Abipusiai geri gydytojų, slaugytojų ir pacientų santykiai visada buvo dėmesio centre. Komunikacijos kokybė XXI amžiuje tampa vis aktualesnė. Šiandien medikai ir kitų specialybių atstovai intensyviai bendrauja su įvairiais žmonėmis. Kiekvienas norėtume, kad kontaktai su kitais žmonėmis būtų visapusiškai naudingi ir darnūs.
Komunikacija yra procesas, be kurio sunkiai įsivaizduojami bet kokie santykiai tarp žmonių. Ja keičiamasi informacija, bendraujama, diskutuojama, dalijamasi emocijomis. Tai yra tarsi ryšys, kurio pagalba santykiai tarp žmonių įgauna formą ir prasmę. Savaime suprantama, kad komunikacija yra neišvengiama gydymo įstaigoje.
Komunikacija slaugoje - tai dialogas: įvykis, kai bendrauja žmogus su žmogumi. Tai atvejis, kai į veiksmą įtraukiamas pacientas. Kad ir kuria slaugos teorija remsimės, visos teorijos pritaria, kad slauga - tai procesas, kai bendrauja žmogus su žmogumi. V. Henderson, viena iš svarbiausių XX amžiaus antrosios pusės slaugos mokslininkų, pabrėžia, kad žmogų (pacientą) reikia vertinti ne tik biologiniu (fiziologiniu), bet ir psichologiniu, socialiniu, dvasiniu aspektais.
Kokybiškas bendravimas padeda efektyviai veikti ir siekti tikslų bet kokiai šiuolaikinei organizacijai, taip pat ir sveikatos priežiūros. Siekiant užtikrinti kokybišką slaugos praktiką, neužtenka tik suteikti pacientams kvalifikuotas paslaugas. Slaugytojos veiklos kokybę galėtų užtikrinti efektyvus komunikavimas, kuris yra labai svarbus siekiant paciento pasitenkinimo suteiktų paslaugų kokybe. Pacientai, kurie palaiko gerus santykius su savo gydytojais ir slaugytojais, yra labiau patenkinti jų atliekamu darbu.
1859 metais Florence Nightingale, rašydama "Pastabas apie slaugą", smerkė slaugos prilyginimą vaistų išdavimui. Naujoji slauga - daugiaplanis judėjimas, siekiantis pakeisti praktikuojamos slaugos pagrindus. Ši slauga turi remtis aukštos kvalifikacijos slaugos praktika. Svarbus požiūris ir į tarpusavio bendravimą. Geras bendravimas, mokėjimas išklausyti ir suprasti kitą, tai gero darbo pradžia.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo dienos istorija
Slauga kaip socialinis procesas
Slaugoje komunikacija suprantama kaip socialinis procesas. Jame pacientas dalyvauja tikslingai arba nesąmoningai. Siekiant bendro supratimo, komunikacija yra priemonė bendrai veiklai ir bendrų tikslų siekimui ar poveikio darymui. Kaip pastebi B. Grebliauskienė, komunikacija - nenutrūkstamas, nebaigtinis ir integralus procesas. Siekiant bendro supratimo, komunikacija nėra savitikslė.
Dažnai vartojamas terminas bendravimas ir apibrėžiamas taip: "Bendravimas - tai dviejų ar daugiau žmonių sąveika, kurios metu perduodama informacija ir patenkinami žmonių poreikiai. Bendravimas gana sudėtingas reiškinys." Bendravimas (komunikacija) - tai dviejų ar daugiau asmenų pasikeitimas informacija.
Bendravimas yra procesas, susidedantis iš fizinio ir protinio aktyvumo, t.y. pastangų siekiant pasikeisti su kitu žmogumi mintimis, idėjomis, požiūriu į vieną ar kitą reiškinį, jausmais. Kada medikai bendrauja su pacientais, tai daro vartodami žodžius, gestus, garsus, judesius bei kūno kalbą. Jie sąmoningai ar nesąmoningai visą dieną bendrauja su pacientais mimika bei judesiu. Kai žmonės yra kartu, nuolat vyksta bendravimas - jie visada ką nors perduoda vienas kitam.
