Šio straipsnio tikslas - iš esmės apžvelgti teisinį reglamentavimą dėl globos ar rūpybos neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui, paaiškinant, kas gali būti globėjas ar rūpintojas, kokios yra teisės ir pareigos, kaip įgyvendinamos globos/ rūpybos teisinės sąlygos, ir kokios procedūros laukia šeimos narių ar kitų fizinių asmenų, ketinančių imtis globos ar rūpybos.
Kam priklauso ligos išmoka slaugant ar prižiūrint šeimos narius
Ligos išmoka skiriama tada, kai reikia slaugyti sergantį šeimos narį. Ji mokama paprastai tais atvejais, kai asmuo yra apdraustas ligos socialiniu draudimu ir turi reikiamą stažą: bent 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba bent 6 mėnesių per pastaruosius 2 metus. Išmoka mokama ir vaikų slaugantiems ar prižiūrintiems tėvams, įtėviams, seneliams, globėjams, budintiems globotojams, nuolatiniams globėjams ar laikiniams prižiūrėtojams. Savarankiškai dirbantiems gyventojams išskyrus veiklą pagal verslo liudijimą ji gali būti skiriama, jeigu laikomasi reikiamo stažo.
Tais atvejais, kai stažo trūksta, gali būti mokama išmoka, kai kuriais atvejais susiklosčius specifinėms aplinkybėms, pvz., vaikų priežiūros atostogų laikotarpiu stažo skaičiavimas vyksta iš 24 mėnesių laikotarpio iki vaikui sueis 2 metai. Taip pat išmoka gali būti skiriama iki 26 metų asmenims, kurie dėl mokymosi laikotarpio ar karo tarnybos neatitiko reikiamo stažo, tačiau laikinasis nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo studijų pabaigos. Ligos išmoka slaugant ar prižiūrint šeimos narį gali būti skiriama ir toms pačioms reikmėms; išmoka sudaro 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio ant popieriaus.
Remiantis Sodros skaičiuotuvu, galima gauti preliminariąją išmoką į rankas už visą mėnesį - pavyzdžiui, už 2 metų vaiką slaugant gali būti apie 523 eurai į rankas, kai draudžiamosios pajamos ant popieriaus - 1 500 eurų. Kiekvienas dirbantysis gali patikrinti preliminarią ligos išmokos sumą savo situacijoje.
Nedarbo išmoka slaugant negalią turinčius asmenis
Slaugantys negalią turinčius asmenis yra draudžiami nedarbo socialiniu draudimu ir norint gauti nedarbo išmoką, būtina registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT) ir gauti bedarbio statusą. Išmoka skiriama tiems, kurie per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo UŽT turi bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą. Išmoką sudaro pastovioji dalis (šiais metais apie 215,01 eurų, o nuo naujųjų metų - apie 241,5 euro) ir kintamoji dalis, priklausomai nuo buvusio darbo užmokesčio ir įmokų. Pirmieji mėnesiai išmoka yra didesnė, vėliau mažėja. Pavyzdžiui, su 1 500 eurų vidutinėmis pajamomis ant popieriaus, pirmieji trys mėnesiai būtų apie 796 eurai, vėliau - 680 eurų, o paskutinieji trys - apie 564 eurus.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo pažymėjimo išdavimo tvarka Lietuvoje
Kokias paslaugas galima gauti socialinėje pagalboje?
Asmenys ar jų šeimos gali kreiptis į savivaldybę dėl socialinių paslaugų, kurios teikiamos siekiant pagalbos šeimos nariams ar globotiniams. Paslaugos apima prevencines ir bendras socialines paslaugas, tokias kaip konsultacijos, tarpininkavimas, informavimas, įskaitant transportą į sveikatos priežiūros įstaigas, pagalbą maistu, drabužiais ir kt. Taip pat teikiama psichosocialinė ar krizės įveikimo pagalba, kurią gali teikti socialiniai darbuotojai bei psichologai, sielovados darbuotojai. Kai reikia papildomos pagalbos - periodiškai teikiamos socialinės paslaugos į namus, integrali pagalba ar laikino atokvėpio paslaugos.
Pagalba į namus teikiama iki 10 valandų per savaitę, o kai reikia daugiau pagalbos bet žmogus gali likti namuose, gali būti teikiama dienos socialinė globa arba integrali pagalba. Dienos socialinė globa į namus gali būti iki 25 valandų per savaitę; asmeniui su pirmojo arba antrojo lygio specialiuoju nuolatinės slaugos poreikiu - iki 40 valandų per savaitę, o kai kuriems atvejams - iki 70 valandų per savaitę. Dienos globa taip pat gali būti teikiama įstaigoje nuo 3 val./dieną iki 5 dienų per savaitę. Dienos centras padeda žmogui įgyti socialinius, kasdienio gyvenimo ar darbo įgūdžių, teikiama maitinimas, galimos ir sveikatos priežiūros paslaugos. Gyvenant namuose, įmanoma teikti ir trumpalaikę globą dienos centre.
Integrali pagalba apima slaugos ir dienos socialinės globos paslaugas, teikiamas namuose, su psichologine pagalba artimiesiems, taip pat gali būti teikiama ikimokyklinio amžiaus vaikams su negalia.
Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa - kompleksinės pagalbos teikimas asmeniui, kuris netenka savarankiškumo ir prireikia nuolatinės priežiūros ar slaugos. Skiriama įvertinus socialinį poreikį ir teikiama į namus, dienos centre ar kitose įstaigose. Laikino atokvėpio paslauga suteikiama šeimos nariams, kurie prižiūri negalią ar senyvo amžiaus asmenis, kai šie turi laikino pobūdžio sunkumų dėl darbo ar asmeninių priežasčių. Laikino atokvėpio paslaugos gali būti teikiamos iki 90 parų, išskirtiniais atvejais - iki 720 valandų per metus perelietos ribos. Prašymas laikino atokvėpio gali būti teikiamas vaikams su negalia iki 18 metų ar suaugusiems su negalia, priklausomai nuo jų dalyvavimo lygio ir išlaidų kompensacijos poreikio.
Kaip mokamos socialinės paslaugos?
Savivaldybė priima sprendimą dėl socialinių paslaugų teikimo, dalį kainos apmoka gavėjas, o dalis - savivaldybė. Jei kreipimąsi atliekama tiesiogiai į socialinių paslaugų įstaigą, gali tekti mokėti visą kainą. Paslaugų kainos dydis priklauso nuo asmens pajamų, paslaugų pobūdžio ir teikimo trukmės. Kai paslaugas teikia savivaldybė - savivaldybės darbuotojas nustato asmens mokėjimo dydį, bet jis neturi viršyti nurodytų dydžių. Emocinė ir psichologinė pagalba teikiama ir globojantiems artimuosius.
Taip pat skaitykite: Globėjo teisės
Slaugos paslaugas visiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims teikia sveikatos priežiūros įstaigos, kurios turi licenciją šiai veiklai ir sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Daugiau informacijos teikia „Sodros“ bei Lietuvos sociales paslaugų institucijų tinklai.
Kas yra globėjas ir rūpintojas, kokie dokumentai reikalingi
Globa ir rūpyba yra dvi skirtingos, tačiau tarpusavyje susijusios institucinės sąvokos. Globa - teisinė priemonė, nustatoma teismo sprendimu neveiksniam asmeniui tam tikroje srityje. Vaikų globa yra kitokia, kai tėvams atimamos ar ribojamos tėvystės teisės. Rūpyba - kai pareiškėjas dėl sveikatos problemų negali savarankiškai įgyvendinti teisių ar pareigų; ji nustatoma pareiškėją prašant ir, esant poreikiui, paskiriamas rūpintojas. Globėjai ir rūpintojai privalo būti veiksnūs ir turi rašytinį sutikimą būti paskirti. Neatidėtina, kad sudarant sandorius virš 5 000 litų, reikia teismo leidimo. Taip pat teismo leidimas reikalingas, kai globėjas ketina parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į turtą. Globėjai, rūpintojai ir jų artimi giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintoju, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis.
Teisinė nuoroda: norint asmenį pripažinti neveiksniu bei paskirti globėją, reikia pateikti prašymą, dokumentų kopijas, pažymas ir kitus įrodymus teismui. Procesas prasideda nuo Socialinio paramos skyriaus, kuris parengia išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Ekspertizės išvados teismui - ypač svarbios bylos dalys, o ekspertizė kompensuojama valstybės. Civilinėje byloje teismas priima sprendimą dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo, paskiria globėją ir turto administratorių, išaiškina teises ir pareigas.
Ką turėtų žinoti norintys pradėti šią procedūrą? Pirmiausia - kreiptis į Socialinį paramos skyrių. Pateiktas prašymas ir gauti išvados - pagrindas teismui pradėti bylą dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo pripažinimo. Globėjas (ar rūpintojas) dažniausiai būna tas asmuo, kuris prašo teismo pripažinti asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu. Tačiau įstatymas nenumato, kad globėju turi būti tik tas asmuo, kuris pateikė pareiškimą; svarbiausia - globėjas turi būti gebantis tinkamai rūpintis neveiksniu asmeniu. Teismas psichiatrijos ekspertizės išvados pagrindu nustato veiksnumo ribas ir paskiria globėją bei turto administratorių, jei reikia. Globėjas ir rūpintojas atlieka pareigas nemokamai, nors gali būti reglamentuojama išlaidų atlygintinimas teismo sprendimu ar kita tvarka.
Ką reiškia praktikoje
Globėjas (ar rūpintojas) gali tvarkyti tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį turtą, skirtą globotinio interesams, laikytis teismo nustatytų ribojimų, dalyvauti sandoriuose ir ginti globotinio teises. Tačiau turto administratoriaus įgaliojimai yra riboti ir turi būti sudaromi tik su išankstiniu teismo leidimu. Santrauka - teismo sprendimas dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustato globą ar rūpybą, o globėjas ar rūpintojas turi rūpintis asmens teises ir interesus tinkamai, įskaitant turto apsaugą, pensijų ir išmokų valdymą.
Taip pat skaitykite: Kaip ugdyti neįgalaus asmens socialinę kompetenciją?
Etiniai ir emociniai aspektai
Nedaug smulkmenų, bet labai svarbu - slaugant ar prižiūrint artimuosius, kyla daug emocinių ir socialinių iššūkių. Tyrimai rodo, kad artimiesiems, slaugantiems sergančius, gyvenimo kokybė kartais yra žemesnė, todėl būtina racionaliai planuoti pagalbą, teikti emocinę paramą ir laikina paralėgdami laiką. Globos ir rūpybos procesas - atsakingas ir sunkus darbas, reikalaujantis pasiaukojimo, nuoširdumo ir supratimo.
tags: #vienintelis #neigalaus #asmens #globejas