bei plėtoti informacinę ir žinių visuomenę.

Bendrasis vidaus produktas (BVP). Kadangi nuo BVP didžio priklauso šalies biudžetas, kuris yra pagrindinis ir daugiausiai lėšų skiriantis finansavimo šaltinis socialinei politikai vykdyti.

Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos

Veiksniai, įtakojantys socialinę politiką

Šalies socialinę politiką gali įtakoti gan įvairūs veiksniai, mokslininkai pateikia tokius veiksnius, kaip, kurie gali įtakoti socialinę politiką, tai: politiniai veiksniai.

Kaip žinome kiekviena partija rinkimų metų turi paruošusi savosocialinės politikos programą, kurią jie ketina įgyvendinti po to kai bus išrinkti į seimą.

Būtent nuo tos programos ir priklauso kitu ketverių metų socialinė politika, o taip pat nauja Vyriausybės programa galėti turėti įtakos šiai politikai.

Stiprybės, silpnybės ir galimybės

Kalbant apie socialinę politiką turime paminėti jos stiprybes, silpnybes bei galimybes, kadangi tai aptarę galėsime suvokti šalies socialinę politiką.

Dabar aptarsime šalies socialinės politikos stiprybes, mes apžvelgsime šios politikos stiprybes remdamiesi sociologų darbais bei šalies Vyriausybės nutarimais, kurios yra tokios, kaip: Sukurta darbo teisės sistema, išvystyta socialinė partnerystė, veikia gerai organizuota.

Socialinės paramos sistemai trūksta taiklumo: jos išmokos ne visada atitenka labiausiai.

Kaip ir kiekviena politika ar kita sritis visada turi galimybę tobulėti, keistis bei vystytis.

Lietuvos socialinės politikos galimybės yra tokios, kaip: Stiprus nevyriausybinis sektorius gali būti panaudotas socialinių paslaugų kokybinei plėtrai priemones bei siekiant jų darbingumo, savarankiškumo atstatymo ir integracijos į visuomenę numatoma reformuoti invalidumo nustatymą ir socialinės apsaugos priemonių suteikimo neįgaliesiems tvarką.

Apibendrindami galime teikti, kad šalies socialinė politika turi savo tiek teigiamų, tiek ir neigiamų pusių, tad įgyvendinant socialinę politiką reikia stengtis, kaip įmanoma pašalinti jos neigiamas pusiąs bei stengtis įgyvendinti tik sėkmingus jos projektus.

Studijos ir kompetencijos socialinėje politikoje

Būtent todėl VDU siūlo socialinės politikos bakalauro studijų programą, kurios tikslas - išugdyti gebėjimą analizuoti socialinę politiką, vertinti socialines programas ir vykdyti socialinius projektus, atsiribojant nuo emocijų kurti socialinę politiką, pagrįstą duomenimis.

„Žmonėms reikalingas suvokimas, kaip veikia politinė sistema, ekonomika ir kultūra bei koks yra jų tarpusavio ryšys.

Studentams nuolat sakau - vyriausybė pinigų negamina, ji juos tik perskirsto.

Jei pinigai yra skiriami vienai socialinei priemonei, tai reiškia, kad iš kažkurios kitos juos turime atimti.

Lietuvoje įsitvirtinęs toks mentalitetas reikalauti, kad valdžia skirtų pinigų, negalvojant iš kur juos paimsime.

Pavyzdžiui, jeigu reikalaujame pinigų švietimui, turime iš karto pagrįstai nurodyti iš kur tuos pinigus paimsime - iš pensininkų ar iš kitur“, - paaiškino doc. dr. J. Imbrasaitė.

Socialinės politikos studentai tvirtina, kad jiems ši programa suteikia platesnes karjeros galimybes: ne tik dėl tarpdiscipliniškumo ir pakankamai plataus žinių pritaikymo, dirbant įvairiose organizacijose ir įmonėse, bet ir dėl mažesnės konkurencijos, nei pasirinkus populiarią specialybę.

Programa išpildė visus lūkesčius - dirbdamas su kai kuriomis organizacijomis, jau matau, kad galiu plačiai pritaikyti gautą teoriją.

Socialinės politikos studijos leidžia apibrėžti pačias opiausias socialines problemas Lietuvoje.

Studentai susipažįsta su sociologijos, politologijos, ekonomikos, socialinio darbo ir teisės pagrindais, kadangi daugelis socialinių problemų yra kompleksinės, kur susiduria minėti laukai.

Tai į praktiką orientuota programa - studentai išmoksta vykdyti socialinius tyrimus, analizuoti ir kurti švietimo, sveikatos, šeimos, migracijos, regioninę politiką ir t. t.