Bendraujant su pacientais labai svarbūs du komunikacijos tipai: verbalinis ir neverbalinis. Verbalinis bendravimas - tai tarpusavio sąveika, naudojant kalbos ženklus tarp dviejų ar daugiau žmonių. Geri verbaliniai komunikaciniai įgūdžiai yra pasitikėjimo pagrindas bendrose kalbose tarp žmonių.
Kalbant apie paciento slaugą, gydymą, gydytojas ir slaugytoja turi savo techninę kalbą ir specialius žargonus tarp savęs. Todėl, kalbant su pacientu, reikalingas specialus bendravimas, svarbu rinkti žodžius, kurie negąsdintų, nebaugintų. Labai svarbu sekti savikalbę, laikytis bendravimo etikos.
Taip pat skaitykite: Sprendimai mažinant riziką slaugos padėjėjams
Venkite neigiamų klausimų, tokių kaip "Ar jūs bijote?", "Nebijokite", "Visai nebaisu"... Mažybinės maloninės priesagos gali sukelti kaprizingo vaiko reakciją. Geriau derėtų naudoti tokius išsireiškimus, kaip "Tai jums svarbu", "Tai priklauso ir nuo jūsų", "Mane domina jūsų nuomonė", "Aš suprantu, ko jūs norėtumėte", "Puiku, kad laiku atėjote".
Pokalbio metu slaugytojams svarbu išmokti ne tik kalbėti ir įtikinti, bet ir išklausyti. Klausydami paciento, ne tik stebime jo išorę, bet ir vertiname patį asmenį pagal tai, ką ir kaip jis kalba, elgiasi, kaip sugeba pateikti informaciją, ko nesugeba pasakyti žodžiu, bet mėgina išreikšti gestais, mimika. Taip pat vertinami emociniai, psichiniai požymiai.
Verbalinio bendravimo metu medicinos darbuotojai gali parodyti dėmesį, paramą bei artumą. Slaugytojai privalo suvokti paciento emocinę kalbą, t.y. gebėti pastebėti tai, kas vyksta paciento viduje, pajusti, ką jis nutyli, bet rodo visa savo laikysena ir elgesiu. Verbalinis bendravimas padeda užmegzti ryšį ir sukurti saugumo jausmą.
Bendravimo procese verbaliai perduodama ir gaunama tik 20-40 proc. visos informacijos. Kita komunikacija vyksta neverbalinėmis priemonėmis: judesiais, mimikos, pozos, eisenos ir kt. Didžiausią informacijos dalį iš aplinkos žmogus gauna akių kontakto dėka. Statistika teigia, kad 84 proc. visos informacijos gaunama akių pagalba, 9 proc. - girdima, ir tik 7 proc. gaunama kitų jutimo organų dėka. Tai pabrėžia vizualinio kontakto svarbą. Jei sunku suprasti, ką žmogus sakydamas turi galvoje, reikia būtinai stebėti neverbalinę kalbą.
Informaciją gali perdavinėti visas kūnas. Svarbu, kokia jo būsena. Turiningas informacijos šaltinis apie žmogaus emocinę būseną yra veido išraiška. Veido išraiška gali perduoti nepritarimą, pasiaipymą, pyktį, susierzinimą, pasitenkinimą, meilę, supratimą. Mūsų veidas parodo nuotaiką, kūnas padeda suprasti jausmų stiprumą, intensyvumą, poza dažniausiai parodo bendrą emocinę būseną (pasyvumą, susidomėjimą, vengimą bendrauti).
Taip pat skaitykite: Kaip slaugytojas gali padėti sergant venų varikoze?
Kad sakinys yra baigtas, galima suprasti ne tik iš balso, bet ir iš akių kontakto. Kūno kalboje rankos taip pat svarbios. Rankų judesiais, mostais paprastai kas nors akcentuojama, rankomis apibrėžiamas aptariamas objektas.
