Socialiniai darbuotojai Lietuvoje atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant senjorų gerovę. Jie teikia būtiniausią pagalbą namuose, aprūpina maistu, vaistais ir kitomis gyvybiškai svarbiomis paslaugomis. Be šių darbuotojų, dešimtys tūkstančių senjorų ir žmonių su negalia atsidurtų itin pavojingoje situacijoje. Šiame straipsnyje aptarsime socialinių darbuotojų svarbą, jų patiriamus iššūkius ir teikiamą pagalbą senjorams.
Socialinių darbuotojų teikiama pagalba senjorams
Socialiniai darbuotojai Lietuvoje teikia įvairiapusę pagalbą senjorams, siekdami pagerinti jų gyvenimo kokybę ir užtikrinti orų senatvę. Štai keletas pagrindinių sričių, kuriose jie dirba:
- Pagalba namuose: Socialiniai darbuotojai lanko senjorus jų namuose, padeda jiems apsitvarkyti, gaminti maistą, pasirūpinti asmens higiena ir atlikti kitus buities darbus.
- Sveikatos priežiūra: Jie padeda senjorams gauti reikiamą medicininę pagalbą, organizuoja vizitus pas gydytojus, padeda įsigyti vaistus ir prižiūri, kad jie tinkamai vartotų vaistus.
- Socialinė parama: Socialiniai darbuotojai padeda senjorams palaikyti socialinius ryšius, organizuoja įvairius užsiėmimus, išvykas ir renginius, kad jie galėtų bendrauti su kitais žmonėmis ir jaustis mažiau vieniši.
- Finansinė parama: Jie padeda senjorams gauti reikiamas socialines išmokas ir pašalpas, konsultuoja finansų valdymo klausimais ir padeda spręsti finansines problemas.
Mob. Senjorų tarnyboje žmones vienija bendrystė, dalijimasis, įvairūs užsiėmimai. Ypač vienišiems žmonėms centras tampa tarsi antraisiais namais, kur jie gali tiesiogiai bendrauti tarpusavyje ir su darbuotojais. Mūsų centras gali priimti iki 25 senjorų, tačiau šiuo metu dėl kovido jį telanko 7-8 žmonės, nes privalome išlaikyti saugų atstumą. Daugumos asmenų amžius - nuo 70 iki 90 metų. Centrą jie gali lankyti 5 dienas per savaitę arba mažiau. Už paslaugas senjorai moka skirtingai, bet ne daugiau kaip 20 proc.
Senjorų rytas prasideda nuo suneštinių pusryčių, darbuotojos paruošia arbatą, vaišina sausainiais. Žmonės apžvelgia spaudą, dalijasi politikos aktualijomis, mėgsta jas aptarti, diskutuoti, kartu žiūri televizorių. Po pusryčių vieni eina sportuoti, kiti užsiima rankdarbiais - karpo, klijuoja, lipdo, kuria iš siūlų, mezga. Vadovės žodžiais, šios veiklos nėra būtinos, jei žmogus tądien jų nenori ar neturi jėgų. Įrengti miegamieji, kur jis gali pailsėti. Su senjorais užsiima socialinis darbuotojas, slaugytojas ir jų padėjėjai, psichologas, kineziterapeutas ir ergoterapeutas. Vedamos mankštos, individualūs ir grupiniai pokalbiai su psichologais.
Senukai labai mėgsta lavinamuosius užsiėmimus, kuriuos jie patys vadina pamokomis, o darbuotojus - mokytojais: kartu atliekas įvairias užduotis, sprendžia kryžiažodžius. Tai - savotiška demensijos, Alzheimerio ligos prevencija. Stengiantis kuo labiau paįvairinti gyvenimą, organizuojamos išvykos ir iškylos: pernai senjorai pabuvojo kaimo turizmo sodyboje „Vienkiemis“, Kretingos muziejaus Žiemos sode. Matytumėt, kaip moterys pasipuošia - ir šukuosenomis, ir karoliais. Gražu žiūrėti, jiems tai - didžiulė šventė ir pramoga. Dienos veiklos centrą lankantys vaikai surengdavo senoliams renginių: eidavo sveikinti, deklamuodami eiles, kartu stodavo į ratelius. Dabar šias linksmybes apribojo karantinas.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Nors vaikų laikinai nebeleidžia į senjorų tarnybos patalpas, tačiau šie neužmiršta senolių: šiemet Valentino dienai iš karpinių jie priruošė gėlių puokštelių, kurios buvo perduotos senoliams. Vaikai taip pat jų siuntė ir Padvarių socialinės globos namų gyventojams, su kuriais nuolat palaiko ryšį, linkėdami, kad šie greičiau pasveiktų - tuo metu įstaigoje siautė koronavirusas. Senjorų tarnyba - smagus laiko leidimas bendrystėje tol, kol žmogus gali ir pats to nori. Tiems, kuriems per sunku, teikiama pagalba į namus arba asmeninio asistento paslauga. Šių metų pabaigoje, per Kūčias, 80-ąjį gimtadienį minėsianti Elena Žilinskienė, gyvenanti Josvainių socialiniame ir ugdymo centre, džiaugiasi kiekviena diena. Džiaugiasi, kad gyvenimas išmokė ne tik buhalterijos subtilybių, bet ir laiku atvedė į saugią, šiltą vietą. Džiaugiasi, kad ją aplanko dukra.
