Motinystės samprata skirtingais laikotarpiais kito. Ji tradiciškai susijusi su lytimi ir jai priskiriamomis privalomomis funkcijomis - gimdymu ir vaiko globa. Tačiau, socialinio konstruktyvizmo požiūriu, motinystė, turinti stiprų biologinį pagrindą, gali būti konstruojama kaip socialinis reiškinys.
Teorinis pagrindas: socialinis konstruktyvizmas ir motinystė
Pagrindinė šio tyrimo prielaida yra tai, kad motinystės atsisakymas yra socialiai sukonstruotas procesinis reiškinys. Socialinio konstruktyvizmo perspektyvos idėja yra ta, kad visos socialinės realybės žinios yra socialinis sąveikos pasekmė, suvokiama per kalbą. Socialinio konstruktyvizmo perspektyvos pagrindinė idėja yra ta, kad tikrovė, kurią žmonės priskiria pasauliams, yra sukonstruota. Tai yra socialinis sąveikos rezultatas, o visos kasdieninės realybės žinios yra socialinis sąveikos pasekmė.
Pirma, šioje perspektyvoje analizuojama subjektyvi socialinė tikrovė. Antra, šioje perspektyvoje pasaulio patirtis suprantama kaip sudaryta ne iš daiktų, o iš prasmių, kurios suteikiamos tiems daiktams. Šia, socialinio konstravimo požiūriu, prasmes kuria (organizuoja) kontekstas, kuris yra ontologinio stabilumo forma.
Berger ir Luckman pasiūlė tris pagrindinius procesus, per kuriuos konstruojama tikrovė: eksternalizacija, objektyvacija ir internalizacija. Eksternalizacija reiškia, kad per socialinius veiksmus žmonės kuria išorinius požymius, kurie plėtojami kaip išorinė realybė teisinėse, politinėse, ekonominėse ir religinėse institucijose. Objektyvacijos procesas reiškia, kad per kalbą ar kitas simbolines formas tos išorinės realybės tampa objektyvia ir faktine realybe. Internalizacija apima procesus, kuriais faktinė tiesa tampa sąmonės dalimi. Taigi, žmogaus patirtis gali būti nagrinėjama, analizuojant kalbą ar kitas simbolines formas.
Vienišos motinystės fenomenas Lietuvoje: statistika ir tendencijos
Tyrimas skirtas panagrinėti vienišos motinystės priežastis ir statistiką Lietuvoje, atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius veiksnius. Lietuvos statistikos metraštis (2011) pateikia, kad 2010 metais Lietuvoje buvo 10900 socialinės rizikos šeimų, 2145 vaikai neteko globos. Lietuvoje 2010 metais iš viso gimė 35626 vaikai. Iš 10220 nesusituokusiems tėvams gimusių vaikų 2780 vaikus įregistravo vienos motinos. Taigi, tikėtina, kad daugiau negu penktadalį visų nesantuokoje gimusių vaikų augina vienišos motinos.
Taip pat skaitykite: Parama vienišoms mamoms
Eurostato duomenys rodo, kad visoje ES daugumą vienišų asmenų namų ūkių sudarė moterys. Lietuvoje šis disbalansas dar didesnis. Paskutinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis (2021 m.), vieni suaugusieji, auginantys vaikus, sudaro 5,7 proc. šalies gyventojų (iš viso 158,9 tūkst.). Vienos su vaikais gyvena 9,6 proc. visų šalies moterų, o tarp vyrų tokių yra 1,2 proc.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, beveik pusė (44,9 proc.) 2021 m. Lietuvoje išsiskyrusių porų turėjo bendrų nepilnamečių vaikų, kurie po skyrybų liko gyventi su vienu iš suaugusiųjų, dažniausiai - su mama. 2024 m. Eurostato skaičiavimais, Lietuvoje gyveno 96,3 tūkst. vieno suaugusiojo asmens su vaikais šeimų. Šis skaičius tolygiai augo nuo 2020-ųjų, kai tokių šeimų buvo apie 70 tūkst.