Užsienio autoriai akcentuoja, jog slaugytojai turi atkreipti dėmesį į savo laikyseną. Tai, kaip jūs judate, įeinate į paciento palatą, ar stovite prie lovos, rodo komunikavimo būdą per kūno kalbą. Liesdama, tai yra neverbaliai bendraudama, slaugytoja gali pranešti pacientui, kad jis yra artimas ir juo rūpinamasi. Slaugytojai uždėjus ranką pacientui ant peties arba laikant jo ranką, pacientui gali būti lengviau išsakyti savo nusiskundimus, paprašyti pagalbos. Liesdamas žmogus gali be žodžių pranešti, kad rūpinasi ir nori padėti. Lietimas turi ypatingą reikšmę sunkiai sergantiesiems pacientams. Tuomet labai svarbu derinti fizinį lietimą su faktine informacija. Tai užtikrina informacijos priėmimo efektyvumą.
Pasitaiko pacientų, kurie reiškia nepasitenkinimą dėl asmens erdvės pažeidimo komunikacijos procese. Tokie neverbalinės komunikacijos metu, kai kuriems pacientams sukelia priešingą reakciją nei slaugytoja tikisi. Todėl labai svarbu pacientą iš anksto supažindinti, duoti laiko jam suvokti apie tuos komunikacinius ženklus, kurie pažeis jo asmens erdvę ir palies kūną. Būtina stengtis kalbėti ta kalba, kurią supranta pacientas.
Svarbu, kaip jaučiasi kalbėdami, klausydami, kiek jūs įsijautėte į situaciją. Daugelis užsienio autorių mano, kad, priklausomai nuo slaugos sugebėjimo bendrauti, paciento poreikiai yra patenkinami arba ne. Jei bendravimas su pacientais neefektyvus, jų poreikiai nepilnai patenkinami ir tai gali sukelti įtampą tarp slaugytojos ir paciento.
Išskiriami trys pagrindiniai žmonių bendravimo lygiai: asmeninis, tarpasmeninis (dviejų ar daugiau žmonių), masinis (bendravimas per informacines priemones). Bendravimo tikslas yra suprantamai suteikti informaciją, pasikeisti idėjomis, išsakyti savo mintis.
Sveikatos priežiūros profesionalų bendravimas su pacientais skiriasi nuo įprastinio bendravimo. Siuntėjas - pirminės informacijos siuntėjas. Gavėjas - pacientas. Jam skirta informacija, kurią jis turi suprasti ir iššifruoti. Šiuo atveju slaugytojai siunčia informaciją savo pacientui ir pacientas turi ją iššifruoti. Suprasti bendravimo elementus yra labai svarbu, nes dažnai sunkumai bendraujant slaugytojui ir pacientui kyla dėl tam tikrų šių elementų nesilaikymo. Pagrindinė gero bendravimo taisyklė yra pasistengti žinią perduoti taip, kad ji būtų suprasta teisingai.
Kiekvieno specialisto asmeninės savybės yra svarbios vertinant jo profesinę kompetenciją. Kompetencija yra bendrinis įvertinimą reiškiantis terminas, nusakantis asmens, kaip konkrečios srities žinovo, gebėjimą atlikti savo darbą. Jucevičienė ir Lepaitė (2000) teigė, kad kompetencija - tai žmogaus kvalifikacijos raiška arba gebėjimas veikti, sąlygotas individo žinių, mokėjimų, įgūdžių, požiūrių, asmenybės savybių bei vertybių.
Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos Atviros informavimo konsultavimo orientavimo sistemos AIKOS duomenimis, "sėkmingą socialinio slaugytojo darbą lemia asmeninės savybės: gebėjimas bendrauti ir suprasti kitus žmones, paslaugumas, organizaciniai gebėjimai ir kt."
