Visuomenės senėjimas yra globalus reiškinys, lemiantis reikšmingus socialinius ir ekonominius pokyčius.
Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybių problemą tarp vyresnio amžiaus žmonių, jos priežastis, diagnostikos sunkumus ir gydymo būdus.
Visuomenės senėjimas ir jo iššūkiai
Vienas iš svarbiausių rodiklių, atspindinčių visuomenės senėjimo procesą, yra senyvo amžiaus priklausomybės koeficientas.
Senyvo amžiaus priklausomybės koeficientas (kartais vadinamas senėjimo indeksu) yra demografinis rodiklis, parodantis vyresnių nei 65 metų asmenų skaičiaus santykį su darbingo amžiaus (dažniausiai 15-64 metų) gyventojų skaičiumi.
Lietuva, kaip ir daugelis kitų Europos šalių, susiduria su visuomenės senėjimo problema.
Taip pat skaitykite: Socialinių paslaugų apžvalga senjorams
Eurostato duomenimis, senyvo amžiaus priklausomybės koeficientas Lietuvoje nuolat auga.
Prognozuojama, kad iki 2050 m. jis pasieks 45%, o tai reiškia, kad beveik pusė darbingo amžiaus gyventojų turės išlaikyti vieną vyresnio amžiaus žmogų.
Ši tendencija kelia didelius iššūkius Lietuvos ekonomikai ir socialinei apsaugos sistemai.
Senyvo amžiaus priklausomybės koeficiento iššūkiai:
- Pensijų sistemos tvarumas: Daugelis šalių susiduria su sunkumais finansuojant pensijas, nes mažėja dirbančiųjų, mokančių įmokas, ir daugėja pensininkų.
- Sveikatos priežiūros išlaidos: Vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga ir jiems reikia daugiau sveikatos priežiūros paslaugų.
- Ilgalaikė priežiūra: Daugeliui vyresnio amžiaus žmonių reikia ilgalaikės priežiūros, ypač sergant demencija ar kitomis lėtinėmis ligomis.
- Socialinė izoliacija ir vienišumas: Vyresnio amžiaus žmonės dažnai susiduria su socialine izoliacija ir vienišumu, ypač jei jie gyvena vieni ar neturi artimų ryšių su šeima ir draugais.
- Diskriminacija dėl amžiaus: Vyresnio amžiaus žmonės dažnai susiduria su diskriminacija dėl amžiaus darbo rinkoje, sveikatos priežiūros sistemoje ir kitose srityse.
Oficialios statistikos duomenimis 2024 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 857 tūkst. nuolatinių gyventojų, iš jų 793 903 (27, 7 proc.) vyresni nei 60 metų.
Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis prognozuojama, kad 2030 m. 60 metų ir vyresnių gyventojų Lietuvoje skaičius bus 29 proc., o 2060 m. 37 proc.
Taip pat skaitykite: Senyvo amžiaus žmonių gerovė
Kaip žmogui padėti suprati, kad jis priklausomas?
Priklausomybės senyvame amžiuje
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro naujausioje ataskaitoje prognozuojama, kad vyresnio amžiaus žmonių (VAŽ) priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas gali tapti apleista nepakankamai dėmesio sulaukiančių mūsų piliečių problema.
VAŽ (šiame straipsnyje ≥65 m.), sergančių priklausomybės sutrikimais, skaičius svyruoja nuo 2 proc. iki 20 proc.
Atsižvelgiant į tai, kad per XX a. VAŽ Europoje padaugėjo trigubai ir vidutinis gyvenimo amžius pailgėjo daugiau nei dvigubai, piktnaudžiavimas priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis ir priklausomybės nuo jų tarp šių asmenų taip pat sparčiai auga.
Vyresniame amžiuje daugiausia piktnaudžiaujama alkoholiu ir receptiniais vaistais, tačiau retai vartojamos nelegalios narkotinės medžiagos.
Alkoholizmas senyvame amžiuje
Alkoholizmas senyvame amžiuje yra vis didėjanti visuomenės problema.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama senjorams: problemos
Teigiama jog problemišką alkoholio vartojimo būdą žmonės dažniausiai išvysto arba iki 25 metų arba apie 40-tuosius metus.
Nuo amžiaus kuriuo būdamas asmuo pradėjo vartoti alkoholį priklauso ligos sunkumas bei pasekmės.
Vėlyvo amžiaus alkoholizmas lengvesnis, vartojama mažiau alkoholio, nebūdingas besaikis girtavimas, be to mažiau rūkoma girtavimo metu.
Taip pat rečiau susiduriama su socialinėmis girtavimo pasekmėmis, tokiomis kaip skyrybos ar darbo netektis.
Pastebėta, jog senyvo amžiaus asmenys kurie kreipiasi profesionalų pagalbos turi mažiau psichikos sutrikimų, pasižymi didesniu psichologiniu stabilumu bei mažesniais alkoholizmo atvejais šeimoje.
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) ataskaitoje nurodoma, kad Europoje 27 proc. 55 m. amžiaus ir vyresni asmenys prisipažįsta vartojantys alkoholį kasdien.
Piktnaudžiavimas alkoholiu yra ypač žalingas tiems, kuriems yra sveikatos sutrikimų ir kurie vartoja receptinius vaistus, o tai reiškia - beveik visiems vyresnio amžiaus žmonėms (VAŽ).
Kartu vartojant alkoholį ir vaistus, rizika patirti psichologinius ir fizinius sveikatos sutrikimus didelė net tuo atveju, jei alkoholio vartojama nedaug ar saikingai.