Socialiniai ir ekonominiai veiksniai, lemiantys vienišą motinystę
Tyrimai rodo, kad mamų patiriami sunkumai kyla ne dėl individualių sprendimų, bet dėl spragų politiniuose ir administraciniuose sprendimuose, kai realūs veiksmai neatitinka vieno suaugusiojo asmens šeimos poreikių. Miestų infrastruktūros planavimas ir valstybės politika taip pat dažnai neatsižvelgia į moterų poreikius - joms dažnai užkraunama vaikų priežiūra, namų ruoša, asmenų su negalia ar specialiaisiais poreikiais priežiūra, iš jų daug dažniau tikimasi derinti profesinę veiklą su vaikų užimtumu.
Pasak ekspertų, reikšmingiausi sunkumai, su kuriais susiduria vienišos mamos Lietuvoje, yra struktūriniai, ne asmeniniai. Tai - teisinis neapibrėžtumas, finansinis nestabilumas, aplinkinių nepalaikymas, emocinis perdegimas, menkinantis požiūris ir diskriminacija dėl vienišos mamos statuso. Vienišoms mamoms daug sunkiau išsinuomoti arba įsigyti būstą, trūksta vaiko priežiūros paslaugų, prie viso to prisideda emocinis perdegimas ir psichologinės pagalbos poreikis.
Pogimdyminė depresija ir jos ryšys su vieniša motinyste
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, visame pasaulyje apie 10 proc. nėščių moterų ir 13 proc. moterų, kurios ką tik pagimdė, patiria psichikos sutrikimus, ypač depresiją. Besivystančiose šalyse šis skaičius dar didesnis - 15,6 proc. nėštumo metu ir 19,8 proc. po gimdymo. Visuomeninio pogimdyminės depresijos prevencijos projekto „Mama mums rūpi“ bendraautorės Astos Petraitienės teigimu, tyrimai iš kitų Europos šalių rodo, kad pogimdyminė depresija patvirtinama 1 iš 5-6 moterų po gimdymo, tai reiškia, kad apie 15-20 proc. moterų po gimdymo sulaukia šios diagnozės.
Taip pat skaitykite: Vienišos motinystės iššūkiai
Pogimdyminė depresija gali pasireikšti įvairiai, todėl svarbu atpažinti ženklus: liūdesys, prislėgta nuotaika, kaltės jausmas, nerimas, nuovargis, miego ir apetito pokyčiai, sunkumai susikaupti, ryšio su vaiku sunkumai, įkyrios destrukcinio pobūdžio mintys. PSO ir kiti šaltiniai nurodo, kad sunkiais atvejais motinos patiria tokias dideles kančias, kad tai gali paskatinti net mirties grėsmę.
Lietuvoje Statistikos departamentas praneša, kad 2022 metais buvo 22 154 gimdymai. 2023 metais oficialiai fiksuotas 41 pogimdyminės depresijos atvejis, nors su jos simptomais susiduria viena iš penkių vaiko susilaukusių moterų. Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad oficiali statistika neatitinka realybės, o pogimdyminė depresija neretai gali slėptis po kitų diagnozių šydu.
Moterys, kovojančios su pogimdyminėmis problemomis, nesikreipia pagalbos dėl įvairių priežasčių: stigmos, baimės pripažinti, informacijos stokos, prieinamumo problemų, neigiamos patirties su specialistais. Daugiau nei pusė apklaustų moterų mano, kad sutrikimo galima išvengti, todėl jeigu motina susidūrė su pogimdymine depresija, tai yra jos kaltė. Be to, sveikatos priežiūros specialistams trūksta žinių, todėl vietoje pogimdyminės depresijos jie diagnozuoja depresiją, nerimą ar kt.
Priežastys, didinančios pogimdyminės depresijos riziką vienišoms motinoms
- Partnerio, šeimos ar draugų pagalbos trūkumas (socialinė aplinka ir palaikymo stoka).
- Kūdikio tėvo nebuvimas moters ir kūdikio gyvenime (vieniša motinystė).
- Neplanuotas ir (arba) krizinis nėštumas.
- Jaunas gimdyvės amžius, buvę psichikos sutrikimai ar vaikystės traumos.
- Nuolatinis stresas, finansinės problemos, partnerio smurtas.