Asmenybės bruožų teorija teigia, kad asmenybės bruožai yra pastovūs, išreiškia asmenybės nuostatas ir pasireiškia beveik visose situacijose per žmogaus elgesį. Penkių didžiųjų asmenybės faktorių modelio esminis teiginys, kad asmenybė yra pastovi ir mažai kintanti žmogui tapus suaugusiu, todėl ji gali būti vertinama pagal pagrindinius bruožus, kurie nesikeičia per suaugusiojo žmogaus gyvenimą. Pagrindinės nuostatos, formuojančios žmogaus elgesį yra penkios asmenybės bruožų dimensijos: ekstraversija, emocinis stabilumas, atvirumas patirčiai, sugyvenamumas, racionalumas.
Istorinis kontekstas
Slaugos atsiradimą skatino poreikis rūpintis silpnesniais, bejėgiais, kenčiančiais, sergančiais šeimos nariais, kilęs iš esminio tėvystės ir motinystės, genties išlikimo instinkto. Motinų rūpinimasis savo naujagimiais ir mažais vaikais lėmė tai, kad pirminėje bendruomenėje slaugos funkcija priklausė daugiausia moterims, buvo instinktyvi ir pagrįsta patyrimu bei stebėjimu.
Senovės Indijoje slaugytojais daugiausia dirbo dvasininkų luomui priklausę vyrai. Traktate Gydytojas, vaistai, slaugytojas ir ligonis aprašoma slaugytojo savybės ir funkcijos. Senovės Egipte slauga, kaip ir medicina, kilo iš burtininkavimo ir kerėjimo. Vadinamieji sveikatos amatininkai (slaugytojų pirmtakai) ligoniams kalbėdavo užkeikimus, atlikdavo ritualus ir šokius, slaugai ir gydymui naudojo vidurių paleidžiamuosius žolių mišinius, ugnį, vandenį, reikalavo nešioti amuletus ir melstis dievams, t. p. taikė trepanaciją.
Senovės Graikijoje kūrėsi medicinos centrai, kur dirbo žyniai, gydytojai ir jų padėjėjai, vadinami krepšių nešiotojais (juose nešiodavo priemones, kurių reikia ligoniams prižiūrėti). Jie būdavo daugiausia vergai vyrai. Vieni asistavo žyniams, kiti slaugydavo. Buvo taikoma dieta, propaguojamas vegetarizmas, fizioterapinės procedūros, saulės vonios, poilsiaujama ant jūros kranto. Tikėta, kad saulės dievas Apolonas rūpinasi žmonių sveikata, jo sūnus Asklepijas yra gydytojų vadovas, kurio dukros rūpinosi slaugos bei sveikatos ugdymu: Higiėja buvo sveikatos, Panacėja (Panakėja) - sveikatos sugrąžinimo ir stiprinimo, Aglaja ir Meditrina - sveikatos saugojimo deivės. Hipokratas atmetė mitus, prietarus, magiją ir rėmėsi medicinos mokslo samprata.
Senovės Romoje buvo rūpinamasi kūno, dantų priežiūra, asmens higiena. Kurtos prieglaudos, ambulatorijos ir ligoninės, kuriose slaugos paslaugas teikdavo kariuomenės sanitarai. Galenas organizavo ligonių lankymą, siekė, kad slauga būtų pagrįsta gailestingumu, padėdavo gaminti vaistus. Jis plačiai taikė gydymą vandeniu, tam buvo įkurtos viešosios pirtys, kurių darbuotojai atlikdavo vandens procedūras, fizinius pratimus, masažą gydomaisiais aliejais.
Senovės žydų sveikatos priežiūra buvo grindžiama Tora, joje nurodoma, kaip apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, nurodoma moters higiena per mėnesines ir gimdymą, berniukų apipjaustymo apeigos. Judėjų bendruomenėje organizuotos sveikatos prižiūrėtojų grupės, kurios lankydavo ligonius, parūpindavo vaistų, maisto.
Kinijoje gydymui ir slaugai naudotas masažas, vandens procedūros, fiziniai pratimai, žolės, mineralai, taurės, maudymas voniose, labiausiai išpopuliarėjo akupunktūra.
