Socialinis kapitalas yra vienas svarbiausių elementų valstybės raidos sėkmei, kurio svarba vis dažniau akcentuojama politinėse darbotvarkėse. Jis apima pasitikėjimą visuomene, pasitikėjimą valdžios institucijomis ir įsitraukimą į pilietines veiklas - tai, kiek visuomenės nariai yra linkę vienas kitam pasitikėti, padėti vieni kitiems ir įsitraukti į bendruomeninę veiklą.
Socialinio kapitalo apibrėžimas ir komponentai
Socialinis kapitalas kaip reiškinys apima tokias sritis visuomenės vertinime, kaip socialinės normos, socialiniai tinklai, socialinis pasitikėjimas ir iš šių veiksnių sąveikos tarp individų gaunama nauda. R. Putnamo apibrėžimu, socialinis kapitalas yra „ryšys tarp asmenų, socialinių tinklų ir iš jų kylančios abipusiškumo ir patikimumo normos“.
Remiantis mokslininkų darbais, yra išskirti trys pagrindiniai socialinio kapitalo raiškos aspektai:
- suojungiantys (bridging) - ryšiai tarp skirtingų socialinių grupių;
- susiejantys (bonding) - ryšiai tarp panašių grupių ir artimųjų tinklų;
- įtakos (linking) - ryšiai tarp piliečių ir valdžios institucijų.
Savanoriška veikla kaip socialinio kapitalo kūrimo priemonė
Pagrindinis įrankis valstybei didinti visuomenės įsitraukimą į pilietines veiklas yra skatinti savanoriškas veiklas, kurių reikšmė prisidedant prie darnaus valstybės vystymo ir gerovės valstybės kūrimo yra įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Savanoriška veikla tiesiogiai susijusi su sujungiančiaisiais (bridging) ir įtakos (linking) socialinio kapitalo elementais: savanoriai kuria platesnius socialinius tinklus, įgyja pasitikėjimo viešosiomis institucijomis ir plečia tarpusavio supratimą tarp skirtingų visuomenės grupių.
Socialinio kapitalo formavimas ir vystymas valstybės lygiu geriausiai atliekamas per savanoriškos veiklos organizavimo tobulinimą - tai akcentuota dar prieš paskelbiant 2011 metus Europos savanorystės metais.
Taip pat skaitykite: Telefonai vyresnio amžiaus žmonėms
Kaip matuojamas socialinis kapitalas ir kiti gerovės rodikliai
Visuomenės gerovę dažnai vertiname pagal BVP vienam gyventojui, tačiau BVP turi rimtų trūkumų kaip visapusiško gerovės rodiklis. Vis dažniau siūloma BVP papildyti ar pakeisti indeksais, kurie apima sveikatą, švietimą, pajamų nelygybę, laisvalaikį ir subjektyvų laimės jausmą. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Žmogaus socialinės raidos indeksas ir Pasaulio ekonomikos forumo Įtraukiančio vystymosi indeksas vertina visuomenės gerovę per platesnę dimensijų prizmę.
Pasaulio gerovės indekso kūrėjai (Legatum) socialiniu kapitalu matuoja visuomenės darnumą - pasitikėjimą, pagalbą kitiems ir įsitraukimą į visuomeninę veiklą. Pasaulio konkurencingumo indekse nuo 2019 m. taip pat įtrauktas socialinio kapitalo vertinimas, pabrėžiant, kad visuomenės ryšiai ir pasitikėjimas yra lygiavertis rodiklis sėkmingam valstybės vystymuisi.
Tarptautinių indeksų duomenys apie Lietuvą
Pagal Legatum Prosperity Index 2020 m. socialinio kapitalo rodiklis Lietuvai parodė žemą vietą tarp 167 šalių: 156 vieta. Palyginimui, Estija vertinta geriau, o Latvija ir Lenkija - panašiu lygiu. Pasaulio dosnumo indekse (World Giving Index) Lietuva per dešimtmetį kilo nuo 121 vietos (iš 126) iki 99 vietos (iš 114), tačiau rodikliai vis dar nėra aukšti.
