Šiuolaikiniame skaitmeniniame amžiuje socialiniai tinklai tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Jie suteikia galimybę bendrauti, dalytis patirtimi ir stebėti aktualijas iš viso pasaulio, tačiau jų įtaka mūsų psichinei sveikatai nėra vienareikšmė. Tyrimai rodo, kad didesnis socialinių tinklų naudojimas gali būti susijęs tiek su didesniu įsitraukimu į bendravimą ir informuotumą, tiek su rizika jaustis vienišiems, nerimui ar depresijai.
Kas rodo tyrimai apie vienišumą ir socialinių tinklų naudojimą
Tyrimo „Lietuvos visuomenės emocinis atsparumas“ duomenimis, 41 proc. žmonių, kurie socialiniais tinklais naudojasi daug ir dažnai, jaučiasi vieniši. Tuo tarpu tarp tų, kurie šios problemos neturi, vienišumą patiria vos 11 proc. Tyrimas atliktas 2025 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, dalyvavo daugiau nei tūkstantis 18-74 metų Lietuvos gyventojų, turinčių interneto prieigą. Juose akcentuojama, kad su didesniu rizikingu socialinių tinklų naudojimu susijęs ir aukštesnis streso lygis, ypač 18-24 metų amžiaus grupėje.
Kita vertus, tyrimas išskiria ir teigiamas socialinių tinklų savybes: jie leidžia palaikyti ryšius su draugais ir šeima, skatina dalijimąsi patirtimi ir gali didinti informuotumą bei mažinti stigmas, susijusias su psichikos sveikata. Tačiau jų nauda dažnai priklauso nuo vartotojo gebėjimo būti sąmoningam ir kritiškai vertinti rodomą turinį.
Ką rodo psichologiniai mechanizmai ir rizikos veiksniai
Nepaisant teigiamų funkcijų, socialiniai tinklai gali skatinti identiteto krizę, nes virtuali komunikacija dažnai vyksta be akių kontaktų, keičiant laikyseną ir neverbalinę komunikaciją. Dauguma žmonių pradeda labiau kreipti dėmesį į kitų komentarus nei į savo nuomonę, o tai gali paspartinti vienišumo ir žemos savivertės jausmų augimą.
Jaunima ypač pažeidžia nuolatinis lyginimasis su „idealiais“ kitų gyvenimais, kuris gali sumažinti pasitikėjimą savimi ir sukelti nerimą ar depresiją. 2022 m. PSO atliktas tyrimas Lietuvoje atskleidė, kad beveik 40 proc. jaunuolių jautėsi prislėgti dėl to, ką matė socialiniuose tinkluose; daugiau nei 25 proc. likusiųjų iš erdvės filtravimo suvokė, kad kiti žmonės atrodo laimingi ir sėkmingi. Tokie jausmai ypač būdingi paaugliams ir jauniems suaugusiems, kurių identitetas vis dar formuojasi.
Taip pat skaitykite: Vienišo asmens išmokos dydis ir skyrimo tvarka
Svarbios papildomos tendencijos
- FOMO (Fear of Missing Out) - baimė praleisti kažką svarbaus - vienas iš ryškių šiuolaikinės psichologijos reiškinių, kylantis iš nuolatinio kitų gyvenimų viešinimo socialiniuose tinkluose.
- Naktinis naudojimas ir mėlynosios šviesos įtaka miegui - miego sutrikimai, prastos kokybės miegas ir susijusios nuotaikos problemos.
- Kibernetinės patyčios ir netikri profiliai - rizika, kuri gali turėti rimtų socialinių ir emocinių padarinių.
Ką rodo praktiniai duomenys apie jaunuolių psichinę sveikatą
Jaunimo linijos duomenimis, 2024 m. beveik 50 000 jaunuolių kreipėsi pagalbos; 21 proc. skambinusių telefonu ir tuo pat metu tiek pat rašusių internetu norėjo pasikalbėti apie vienišumą, o 30 proc. kreipėsi dėl nerimo ar depresijos simptomų. Savo ruožtu psichologė Ieva Plauškutė pabrėžia, kad nerimas kyla ne tik dėl asmeninių sunkumų, bet ir dėl aplinkos spaudimo bei visuomenės lūkesčių, o per didelis laikas praleidžiamas socialiniuose tinkluose gali padidinti šį spaudimą.