Viduramžių laikotarpiu slaugos profesijai didelę įtaką davė krikščionybė. Dvasininkų pastangomis pastatyta ligoninių, vienuoliai teikdavo pastogę piligrimams, beturčiams, slaugydavo ligonius. Įsteigtos vyrų ir moterų diakonų pareigos, jie rūpinosi ligonių ir vargšų globa, vėliau diakonų namai tapo ligoninėmis. Pirmoji diakonė buvo graikų aristokratė Feba - vizituojančioji namų slaugytoja. Romos aristokratė Fabijola 390 savo namuose įkūrė viešą krikščionišką nemokamą ligoninę, dirbo joje slaugytoja. Pirmieji vienuolynai įsikūrė Egipte, Romoje, Marselyje, vėliau - visoje Vakarų Europoje. Vienuolynuose dirbo nuolatiniai slaugytojai. Vieną pirmųjų slaugos ligoninių 651 įkūrė šv. Augustino ordino seserys Paryžiuje. Augustiniečių ordinas yra pirmoji oficiali visuomeninė moterų slaugytojų organizacija.
Šv. Dvasios ordinas įkurtas apie 1180 Monpellier Prancūzijoje. Slauga rūpinosi moterų ir vyrų religinės bendruomenės: 12 a. pabaigoje pradėjusios kurtis beginės prižiūrėjo ligonius, senelius, 13 a. pirmoje pusėje įsikūrę begardai rūpinosi ligonių globa ir mokymu. 12-14 a. sužeistuosius ligonius ir neįgaliuosius slaugė kariniai (šv. Jono, teutonų, šv. Lozoriaus) ir religiniai (šv. Augustino, šv. Pranciškaus) ordinai. Šių ordinų nariai dirbo ligoninėse, lankydavo ligonius namuose, statė nuosavas ligonines, rūpinosi mirusiųjų laidojimu. Slauga buvo kvalifikuota ir veiksminga.
Viduramžiais atsidavę savo darbui slaugytojai buvo skelbiami šventaisiais. Iš kanonizuotų slaugytojų žinomesnės šv. Kotryna Sienietė, šv. Hildegarda Bingenietė iš Vokietijos, šv. Elžbieta Vengrė, šv. Brigita iš Švedijos, šv. Jadvyga, Lenkijos karalienė.
16 a. skilus krikščionybei protestantizmą išpažįstančiose šalyse slauga labai sumenko, uždarytos katalikų bažnyčios, vienuolynai ir prie jų veikusios ligoninės, trūko kvalifikuotų slaugytojų, dirbo žemesnių socialinių sluoksnių atstovai. 19 a. atgimė teigiamas požiūris į slaugą. Pastorius T. Fliedneris (1800-64) ir jo žmona diakonė Friederike Fliedner, 1836 Kaiserswertho miestelyje prie Reino įkūrė pirmąją Vokietijoje slaugos ligoninę. Ligonius prižiūrėjo jaunos moterys. Iš gydytojų, vyresnių slaugytojų jos mokėsi medicinos, farmakologijos, teorinių disciplinų.
19 a. slaugos pažangai padėjo sergančiųjų socialinės aplinkos reikšmės supratimas ir moterims sudarytos galimybės mokytis. Didžiausią įtaką šiuolaikinei slaugai atsirasti turėjo įžymi slaugytoja F. Nightingale. Ji Krymo kare organizavo gailestingųjų seserų būrį ir dalyvavo fronte (pirmą kartą britų armijoje moterims buvo leista dirbti slaugytojomis). F. Nightingale 1859 Didžiojoje Britanijoje ir 1860 Jungtinėse Amerikos Valstijose išleido knygą Pastabos apie slaugą (Notes on Nursing), jos iniciatyva Šv. Tomo ligoninėje Londone įsteigta pirmoji slaugytojų mokykla. Mokymas buvo paremtas teorija ir praktika, studijų programa ir mokymo metodai, paplitę pasaulyje, skatino individualią slaugą, akcentavo ligonio stebėjimą, slaugos duomenų rinkimą ir dokumentavimo svarbą, ligonio asmens higieną ir švarios aplinkos palaikymo reikšmę. Sukurta F. Nigthingale priesaika, kurioje pabrėžiami profesionalios slaugos doriniai ir etiniai reikalavimai.