Socialinių darbuotojų iššūkiai
Nepaisant didelės svarbos, socialiniai darbuotojai susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie apsunkina jų darbą:
- Nepakankamas finansavimas: Socialinių paslaugų sektorius Lietuvoje vis dar yra nepakankamai finansuojamas, todėl socialiniai darbuotojai dažnai dirba dideliu krūviu ir gauna mažą atlyginimą.
- Darbuotojų trūkumas: Dėl mažo atlyginimo ir didelio darbo krūvio trūksta kvalifikuotų socialinių darbuotojų, ypač kaimo vietovėse.
- Apsaugos priemonių trūkumas: Prasidėjus COVID-19 pandemijai, socialiniai darbuotojai susidūrė su apsaugos priemonių trūkumu, kuris kėlė pavojų jų sveikatai ir gyvybei. Seimo nario Justo Džiugelio pranešime teigiama, kad tūkstančius ligonių lankantiems darbuotojams buvo skirta tik 300 vienkartinių kaukių, o tai yra beveik trisdešimt kartų mažiau, nei reikia.
- Senjorų vienišumas ir skurdas: Socialiniai darbuotojai dažnai susiduria su senjorais, kurie jaučiasi vieniši, apleisti ir gyvena skurde. Tai reikalauja ne tik materialinės, bet ir emocinės paramos.
Vienišumo problema
Koronaviruso pandemija ypač išryškino vienišumo problemą tarp senjorų. Kas trečias vyresnis nei 65 metų žmogus gyvena vienas, o kai kurie seneliai neišeina iš namų visus metus. Psichologai pastebi, kad vienatvę išgyvenantys žmonės daug dažniau suserga depresija, jaučiasi neįdomūs ir užmiršti. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas tyrė, kaip Lietuvoje nuo 2013 m. iki 2023 m. Pajamos didėjo tik labiausiai pasiturinčių gyventojų sluoksnyje, 20-ies proc. turtingiausių Lietuvoje žmonių pajamos per dešimtmetį padidėjo 0,8 proc. Europoje atvirkščiai - nepasiturinčių gyventojų, taip pat vidutiniškai uždirbančių, pajamos didėjo, o turtingiausių - mažėjo apie 0,7 proc. Nelygybė yra auganti.
Prašančių pagalbos senjorų skaičius yra didėjantis, kita vertus, senjorai ne visada linkę kreiptis pagalbos. Socialiniai darbuotojai pamato, kad pagalbos nepakanka, labai dažnai į mus kreipiasi skurstančio žmogaus kaimynai, parapijos. Pastebime, kad senjorams yra bėda su finansais, nes jie daug atiduoda komunaliniams mokesčiams, vaistams ir nebedaug lieka maistui. Pagal amžių daugiausia paramos skiriama senjorams. Vaikams ir jaunimui labiausiai trūksta būtent emocinės paramos dėl patyčių, sunkių santykių šeimose.
Įvairių atvejų būna, pasitaiko, kad senjorai turi vaikų, bet šie nesirūpina pasenusiais tėvais, būna, kad net nebendrauja. Nesiimame teisti ir ieškoti kaltų - jei senas žmogus apleistas, vienišas ir skurde, skubame padėti. Jautrios žmonių istorijos yra maltiečių kasdienybė. Gera, kai jos su laiminga pabaiga. Pavyzdžiui, 86-erių Kazimiero situacija. Ačiū Dievui, vaikai gyvi, tačiau gyvenimas taip susisuko, kad nesusitinka. Kai pasakoja apie juos, Kazimiero žvilgsnis slysta link horizonto. Kazimieras rodo nuotraukas, bet sako, savo vaiką labiau iš balso telefone pažįstantis. Sunku jam pasakoti, kad užauginęs vaikus, turi pagalbos svetimų prašyti. Dabar senolį lanko maltietis jaunuolis Domas, vyrai kartu net namuką paremontavo, turi tikslą pakeisti langus, kaminą.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Daug sunkių istorijų galima būtų pasakoti apie motinas, netekusias suaugusių vaikų. Jų gyvenimuose atsiveria bedugnė. Močiutė Janė palaidojo abu savo vaikus - dukrą ir sūnų. Po laidotuvių sumenko visai. Kaip šešėlis vaikščiojo nuo sienos iki sienos, nukabinėtos vaikų nuotraukomis. Dabar Janytė labai svarbi - augina maltiečių sriubai šviežius krapus.