Psichologė-psichoterapeutė Sigita Valevičienė teigia, kad jei ši būsena tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus. Artimieji turėtų padėti moteriai kreiptis pagalbos į specialistus (psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą). Taip pat nemažai tyrimų rodo, jog depresijai po gimdymo padeda tokie dalykai kaip mitybos sureguliavimas, aktyvumas, buvimas lauke, miegas, žindymas (arba oda-oda kontaktas), bendravimas su kitomis mamomis, turėjimas rato artimųjų, partnerio įsitraukimas į tėvystę.
Psichiatrė apie neurostimuliatorius: turime dar vieną pagalbos būdą gydant depresiją
Įvaikinimo kontekstas ir biologinės motinos patirtys
Įvaikinimo procese dažniausiai išskiriama vadinamoji triada: įvaikinamas vaikas, įtėviai ir biologinės motinos ar tėvai. Daug dėmesio skiriama įvaikinto vaiko gyvenimo istorijai, santykiams su įtėviais, patiriamiems sunkumams, bet sąlyginai mažai dėmesio skiriama labai svarbiai įvaikinimo triados daliai - įvaikinto vaiko biologinei motinai. Biologinės motinos patirtimis įvaikinimo triados sistemoje susidomėjo LaMonica (1997), o patį motinystės atsisakymo reiškinį tyrinėjo Isupova (2004). Šios tyrėjos išskyrė demografinius vaiko atsisakymo faktorius (moters amžius, šeimyninė padėtis ir religija) bei situacinius veiksnius (neplanuotas/nepageidaujamas nėštymas, emociniai ir psichiniai moters sutrikimai).
Taip pat skaitykite: Įkvėpimas motinystei
2010 m. devyniose Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose įsteigti "Gyvybės langeliai". Per dvejus metus langeliuose palikta daugiau negu 10 kūdikių. Šis skaičius yra didesnis negu vidurkis kitose Europos valstybėse, kuriose panašus vaiko palikimas nėra baudžiamas. Šis reiškinys atkreipia dėmesį į moterų ir visuomenės vaidmenų, stigmą ir galimus paramos spragas.
Vienišos motinos patirtys, iššūkiai ir praktiniai patarimai
Vienišos mamos dažnai jaučiasi paliktos likimo valiai, o tai gali pakenkti jų emocinei ir fizinei gerovei, apsunkinti gyvenimą. Daugelis moterų niekada negalvojo, kad joms vienoms teks auginti vaikus, tačiau aplinkybės susiklosto taip, kad tai tampa neišvengiama. Daugelis mamų nuolat nerimauja, kaip jų vaikas elgsis, šalia nebus tėčio.
Vienišoms mamoms tenka apgalvoti daugybę dalykų: nuo kasdienių pirkinių namams iki tinkamiausios mokyklos parinkimo. Turite savimi pasitikėti ir tikėti, kad viskas išsispręs savaime. Daugelis vienišų mamų, nuolat vienos priimdamos sprendimus, galiausiai įgyja daugiau pasitikėjimo savimi ir tampa visiškai nepriklausomos nuo aplinkinių nuomonės.
Praktiniai patarimai vienišoms mamoms
- Susidėliokite prioritetus ir apgalvokite, kaip papildyti pajamas.
- Susiraskite žmogų, kuriuo pasitikite ir kuris galėtų prižiūrėti vaiką prireikus.
- Skirkite laiko sau: bent valandą per savaitę skirkite veiklai „tik sau“.
- Prisijunkite prie vienišų tėvų paramos grupių, semkitės patirties iš kitų mamų.
- Pasirūpinkite kasdiene rutina ir aiškiais ribojimais vaikams.
- Prireikus kreipkitės pagalbos - prašyti pagalbos yra stiprybės ženklas.
Politikos, paslaugų prieinamumo ir savipagalbos svarba
Diskusijų dalyvės sutarė, kad pokyčiai įmanomi tik tuomet, kai ir vienišų mamų patirtys, kaip įvairių šeimų koliažo dalis, taps politinių sprendimų atspirties tašku. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradėjo darbus socialinės kampanijos, skirtos stiprinti teigiamą požiūrį į šeimą ir tėvystę, gairių parengimui. Planuojama organizuoti mokymus, padėsiančius darbuotojams jautriau ir profesionaliau bendrauti su pažeidžiamų visuomenės grupių nariais.