Socialinio kapitalo situacija Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės
Lietuvos socialinio kapitalo rodikliai tarptautiniuose įvertinimuose išlieka žemi, tačiau pastebima teigiama dinamika. Ilgojo laikotarpio strateginiame plane 2021-2030 metams dalyvavimas savanoriškose ir pilietinėse veiklose įvardytas kaip priemonė socialinio kapitalo stiprinimui. Numatomi siekiami rodikliai, pagal Legatum indeksą, numatyti 47 balai 2025 m. ir 55 balai 2030 m. (bazinis rodiklis 42,6 2019 m.).
Vis dėlto praktiškai susiduriama su trūkumais: savanoriškos veiklos teisės aktuose nėra tinkamai įteisintas laisvos valios principas dalyvauti savanoriškoje veikloje, ir Lietuvoje trūksta ekspertinių žinių turinčių specialistų, galinčių padėti socialiniams verslams bei organizacijoms matuoti socialinį poveikį.
Taip pat skaitykite: Sąlygos ir aspektai: laikinoji globa
Socialinis verslas ir poveikio matavimo reikšmė socialiniam kapitalui
Poveikio matavimas yra vienas svarbiausių kriterijų, kuriuo socialinis verslas rodo savo poveikį ir pokytį visuomenėje. Lietuvos socialinio verslo asociacijos užsakymu atliktas tyrimas (2019 m.) ir EBPO ataskaita (2021 m.) pabrėžia, kad daug socialinių verslų ankstyvojoje stadijoje savo poveikio nematuoja. Poveikio matavimo stoka apsunkina sąmoningą sprendimų priėmimą ir resursų paskirstymą, todėl inicijuoti projektai, tokie kaip „Green Impact Measured“, siekia padėti socialiniams verslams vertinti jų kuriamą poveikį.
Projektai analizuoja geruosius užsienio pavyzdžius ir parengia mokymų gaires poveikio matavimo ekspertams; bendradarbiavimas su Danijos, Švedijos ir Latvijos partneriais padeda skleisti žinias apie poveikio matavimo metodikas.
Psichologinė gerovė ir socialinis kapitalas: sąsajos
Socialinė gerovė - sudėtingas ir daugiaprasmis dalykas, apimantis asmeninius, socialinius bei kultūrinius aspektus. Psichologinė gerovė dažnai skirstoma į kelias pagrindines dimensijas; emocinė sveikata yra esminė gerovės sudedamoji dalis, o socialinė parama - vienas svarbiausių jos veiksnių.
Lietuvos gyventojų psichologinės gerovės rodikliai yra svarbus visuomenės sveikatos barometras. Tyrimai rodo, kad daug gyventojų jaučia vidutinį ar aukštą stresą, ypač dėl darbo, finansinių iššūkių ir asmeninių santykių. Socialinė parama iš šeimos, draugų, mokytojų ir bendruomenės ženkliai prisideda prie psichologinės gerovės: žmonės, turintys tvirtus socialinius ryšius, dažniau jaučiasi laimingesni ir rečiau susiduria su psichikos sutrikimais.
Paauglių ir jaunimo socialinės kompetencijos iššūkiai
Tyrimai atskleidžia problemas paauglių socialinėje aplinkoje: nemaža dalis vaikų ir paauglių jaučia nepakankamą šeimos ir draugų paramą - atitinkamai 41 proc. ir 45 proc. paauglių. Daug moksleivių Lietuvoje nėra patenkinti mokykla - net 71 proc. moksleivių nurodė nepasitenkinimą. Vertinant mokytojų ir bendraklasių paramą, Lietuvoje situacija yra prastesnė nei kitose šalyse: nepakankamą paramą iš mokytojų jautė 66 proc. moksleivių (kitose šalyse 48 proc.).
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės atostogas
Paauglių socialinių gebėjimų ugdymas, mokinių socialinės kompetencijos stiprinimas ir paramos tinklų kūrimas mokyklose yra esminės priemonės gerinti jaunimo psichologinę gerovę ir didinti socialinį kapitalą ateityje.