20 a. pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjo greitas sveikatos priežiūros ir slaugos mokymo progresas. Slaugytojai Mary Adelaide Nutting (1858-1948, Jungtinės Amerikos Valstijos) pavyko pasiekti, kad slaugos mokymas būtų universitetinis, 1907 ji tapo pirmąja slaugos profesore. 1927 Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė patvirtino oficialius reikalavimus universitetinėms slaugos studijoms, įkurtos bakalauro, magistro ir doktorantūros programos. Prie slaugos universitetinių studijų kūrimo prisidėjo Raudonojo Kryžiaus organizacija, Rockefellerio fondas, Lenkijos žydų jungtinis komitetas, Austrijos gerovės fondas.
Belgijoje 1935 atidaryta Slaugos universitetinė mokykla, 4 dešimtmetyje panašių mokyklų įkurta Prancūzijoje, Ispanijoje. 20 a. viduryje pasikeitė slaugos turinys ir tikslai, susiformavo slauga kaip mokslo samprata. Jungtinėse Amerikos Valstijose įgyvendinti mokslu paremti slaugos modeliai. Hildegard E. Peplau (1909-1999, Jungtinės Amerikos Valstijos) knygoje Tarpasmeniniai ryšiai slaugoje (Interpersonal Relations in Nursing, 1952) apibūdina slaugos modelį kaip besiformuojantį slaugytojo ir ligonio asmeninių santykių procesą. Faye Glenn Abdellah (1919-2017, Jungtinės Amerikos Valstijos) 1960 aprašydama slaugą labiausiai rūpinosi ligoniu ir jo problemomis, slaugos planavimu. 1961 Ida Jean Orlando (gimęs 1926, Jungtinės Amerikos Valstijos) aprašė slaugą, kaip tarpasmeninės slaugytojo ir ligonio sąveikos procesą. 1974 Callista Roy (g. 1939, Jungtinės Amerikos Valstijos) paskelbė prisitaikymo (adaptacijos) modelio principus. Nancy Roper (1918-2004, Didžioji Britanija), Winifred W. Logan, Alison L. Tierney sukūrė gyvenimo veiklos modelį (aprašė knygoje Slaugos elementai / The Elements of Nursing 1980).
Pasaulio sveikatos organizacija kelia slaugytojams reikalavimą įgyti kompetenciją dešimtyje sričių: kritinio mąstymo, bendravimo, technologijų panaudojimo, žmoniškųjų vertybių, etiško mąstymo, globalios sveikatos priežiūros politikos, organizavimo ir finansavimo, sveikatos priežiūros, apimties koordinavimo, sveikatos pagalbos vystymo ir plėtojimo, profesinio tobulėjimo.
Pavyzdys iš CV šablono:
- 2018 - 2022 m. Dirbau slaugos darbuotoja senelių namuose „Senelių slaugos namai“. Dirbau tiek su seneliais tiek su pacientais, kurie lankydavosi senelių namuose.
- 2022 - iki dabar. Dirbau bendrosios praktikos slaugytoja, darbo pobūdis atitinka ASPN kriterijus. Pagrindinės veiklos: rūpinimasis klientais klientų lankymas, jų priežiūra. Klientų aptarnavimas, taip pat priskirtų procedūrų atlikimas.
- Gerai moku dirbti medicinos srities pagrindinėmis programomis.
- Asmeninės savybės - Esu labai komunikabili, be gali patinka dirbti su žmonėmis.
- Motyvacija - Ieškau darbo slaugos srityje. Mano patirtis leistų puikiai pradėti ir tęsti slaugytojos darbą.
Tinkama paciento priežiūra – bendravimo metodai
tags: #slaugytojo #asmenines #savybea