Piktnaudžiaujančius ar priklausomus nuo alkoholio vyresniame amžiuje galima suskirstyti į 2 grupes:
- tuos, kurie piktnaudžiauja alkoholiu nuo ankstyvų savo gyvenimo metų
- tuos, kurie piktnaudžiauti alkoholiu pradeda sulaukę 65-erių m.
Kai kuriuose tyrimuose šitai dar vadinama lėtiniu ir situaciniu alkoholio vartojimu.
Anksti alkoholį pradėję vartoti asmenys sudaro maždaug du trečdalius piktnaudžiaujančių alkoholiu ar sergančių priklausomybėmis nuo jo VAŽ.
Vėliau prasidėję piktnaudžiavimo atvejai dažnai yra situaciniai, t.y., esant didelei įtampai ar sunkiais gyvenimo momentais, pvz., netekus sutuoktinio, draugo, praradus turėtą statusą visuomenėje, socialines galimybes, dėl sutrikusios sveikatos, socialinės atskirties ar kt.
Beje, ligos priežastį šiais atvejais yra gana sunku nustatyti: ar išėjus į pensiją alkoholio vartojimas padažnėja iš nevilties dėl pakitusio gyvenimo statuso, ar tai laisvo laiko organizavimo problema?
Ar, pablogėjus sveikatai, pradedama piktnaudžiauti alkoholiu ieškant užsimiršimo ir nusiraminimo, ar alkoholis yra vartojamas stengiantis sustiprinti vaisto poveikį?
Alkoholizmo požymiai senyvame amžiuje ne retai lieka nepastebėti šeimos gydytojų.
Dažnai pacientai patys nuslepia ar neigia vartojantys alkoholį, o medikams aptikti ne specifinius alkoholizmo simptomus gali būti gana keblu.
Kadangi su amžiumi pakinta smegenų veikla, svaiginamasis-skatinamasis alkoholio poveikis senyvo amžiaus asmenims yra silpnesnis, jie patiria mažiau nenumaldomo psichologinio poreikio išgerti, bei rečiau išgėrinėja rytais.
Alkoholizmas vėlyvame amžiuje nėra toks psichologiškai bei socialiai žalingas, tačiau jis slopina mąstymo procesus, silpnina atmintį, bei priartina silpnaprotystę.
Su amžiumi atsirandantys fiziologiniai pokyčiai (vandens kiekio sumažėjimo organizme, skrandžio rūgštingumo pokyčiai) keičia alkoholio skaidymo bei šalinimo procesus, dėl ko senyviems žmonėms užtenka santykinai mažų alkoholio dozių apkvaišti.
Tačiau net ir nedidelės alkoholio dozės blogina kūno laikyseną, įtakoja eiseną.
Kita problema yra alkoholio maišymas su priskirtais medikamentais.
Vaistų vartojimas
ENNSC naujausioje ataskaitoje nurodoma, kad VAŽ suvartoja apie trečdalį visų receptinių vaistų.
Ondus (JAV) duomenimis, VAŽ gauna receptų psichoaktyviems vaistams, ypač benzodiazepinams (BZD), nusipirkti 2-3 k. daugiau nei kitų amžiaus grupių asmenys.
Levinas ir Kriugeris (2000) nurodo, kad BZD sudaro nuo 17 proc. iki 23 proc. vaistų, kuriuos vartoja VAŽ, gyvenantys JAV.
Prie šių vaistų ypač lengvai priprantama ir dažnai pradedama jais piktnaudžiauti.
Vyresniame amžiuje 3-7 k. yra dažnesnis netinkamas vaistų vartojimas.
Pažymima, kad tyčinių piktnaudžiavimo atvejų vyresniame amžiuje pasitaiko rečiau, bet dažnai vaistai perdozuojami nenoromis ar dėl netinkamai vartojamų vaistų derinių.
Pvz., jei žmogus lankosi tuo pačiu metu pas skirtingus gydytojus ir šie gydytojai neturi galimybės bendrauti, pacientui gali būti paskirti panašaus veikimo vaistai.
Dažnai senyvo amžiaus ligonis pamiršta, kad jau išgėrė vaisto dozę arba vartoja dvigubą/keliagubą jo dozę, tikėdamasis geresnio vaisto veikimo - „kad greičiau, stipriau suveiktų“.
Perdozavimą sunku nustatyti: netinkamai vartojamų vaistų simptomai gali būti panašūs į kitus sutrikimus, o, teisingai nenustačius diagnozės, žmogus gali būti gydomas netinkamai.
Medikamentų įvairovė ir gydymo galimybės šiandien labai skiriasi nuo to, kas buvo siūloma prieš 50 ar daugiau metų, kai vaistų pasirinkimas buvo nedidelis, ir daugelis žmonių žinojo beveik visų vaistų pavadinimus, jų poveikį ir juos „bandė“.
Medicina tobulėja, atsiranda ne tik naujų vaistų ligoms gydyti, gydomų ligų sąraše, bet taip pat atsiranda naujų rūšių vaistų, kurie skiriasi šalutiniais poveikiais, savo chemine sudėtimi, derinimo galimybėmis su kitais vaistais.
Vaistai tampa kasdienybės dalimi, jie reklamuojami gatvėse, parduotuvėse, per televiziją kartu su maisto produktais.
Dažnai senyvo amžiaus žmogus, išgirdęs apie reklamuojamą vaistą, nori tą vaistą išbandyti ir prašo recepto ar vaistą pasiskolina iš bendraamžio.
Taigi, reikia atkreipti dėmesį į senyvo žmogaus požiūrį ir supratimą apie vaistus ir gydymo galimybes.
Piktnaudžiavimo ir netinkamo vartojimo problema
Gydant priklausomybes ar piktnaudžiavimą jas sukeliančiomis medžiagomis, svarbu išsiaiškinti, ar tai piktnaudžiavimo, ar netinkamo vartojimo atvejis.