Gerovės matmenys: nuo BVP prie kompleksiškesnių rodiklių
BVP vienam gyventojui išlieka plačiai naudojamu gerovės rodikliu, tačiau jis negali atspindėti subjektyvios laimės, sveikatos, socialinių ryšių ar nelygybės. Alternatyvūs indeksai, tokie kaip Žmogaus socialinės raidos indeksas, Įtraukiančio vystymosi indeksas ar Stenfordo mokslininkų sukurtas koreguotas gerovės matas, siūlo platesnį požiūrį, apimantį gyvenimo trukmę, laisvalaikį, nelygybę ir kt.
Tad nors alternatyvių būdų įvertinti visuomenės gerovę jau yra, šie indikatoriai kol kas sunkiai skinasi kelią į viešąsias diskusijas. Politikai dažnai renkasi paprastesnius rodiklius, tokius kaip BVP, nors kompleksiškesnis rodiklis paskatintų žvelgti į ekonomiką ir visuomenės gerovę kompleksiškai.
Duomenys ir vertinimo priemonės Lietuvoje
Lietuvos gyventojų psichologinės gerovės rodiklių analizė remiasi įvairiais šaltiniais - valstybės registrais, Lietuvos statistikos departamento ataskaitomis bei nepriklausomų tyrimų organizacijų darbais. Analizuojant rodiklius taikoma tiek statistinė analizė, tiek kokybiniai metodai (interviu, atviros apklausos), leidžiantys suprasti patirtis ir kontekstą.
Socialinio kapitalo metrika įtraukta į nacionalinius planus: 2021-2030 metų nacionaliniame pažangos plane dalyvavimas savanoriškose veiklose yra numatytas kaip prioritetas socialinio kapitalo stiprinimui. Tačiau praktiniai sprendimai turi apimti ir teisinio reglamentavimo korekcijas, ir ekspertinių mokymų plėtrą poveikio matavimo srityje.
Rekomendacijos Lietuvos socialinio kapitalo stiprinimui
- Plėsti savanoriškos veiklos skatinimą ir užtikrinti laisvos valios principą teisės aktuose, kad būtų sudarytos atviros ir patikimos galimybės įsitraukti į pilietines veiklas.
- Investuoti į poveikio matavimo kompetencijų ugdymą: parengti viešai prieinamus mokymų gaires ir ekspertų tinklą, padedantį socialiniams verslams ir NVO skaičiuoti realų poveikį.
- Įtraukti socialinio kapitalo rodiklius į viešąsias politikos vertinimo priemones ir nacionalinius veiklos planus, aktyviau naudojant tarptautinius indeksus kaip gairę.
- Stiprinti mokyklų ir bendruomenių socialinės paramos tinklus - didinti mokytojų ir bendruomenės įsipareigojimą teikti emocinę ir socialinę paramą jaunimui.
- Skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą: viešasis sektorius, verslas ir nevyriausybinės organizacijos turi bendromis priemonėmis kurti socialinio kapitalo didinimo programas.
Naudoti pavyzdžiai ir geri tarptautiniai sprendimai
Projektai kaip „Green Impact Measured“ rodo, kad per tarptautinį bendradarbiavimą įmanoma išvysti poveikio matavimo metodikas ir paskatinti socialinio verslo augimą. Danijos „Comeback“, Švedijos „Folkets Pops“, Latvijos „Burka“ ir Lietuvos „Textale“ - tai pavyzdžiai, kaip socialinis verslas ne tik sprendžia aplinkosaugos ir socialines problemas, bet ir sistemingai matuoja savo poveikį.
Apibendrinimas
Socialinis kapitalas yra esminis ir kompleksiškas socialinis rodiklis, apimantis pasitikėjimą, socialinius tinklus ir pilietiškumą. Jį stiprinti galima per savanorišką veiklą, socialinį verslumą ir sistemingą poveikio matavimą. Lietuvoje yra žengta žingsnių link socialinio kapitalo didinimo - įtraukta į nacionalinius planus, vykdomos iniciatyvos, tačiau reikalingos papildomos teisės, finansinės ir ekspertinės priemonės, kad socialinio kapitalo rodikliai ženkliai pagerėtų tarptautiniu mastu.
tags: #vienas #svarbiausiu #socialiniu #rodikliu #yra