Kreipiasi dažnai tiesiogiai į maltiečius su tam tikrais pasiūlymais arba norėdami informacijos apie pagalbą vargstantiems. Politikai labiau linkę kalbėti apie infrastruktūros klausimus, sutvarkytas gatves, kurie miestui irgi svarbūs. Jei neturite laiko savanorystei, galite paaukoti maltiečiams. Visi dirbantys gali skirti 1,2 proc. Remiantis šiuo metu turimais duomenimis, dažniausiai su skurdo rizika susiduria senatvės pensininkai, neįgalieji, vieni gyvenantys asmenys, bedarbiai. Ši situacija keičiasi. Remiantis prognozėmis, 2025 m. infliacija sieks iki 3 proc., o vidutinis darbo užmokestis didės iki 8 proc.
Esu vienas kaip pirštas, - sako senjorai. Jie dažnai jaučia begalinį liūdesį ir nusivylimą, tačiau baisiausias jausmas - beprasmybės, teigia juos lankantys savanoriai. Toks ilgalaikis vienišumas ne tik veikia psichologinę būseną, bet gali sukelti depresiją, paveikti net fizinę sveikatą. Vienišumas lydi senjorus ir dabar. Jei senjoras labai ilgai su niekuo nesikalba, nukenčia ir jo motoriniai įgūdžiai, aprūdija socialiniai įgūdžiai, gali greitėti demencijos, Alzheimerio ligos procesai. Dėl vienišumo gali kilti labai rimtų problemų. Visiška vienatvė - kaip jie sako, esu vienas kaip pirštas. Neseniai daugiau nei 90 metų sulaukęs senjoras paskambino, sakė, šeimoje buvau pagrandukas, bet ir pagrandukas paseno. Artimieji rūpinasi, atveža, palydi, bet kokybiškam pokalbiui pritrūksta laiko. Vyresni žmonės mėgsta ir atsiminimais pasidalinti, pasamprotauti, pasipiktinti. Reikia ne tik laiko, bet ir kantrybės tam išklausyti. Kartais kantrybės nėra, artimieji sako, kad tą istoriją jau girdėjo.
Neretai į skambučių liniją paskambina ir 60-75 metų senjorai, turintys ryškių ar diagnozuotų depresijos požymių. Senjorai nusivylę, kad tenka tai patirti, kad taip jaučiasi. Pašnekovė taip pat atkreipia dėmesį, kad senjorai dažnai nesijaučia laukiami ir priimami visuomenės. Senjorai jaučia, kad geriau nieko neprašyti, nekalbinti, nepasirodyti, nesireikšti, nesitikėti, nes greičiausiai atsakymas bus ne arba jie sulauks abejingumo. Mūsų visuomenėje senatvės laikotarpis yra gerokai stigmatizuotas. Šiltų apsilankymų programos savanoriai lanko daugiau nei 2 tūkst. senjorų visoje Lietuvoje. Taip ir įvardija, kad neskambino mums, nes galvojo, kad yra nelabai įdomus žmogus, svarsto, kas norės kalbėtis, kai nieko įdomaus papasakoti negali, - apie senjorų mintis pasakoja K. Dar sunkiau kreiptis pagalbos į psichologus - kai kurie senjorai turi blogų patirčių, kitiems pritrūksta paskatinimo ir palaikymo.
Būna, senjorai sako, kad linijos numerį turi seniai, bet dabar jau taip blogai, kad nebegali kentėti. Prieinama emocinė riba, griebiamasi nors kokio šiaudo. O paskambinti į liniją yra kiek paprasčiau nei užsiregistruoti pas psichologą, - svarsto K. Jaučiamas vienišumas veikia ir bendrą emocinę būklę. Kalbuosi su 96 metų močiute, visada jos klausinėdavau, kaip tokį amžių išgyventi. Ji labai gražiai įvardija, kad reikia rūpintis savo ligomis. Žmonės to nebedaro ir fiziškai pradeda jaustis blogiau, artimieji pradeda nerimauti, kodėl žmogus savimi nesirūpina, prasideda nebylūs kaltinimai, kyla įtampa, o visuomenėje sergantis žmogus vėl apsupamas stigmos ir priimamas kaip nevertingas, bevertis, - atkreipia dėmesį K.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Iš pradžių senjorai savanorių neprisileidžia, patiria stresą, kadangi sunku į savo gyvenimą ir namus įsileisti naują žmogų. Ji dalijasi vienos senjorės istorija: „Ji visiškai neišeidavo iš namų. Po trijų mėnesių ji pirmą kartą įsidrąsino su savanore išeiti į lauką. Ji turi mobilumo sunkumų, bet jau po pirmojo pasivaikščiojimo sakė, kad kitą kartą tikslas bus nueiti pėsčiomis iki katedros. „Sidabrinės linijos“ vadovė K. Čiuželienė džiaugiasi, kad iš pažiūros paprastas bendravimas gali padėti senjorams pasijausti geriau. Žmogus nesijaučia toks vienišas, jaučiasi reikalingas, pradeda galvoti ne tik apie save, džiaugiasi, kad yra su kuo pasitarti. Tai susiję su žmogišku ryšiu, su santykiu, sugrįžta gyvybės pojūtis, kad tu gyveni.
