Pastaruoju metu daug diskutuojama apie mūsų visų gerovei kenkiančias interneto grėsmes. Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose. Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, Lietuvoje 2019 m. net 95 proc. interneto vartotojų iki 25 metų amžiaus, internetu naudojosi kiekvieną dieną. Mažiau aktyvūs kasdienio interneto naudojime (85 proc.) 45-54 metų amžiaus interneto vartotojų, ir apie 75 proc. Lietuvoje internetas daugiausiai naudojamas ryšiams, informacijos paieškai apie prekes ir paslaugas (62 proc. gyventojų), naujienoms skaityti (72 proc. gyventojų) bei bendravimui socialiniuose tinkluose (54 proc.).
Vieno tyrimo metu nustatyta, kad išmaniųjų telefonų naudotojai savo telefonus vidutiniškai paliečia maždaug nuo 10 iki 200 kartų per dieną, kurių trukmė siekia nuo 10 iki 250 sekundžių. Net 80 proc. Atlikti tyrimai rodo, kad beveik 70 proc. žmonių socialiniuose tinkluose siekia save pavaizduoti tokiais, kokie realybėje nėra. Ir viskas tam, kad būtų įrodyta, jog mūsų gyvenimas įdomus, pilnas nuotykių ir teigiamų emocijų, nors tai dažnai neatspindi tiesos.
Kai visa galva pasineriama į socialinių tinklų gyvenimą, dažnai aplanko tokie jausmai, kaip kaltė, pavydas, pyktis, nepasitenkinimas. Paauglystėje intensyviai vyksta asmens savo tapatumo paieškos, iš vaikystės pereinama į suaugusiojo pasaulį, todėl paaugliai neretai puola į kraštutinumus, jiems dažnai kyla įvairių prieštaravimų, noras rizikuoti. Problemos rimtumą atskleidžia ir tai, kad paauglių elgesys internetinėje erdvėje kinta, jis tampa vis rizikingesnis. Paaugliai dažnai kontaktuoja su nepažįstamaisiais, naudojasi smurtinio ir seksualinio turinio interneto svetainėmis, populiarėja paauglių elektroninės patyčios. Priekabiavimas ir nepageidaujami seksualinio turinio pranešimai, asmeninės informacijos skelbimas, patyčios, asmens tapatybės vagystės ir kt.
Paaugliai, kurių santykiai su tėvais, bendraamžiais nėra tvirti, tikėtina, dažniau ieškos bendravimo galimybių internete. Rizikingas elgesys internete neigiamai veikia paauglio socialinio gyvenimo kokybę, jo fizinę ir psichinę sveikatą. Socialiniai tinklai formuoja tam tikrą socialinį kapitalą, kurio pagrindu vyksta socializacija. Yra žinoma, kad socializacija vyksta sąveikaujant su aplinka, tame tarpe ir su socialiniai tinklais, kurie asmenybę tarsi „įveda“ į visuomenę, perteikiant turimą socialinę patirtį (žinias, vertybes, elgesio taisykles ir normas, bei nuostatas).
Socialiniai tinklai, kuriuose yra kuriamas savo idealiojo „aš“ paveikslas ar tikint kitų dalyvių skelbiama informacija, mūsų centrinėje nervų sistemoje gali susikurti tikrovės neatitinkantys prisiminimai. Laikui bėgant, nusivylimas ateina ne tik dėl to, kad aplinkiniai neva gyveną įdomų ir nekasdienišką gyvenimą, bet kad ir tu pats neatitinki to savo susikurto ir afišuojamo gyvenimo. Nusivylimas didėja, nepasitenkinimas savimi auga. Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Naudojimosi internetu dažnis, taip pat ir socialiniais tinklais, trukmė ir patiriamos rizikos glaudžiai susiję su įvairiomis šeimos charakteristikomis. Pastebėta, kad šeimos psichologinė atmosfera yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, užsiimant pavojinga veikla internete. Todėl labai svarbus vaidmuo tenka mus supančiai aplinkai ir jos kūrimui. Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. Ši karta, kuri jau gimė ir užaugo vykstant skaitmeninei revoliucijai, yra itin aktyvi socialinių tinklų vartotoja.
Socialiniai tinklai siūlo daugybę galimybių - bendrauti, mokytis ir dalintis informacija, tačiau yra ir tamsioji to pusė, ypač jauniems suaugusiems, kurie vis dar ieško savęs. 2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Kiti 25 proc. Tai sukuria iliuziją, kad visi yra laimingi, sėkmingi, pasiekę svajonių karjeros aukštumas ir gyvena tobulą gyvenimą. „Toks nuolatinis „netobulo, kasdieninio“ savęs ir „idealaus kito“ lyginimas gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą. Jauni žmonės, kurie dar tik formuoja savo identitetą, yra ypač pažeidžiami. Jie gali jausti, kad neatitinka visuotinai priimtų grožio ir sėkmės standartų, o tai gali turėti rimtų pasekmių jų savivertei“, - pastebi S. Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei.
Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti su kitais virtualioje erdvėje. Per didelis laikas, praleistas socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizines sveikatos problemas - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą. Nepakankamas miegas gali lemti dėmesio koncentracijos sutrikimus, nuotaikos svyravimus ir susilpninti imunitetą. Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti.
Pasak medicinos psichologės: „Socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų, kuri skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų. Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO, kuris reiškia „Fear of Missing Out“ - baimę praleisti ką nors svarbaus. FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės. Kai matome kitus dalyvaujant įvairiose veiklose, lankančius renginius ar stebime įspūdingus jų pasiekimus, gali atsirasti jausmas, kad mes patys kažką praleidžiame arba nesame tokie sėkmingi, nepakankamai geri. Minėtas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose. Nueinantis į perdegimo tašką, nuolatinės pastangos būti prisijungus, skelbti naujienas, sekti tendencijas ir išlikti aktualiems bei įdomimiems sekina, veda link perdegimo. Įspūdis, kad niekada negali pasiekti tobulumo, kurį matai internete, gali kelti gilų nevilties jausmą. Jaunieji suaugę, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų.
„Socialiniai tinklai gali būti lyginami su veidrodžiu, kuris iškreipia mūsų atspindį, parodydamas tik gražiąją pusę. Merginos ypač jaučia spaudimą atitikti visuotinius grožio standartus, kurie dažnai yra nepasiekiami ar net pavojingi sveikatai“, - teigia S. Socialiniai tinklai lengvai gali provokuoti žalingą elgesį, pavyzdžiui, ekstremalią dietą ar savo išvaizdos keitimą pasitelkus į pagalbą įvairias injekcijas ar plastines operacijas, vardan „tobulo, visuomenės standartus atitinkančio kūno“.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems, bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama. Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais. Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą. Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, būti gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, nevengti atvirų pokalbių.
„Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, tačiau juo reikia naudotis atsakingai. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija“, - teigia S.
Jauni suaugusieji, angl. young adults - tai vystymosi amžiaus tarpsnis nuo vėlyvosios paauglystės iki visiškos suaugystės. Vilniaus miesto klinikinė ligoninės pranešimas spaudai. Be socialinių tinklų savo gyvenimo turbūt jau nebeįsivaizduojame. Patogu visuomet būti įvykių sūkuryje, matyti, ką veikia jūsų draugai bei patiems dalintis savo aktualijomis. Tačiau kaip socialiniai tinklai veikia mūsų psichologinę sveikatą? Ar poveikis skiriasi skirtingo amžiaus grupės žmonėms? Kokia socialinių tinklų teikiama nauda ir daroma žala psichologinei sveikatai? Bei kaip ta teikiama nauda pasinaudoti, o žalos išvengti?
Vyresni žmonės - mes, mūsų tėvai - taip pat vis daugiau pradedame tuo naudotis ir mėgautis šių tinklų privalumais. Tačiau tuo pačiu vis daugiau atliekama tyrimų ir mokslininkai vis labiau pradeda domėtis ne tik socialinių tinklų nauda, bet ir žala. Yra nemažai pliusų, kaip kad galimybė matyti savo draugus iš viso pasaulio, palaikyti su jais kontaktą. Taip pat galimybė sergant, negalint išeiti iš namų ar tiesiog pasiilgus savo antrosios pusės bet kada paimti ir jiems parašyti. Galime dalintis savo akimirkomis per nuotraukas, dalintis įvairiomis žinutėmis, savo mintimis ir būti pasiekiami visame pasaulyje. Tai - nuostabus dalykas.
Todėl socialiniai tinklai gali būti laiko švaistymas: atsiėdi penkioms minutėms, o vėliau prikiša valandų. Atsižvelgiant į psichinę sveikatą, gali būti įvairių rezultatų: nerimas, pavydas, depresija, ypač kai žmonės lygina savo gyvenimą su „idealiu“ kitų įvaizdžiu. Yra ženklų, kurie rodo neigiamą poveikį: nuolatinis pranešimų tikrinimas, slinkimas be aiškios priežasties, sunkumai išreikšti mintims gimtąja kalba. Taip pat emocinė priklausomybė ir greita dopamino įtaka smegenyse.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Kokie jausmai rodo, kad socialiniai tinklai yra per daug? Tyrimai rodo, kad nerimautinas yra27, kai negalite patikrinti tinklų, ar kai įsijungiate savaime po žodžio ar įvykio. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar socialiniai tinklai padeda ar trukdo - ar jie suteikia ryšius ar tik suviliuoja pramogoms. Mokslininkės I. Truskauskaitės teigimu, galima sumažinti priklausomybę per sąmoningą naudojimą, o ne draudimus. Taip pat svarbu ugdyti atsakomąsias žinias ir kurti realų gyvą ryšį su artimaisiais, nes socialiniai tinklai gali nutraukti tik atsiradusią priklausomybę, kai peržiūrime savo elgesį.