Ekspertės siūlo „vieno langelio“ informacijos sistemą, kurioje vienišos mamos rastų visą aktualią informaciją apie teises, išmokas ir procedūras. Ypač svarbu stiprinti esamų ir būsimų mamų teisės žinias, užtikrinti prieinamą teisinę pagalbą, stiprinti būsto paramos ir kompensacijų prieinamumą, užtikrinti psichologinę pagalbą ir skatinti bendruomenių savipagalbos tinklus.
Tyrimų rezultatai ir mokslinių duomenų reikšmė
Tyrimo rezultatai naudingi geresniam motinystės atsisakymo reiškinio prielaidų ir pasekmių ryšių pažinimui. Atsižvelgus į tyrimo objekto pažinimo mokslinėje erdvėje ribotumus ir komplikuotą tyrimo dalyvių prieinamumą, tyrimu siekta analizuoti motinystės ir motinystės, kaip vaiko, atsisakymo prigimtį, suvokti moters priskiriamas prasmes jos vaiko atsisakymui ir etiškai aprašyti tyrimo procesinius veiksmus bei rezultatų turinį.
Tyrimo metodologija: kokybinė prieiga ir individualaus giluminio pusiau struktūruoto interviu instrumentas. Duomenims analizuoti pasirinkta grindžiamosios teorijos metodologinė tradicija. Tyrimo ontologija - konstruktyvistinė, t.y. pagrindinė šio tyrimo prielaida yra ta, kad motinystės atsisakymas yra socialiai sukonstruotas procesinis reiškinys. Tyrimo epistemologija - subjektyvistinė-interpretatyvioji.
Empiriniai tyrimai atskleidžia, kad moterų sprendimus ir patirtis formuoja sudėtinga socialinių, ekonominių ir psichologinių veiksnių sankaupa. Biologinės motinos, įvaikinimo triada, žindymo trukmę lemiantys veiksniai (moters amžius, išsilavinimas, vaikų skaičius, žindymo kursų lankymas) ir pogimdyminės depresijos paplitimas - visi šie aspektai padeda suprasti vienišos motinystės priežastis ir pasekmes.
Santrauka lentelėje: kai kurie statistiniai duomenys
| Rodiklis | Reikšmė / šaltinis |
|---|---|
| 2010 m. socialinės rizikos šeimos Lietuvoje | 10900 (Lietuvos statistikos metraštis, 2011) |
| 2010 m. vaikai, netekę globos | 2145 |
| 2010 m. gimė vaikų | 35626 |
| Iš nesusituokusiems tėvams gimusių vaikų, kuriuos įregistravo vienos motinos | 2780 iš 10220 |
| 2022 m. gimdymai Lietuvoje | 22 154 (Statistikos departamentas) |
| Pogimdyminės depresijos oficialūs atvejai Lietuvoje 2023 m. | 41 (oficiali statistika, pripažįstama nepakankama) |
| 2021 m. vieno suaugusiojo asmens su vaikais šeimos Lietuvoje | 5,7 % gyventojų (158,9 tūkst.) |
Rekomendacijos praktikai ir politikai
- Užtikrinti prieinamas psichikos sveikatos paslaugas nėštumo ir pogimdyviniu laikotarpiu, mažinant stigmas ir gerinant specialistų kompetencijas.
- Vystyti „vieno langelio“ informacijos sistemas apie teises, išmokas, paslaugas ir procedūras vienišoms mamoms.
- Skatinti bendruomeninius savipagalbos tinklus ir vietos paslaugų plėtrą, ypač gyvai veikiančių paramos grupių steigimą.
- Peržiūrėti socialinę ir darbo politiką taip, kad realūs veiksmai atitiktų vieno suaugusiojo šeimos poreikius: būsto parama, lanksčios darbo formos, finansinės kompensacijos ir t. t.
- Šviesti visuomenę ir žiniasklaidą, mažinant stereotipus ir stigmatizuojantį požiūrį į vienišas mamas.
Tyrimų ir diskusijų medžiaga rodo, kad vienišos motinos Lietuvoje sudaro socialiai ir ekonomiškai pažeidžiamą, bet visuomenėje nepakankamai pažįstamą grupę. Tik nuoseklių politinių priemonių, paslaugų prieinamumo gerinimo ir teigiamo visuomenės požiūrio derinys gali sumažinti struktūrines spragas ir pagerinti vienišų mamų gerovę.
tags: #vienisos #motinystes #atsiradimo #priezastys