Specialistai akcentuoja, kad svarbu ugdyti sąmoningą požiūrį į socialinius tinklus ir skatinti realų socialinių ryšių kūrimą. Viešosios diskusijos apie psichinę sveikatą, kritinis mąstymas ir informacijos filtravimas gali padėti sumažinti neigiamą poveikį. Taip pat svarbu bendruomenėms ir tėvams įvertinti vaikų naudojimosi internetu įpročius ir teikti tinkamą palaikymą bei pavyzdį.
Kaip sumažinti socialinių tinklų žalą ir išnaudoti jų privalumus
Ekspertai siūlo subalansuoti internetinį ir realų pasaulį: nustatyti aiškias ekrano laiko ribas, naudoti įrankius laikui riboti ir išjungti nereikalingus pranešimus. Svarbu filtruoti turinį: atsisakyti paskyrų, kurie kelia neigiamas emocijas ar pavydą, ir rinktis pozityviai informuojantį bei motyvuojantį turinį.
Taip pat naudingos praktikos - naudotis socialiniais tinklais kaip įrankiu kurti nuoseklius realaus gyvenimo ryšius: prisijungti prie grupių su bendromis aistromis, susipažinti su bendraminčiais ir išplėsti profesinį tinklą. Vis dėlto svarbiausia - atviras ir sąmoningas vartojimas, o ne visiškas atsisakymas technologijų.
Svarbu perduoti vaikams žinias apie algoritmus, riboti laiką internetinėje erdvėje, skatinti fizinę veiklą, gamtą, gyvus susitikimus ir kitus pomėgius. Tėvams rekomenduojama ugdyti kritinį mąstymą: suprasti, kad ne viskas internete yra tiesa, ir kad vieno nuotraukoje rodomo gyvenimo neatspindi tikrovės visumos.
Taip pat skaitykite: Statistiniai duomenys apie vyresnių žmonių socialinių tinklų naudojimą
Praktiniai patarimai jauniems žmonėms
- Nustatyti aiškias ekrano laiko ribas ir laikytis jų.
- Filtruoti turinį: nestebėti paskyrų, kurios kuria neigiamas emocijas ar nerimą.
- Kurso dalis - skatinti praktinį bendravimą realybėje: sportas, menai, susitikimai su draugais gyvai.
- Prieš miegą vengti socialinių tinklų ir mėlynos šviesos poveikio.
- Skatinti pagalbą ieškoti: jei kyla nerimas ar depresija, kreiptis į psichologą ar pagalbos linijas.
Literatūros įžvalgos ir praktiniai pavyzdžiai
„Jaunimo linijos“ nuomonė: socialiniai tinklai gali būti svarbus įrankis kuriant ryšius ir gaunant pagalbą; tačiau jie taip pat kelia spaudimą ir gali paskatinti vienišumo jausmus bei nerimą. Svarbiausia - žinoti, kaip naudotis tinklais atsakingai ir kaip atskirti tikrovę nuo filtrų bei redagavimo. Specialistų pastebėjimai ir tyrimai rodo, kad būtina skatinti jaunuolių sąmoningą požiūrį į socialinę erdvę, ugdyti gebėjimus kritiškai vertinti rodomą turinį bei laikytis ribų tarp interneto ir realaus pasaulio.
Tarpinės gairės tėvams ir pedagogams: mokyti vaikus kritinio mąstymo, įvairovės suvokimo ir atsakomybės už savo skelbiamą turinį. Taip pat svarbu skatinti realius susitikimus, fizinę veiklą ir socialinę veiklą be ekranų.
| Duomenys | Reikšmė |
|---|---|
| 41% | žmonių, dažnai naudojančių socialinius tinklus, jaučia vienišumą |
| 11% | tų, kurie socialinių tinklų problemos nejaučia |
| 18-24 m. | daugiausia rizikos dėl vienišumo ir streso |
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo raminimo svarba
tags: #vienisi #zmones #ir #socialiniai #tinkali