Prevencijos ir pagalbos keliu
Pagrindiniai žingsniai siekiant subalansuoti naudojimąsi socialiniais tinklais - sąmoningas naudojimasis, ribojimai ir atviras pasikalbėjimas su artimaisiais. Tyrimai rodo, kad efektyviausia nėra draudimai, o dėmesingumo praktikos ir kognityvinės strategijos. Lietuvoje tik apie 10 proc. gyventojų aktyviai taiko ribojimo strategijas, tačiau jos gali būti veiksmingos net paprastose formuluotėse: taisyklių laikymasis valgio metu ar laikomo telefono atitraukimas. Svarbu akcentuoti, kad ne tik kiek laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose, bet ir ką ten darome: aktyvus bendravimas su artimaisiais, prasmingų ryšių kūrimas ir turinio paieška gali teigiamai paveikti psichikos sveikatą. Pasyvus kasdieninis „scroll’inimas“ ir nuolatinis lyginimasis dažnai blogina savijautą.
Nustatyti signalai, jog socialiniai tinklai daro žalą: nerimas, kai nėra galimybės patikrinti, paviršutiniškas poreikis būti prisijungus, net ir kai reikia sutelkti dėmesį į darbus, miegą ar santykius. Lietuvoje priklausomybės nuo socialinių tinklų rizikos grupėje yra apie 6 proc. suaugusiųjų. Ankstyva intervencija gali padėti išvengti ilgalaikių pasekmių ir įtraukti sąmoningą naudojimą į kasdienę rutiną.
Rekomendacijos įtraukti į realų gyvenimą: daugiau laiko skirti fizinei veiklai, gamtai, gyvam bendravimui, nustatyti ribas laikui, skirti kelias valandas per dieną sąmoningam poilsiui nuo ekranų. Taip pat svarbu atskirti, ką socialiniai tinklai gali suteikti teigiamo - informaciją, palaikymą, bendrumą - ir ką gali atimti: lyginimą su kitais, nerimą ir neviltį. Socialiniai tinklai gali būti galingas įrankis, jei naudojame juos atsakingai; jie gali sujungti ir įkvėpti, bet taip pat gali sukelti jausmus, kai mūsų realybė atrodo prastesnė už vieno pasakojamas iliuzijas.
Kokie jausmai rodo, kad socialiniai tinklai per daug veikia? Tyrimai rodo, kad nuolatinis lyginimasis su „idealiais“ kitų profilių ir grožio filtrai didina nepasitenkinimą savo kūnu. Ypač merginos jaučia spaudimą atitikti grožio standartus, kurie gali būti nepasiekiami ir net pavojingi sveikatai. Tačiau yra ir teigiamų pavyzdžių: dalinimasis pasiekimais gali didinti savivertę ir dopamino išsiskyrimą, kuris motyvuoja siekti dar daugiau. Todėl svarbu ugdyti kritinį mąstymą ir suvokimą, kad tai, ką matome socialiniuose tinkluose, dažnai nėra visa istorija.
2025 m. Lietuvos tyrimai rodo, kad pažeidžiamiausios grupės - 18-34 metų, taip pat merginos, ir asmenys su psichikos sveikatos sunkumais - turi didesnę riziką susidurti su nerimu ir depresija dėl socialinių tinklų. Eksperimentai rodo, kad sumažinus laiką socialiniuose tinkluose iki pusvalandžio per dieną, depresijos simptomai gali būti sumažinti. Todėl rekomenduojama ne tik riboti laiką, bet ir keisti elgesio modelius: aktyviai bendrauti su artimaisiais, dalyvauti gyvose veiklose ir ieškoti teigiamų turinio rekomendacijų soc. tinkluose. Taip pat svarbu, kad tėvai ir specialistai skatintų sąmoningumą, gebėjimą atskirti tikrovę nuo redaguotos iliuzijos, ir padėtų kurti realų gyvenimą už ekranų ribų.
- Pripažinti probleminį naudojimą kaip realią riziką ir kreiptis pagalbos, jei reikia.
- Skatinti sąmoningą naudojimą, o ne draudimus ar baudas.
- Riboti laiką, įjungti ekrano naudojimo limitus ir kurti realų ryšį su artimaisiais.
- Plėtoti kritinį mąstymą ir suvokimą, kad interneto turinys dažnai yra redaguotas ir ne visada atspindi realybę.
Informacija apie pagalbą ir resursus: jei jaučiate nerimą ar depresiją dėl socialinių tinklų, kreipkitės į profesionalus ir šeimos gydytojus. Laudatus teigia, kad svarbu išlaikyti ryšį su artimaisiais ir nepamiršti realaus gyvenimo privalumų. Daugiau apie emocinę gerovę - jau vasario 5 dieną vyksiančioje didžiausioje emocinės gerovės konferencijoje „LogOff“ Vilniuje. Daugiau informacijos: www.logoff.lt. Renginio metu bus galima atlikti VU mokslininkų ir „Tele2“ sukurtą testą, kuris padės įsivertinti, koks šiuo metu jūsų santykis su socialiniais tinklais, bei gauti naudingų patarimų apie tai, kaip pagerinti savo balansą.
tags: #socialiniu #tinklu #realybes #iskreipimas