Programos studentams paskaitas ir seminarus veda aukštos kvalifikacijos profesoriai ir praktikai iš Lietuvos ir užsienio - Kanados, D. Britanijos ir kitų šalių.

Rudenį VDU lankysis ir paskaitas skaitys Bobas Deaconas - globalios socialinės politikos pradininkas Jungtinėje Karalystėje, socialinės politikos studijų programos vadovas Sheffieldo universitete, vienoje iš garsiausių aukštųjų mokyklų pasaulyje.

Studentams taip pat suteikiama galimybė semestrą studijuoti Danijos, Švedijos, Suomijos, Belgijos, D. Britanijos, Ispanijos, Prancūzijos, Portugalijos ir kitų šalių universitetuose.

Baigusieji studijas sėkmingai įsidarbina socialinės politikos analitikais, programų vertintojais, monitoringo specialistais, projektų vadovais savivaldybėse, valdžios institucijose, tarptautinėse organizacijose, nevyriausybiniame sektoriuje, socialinių tyrimų centruose, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų institucijose, konsultavimo firmose ir t. t.

Socialinės politikos bakalaurams suteikiamas puikus pagrindas magistrantūros studijoms teisės, politikos, viešojo administravimo, sociologijos, socialinio darbo, ekonomikos srityse.

Programos kompetencijos ir studijų vertinimas

Programa grindžiama mokslinių tyrimų mokymais ir orientuota į socialinės politikos žinių kritinį pritaikymą, įgūdžius ir principus praktikoje, atsakant į visuomenės darbo rinkos poreikius.

Programos bendrosios kompetencijos apima instrumentinius gebėjimus, tokius kaip analizavimas ir sisteminimas, tarpasmenines kompetencijas, tokias kaip kritinis ir savikritinis mąstymas, tarpasmeninio bendravimo įgūdžius, gebėjimą dirbti tarpkultūrinėje aplinkoje ir sistemines kompetencijas, tokias kaip mokymasis, iniciatyvumas ir verslumas.

Ypatingas dėmesys skiriamas kritiniam ir savikritiniam mąstymui ir gebėjimui organizuoti ir planuoti, taip pat mokymosi visą gyvenimą nuostatoms ir įgūdžiams, kuriais siekiama įgalinti studentus prisiimti atsakomybę už savo profesinį tobulėjimą.

1. Geba analizuojant socialinės politikos reiškinius naudotis tinkamais šaltiniais ir literatūra, atrinkti reikalingus duomenis iš vietinių ir tarptautinių duomenų šaltinių, taikyti tinkamus kiekybinius ir kokybinius tyrimų metodus, apdoroti duomenis kompiuterinėmis programomis, palyginti rezultatus su jau turimomis žiniomis ir teorijomis, analitiškai apibendrinti ir žodžiu bei raštu pateikti rezultatus.

2. Geba sekti naujoves socialinės politikos srityje, sieti naują informaciją su turimomis žiniomis ir atitinkamai planuoti savo veiklos būdus, teikti pasiūlymus.

3. Geba argumentuotai pasiūlyti tarpžinybinio, tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelius bei pagrįsti jų naudą siekiant efektyvaus socialinių problemų sprendimo.

4. Geba konstruktyviai dalyvauti diskusijose socialinės politikos tematika, remdamasis turimomis žiniomis ir teorijomis, reaguodamas į kitų nuomones bei pateikiamą informaciją, teikdamas argumentuotus pasiūlymus bei susistemindamas informaciją ataskaitoje žodžiu ir raštu.

5. Geba kritiškai įvertinti siūlomas ar įgyvendinamas politikas socialinio žmogaus teisių, lygių galimybių, socialinio teisingumo, lygybės ir kitų demokratinių vertybių požiūriu, nustatyti su šiomis vertybėmis susijusius pažeidimus, įvertinti pažeidimų poveikį įvairioms socialinėms grupėms, suformuluoti išvadas ir pasiūlyti problemų sprendimus.

6. Moka nuosekliai paaiškinti skirtingų Lietuvoje inicijuojamų ir vykdomų politikų įtaką socialinių problemų sprendimui ir konkrečioms socialinėms grupėms.

7. Geba operuoti socialinės politikos srities terminais lietuvių ir bent viena užsienio kalba, perteikdamas informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus tiek specialistams, tiek ir ne specialistams.

8. Geba reflektuoti pagrindines socialinių mokslų (sociologijos, ekonomikos, politikos, teisės) teorijas bei jas taikyti socialinės tikrovės reiškinių paaiškinimui.

tags: #socialines #politikos #struktura #lietuvoje