Šiltų apsilankymų programos vadovė P. Steponavičiūtė pasakoja, kad savanoriai su senjorais susigalvoja įvairių veiklų - eina pasivaikščioti, dalyvauja įvairiose veiklose, mankštose, kartu skaito knygas, gamina. Šiltų apsilankymų savanoriai lankosi ir globos namuose - čia veikia Kelionių klubas, per prisiminimus ir pasakojimus senjorai keliauja į kitas šalis. Pavyzdžiui, kai buvo kalbamasi apie Prancūziją, senjorės pasipuošė kaip Prancūzijos damos, pasidabino karoliais, valgė kruasanus. Kai senjorai atsiveria, atrodo, istorijų šulinys yra neišsemiamas. Labai matomas pokytis, kaip senjorai jaučiasi vien dėl pokalbio, dėmesio ir pagarbos.
Savanorių vaidmuo
Savanoriai atlieka svarbų vaidmenį padedant socialiniams darbuotojams ir teikiant papildomą pagalbą senjorams. Jie lanko senjorus, bendrauja su jais, padeda jiems atlikti įvairius darbus ir organizuoja įvairias veiklas. Savanorių dėka senjorai jaučiasi mažiau vieniši ir apleisti, o jų gyvenimo kokybė pagerėja.
LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija „Likimo posūkiai“: vienišų senolių atskirtį mažina savanorių dėmesys. Visuomenė kviečiama atsigręžti į vienišus senolius. Dimitrijus Kuprijanovas Kėdainietės idėja - neįgaliuosius ir senelius kerpa jų namuose. Kėdainietė profesionali plaukų stilistė ir kirpėja Skaistė Vaidotienė pirmoji Kėdainiuose teiks profesionalios kirpėjos paslaugas klientų namuose. Jauna moteris neslėpė, kad daugiausia šių paslaugų prireikia vyresnio amžiaus ar negalią turintiems žmonėms. Į socialiai atsakingas pareigas jaunoji kirp. Dimitrijus Kuprijanovas Graži akcija Kėdainiuose: jaunosios kirpėjos gražino senelius Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro kirpėjo specialybės moksleivės tęsia gražią tradiciją prieš šv. Velykas aplankyti Krakių parapijos Švč. Mergelės Marijos senelių globos namų gyventojus. Seneliai, kaip ir visuomet, moksleivių nekantriai laukia. 90 sostinės kavinių sekmadieniais vaišina senjorus kava ir arbata Jau 19-us metus sostinėje, artėjant gražiausioms žiemos šventėms, skelbiama šilta ir bendruomeniška akcija senjorams - „Susitikim prie kavos puodelio“. Savivaldybei pakvietus verslą jungtis prie gražios iniciatyvos ir vaišinti senjorus kava ar arbata, sulaukta rekordiškai daug pasiūlymų - net 90 kavinių.
Savanoriauja vadinamojoje palydimojoje globoje, kuri skirta jaunuoliams, išeinantiems iš globos (šeimynų). Vaikų dienos centrus lankantys paaugliai, jauni žmonės vėliau įsidarbina, gyvena savo gyvenimą ir eina savanoriauti pas maltiečius.
Išvados
Socialiniai darbuotojai ir savanoriai atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį užtikrinant senjorų gerovę Lietuvoje. Jų teikiama pagalba yra gyvybiškai svarbi tūkstančiams senjorų, kurie jaučiasi vieniši, apleisti ir gyvena skurde. Siekiant pagerinti senjorų gyvenimo kokybę ir užtikrinti orią senatvę, būtina didinti socialinių paslaugų finansavimą, pritraukti daugiau kvalifikuotų socialinių darbuotojų ir skatinti savanorystę.
tags: #socialiniai #darbuotojai #lankantys #senjorus