Įvairios prievartos rūšys žmoniją lydėjo visais laikais, tačiau tik palyginti neseniai smurtas buvo pripažintas viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais daugiau nei 1,6 milijono žmonių praranda gyvybę dėl patirto smurto. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologės doc. Pastaruosius dešimt metų Lietuva nužudymų ir savižudybių skaičiumi buvo viena iš pirmaujančių šalių Europoje, o šios dvi mirties priežastys buvo tarp penkių pagrindinių jaunų žmonių (15-29 metų amžiaus) mirties priežasčių mūsų šalyje. „Mes vis dar esame linkę problemas spręsti gana agresyviu būdu - agresiją nukreipdami į išorę arba į save. Štai pastaruoju metu stebime visuomenėje vykstančią diskusiją tam tikrais vertybiniais klausimais (pvz., dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, LGBT partnerystės įteisinimo ir pan.), kuri kupina ne tik aštrių, netolerantiškų pasisakymų, bet ir siūlymų imtis smurto. Ši situacija rodo, kad vis dar stokojame emocinio raštingumo, švietimo įvairiais jautriais klausimais, o kartu sumažiname konstruktyvaus problemų sprendimo galimybę“, - sako doc. I. Smurto statistika rodo, kad Lietuvoje smurtaujama kas trečioje šeimoje, o apie 90 proc. smurto artimoje aplinkoje aukų yra moterys. Tačiau, pašnekovės teigimu, po Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimų ir papildymų 2017 m. padaugėjo pranešimų apie atvejus, kai nukenčia jaunesni šeimos nariai - vaikai.
Kalbant apie tai, kaip atrodo statistinis smurtaujančio asmens portretas Lietuvoje, matyti, kad devyni iš dešimties kaltinamų smurtu asmenų yra vyrai, daugiau kaip pusė jų yra vidutinio (30-49 metų) amžiaus, beveik 60 proc. turi žemesnį - vidurinį ar profesinį - išsilavinimą. 55,1 proc. 2019 m. Ekonomikos ir taikos instituto (Institute for Economics & Peace, IEP) paskelbtas metinis pasaulinis taikos indeksas rodo, kad tiesioginės ir netiesioginės ekonominės smurto išlaidos siekia apie 8,3 trilijono JAV dolerių. Mokslininkė mini, kad yra nustatytos net kelios dešimtys statistiškai reikšmingų smurtinio elgesio pasireiškimo veikių. Remiantis tyrimų rezultatais būtų galima išskirti tris pagrindines jų grupes: susiję su smurto istorija, su smurtavimo galimybėmis ir su smurtą provokuojančiais stimulais. Žinoma, mokslinių tyrimų metu yra nustatoma ir daugiau veiksnių.
Veiksniai, lemiantys smurtą ir jo paplitimą
„Profesorius Adrianas Raine‘as su kolegomis 2015 m. tyrė elgesio ir emocijų problemų, susijusių su Omega-3 papildų vartojimu, sumažėjimą 8-16 metų vaikų grupėje. T. y. „Reikia nepamiršti, kad agresijos raiška priklauso tiek nuo biologinių veiksnių (testosterono kiekio, migdolinio kūno dydžio, netgi tam tikrų membranos baltymo SNAP25 genotipų), tiek nuo kognityvinių, raidos bei socialinių veiksnių, tokių kaip teigiamas požiūris į smurtą, žema savikontrolė, patirtos fizinės bausmės, neefektyvi tėvystė, bendraamžių atstūmimas ir pan. Reakcijos į nepalankias situacijas formuojasi ir jų įveikos būdų vaikas mokosi nuo pat mažens.
Pasak doc. I. Laurinaitytės, tai išties dideli skaičiai, liudijantys apie vaikystėje patirtus sunkius įvykius, kurie visą gyvenimą smarkiai veikia tiek santykius, tiek elgesį, tiek gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, nustatyta, kad nepalankios vaikystės patirtys yra statistiškai reikšmingai neigiamai susijusios su tirtų studentų bendra psichologine gerove ar atskiromis jos dalimis, pavyzdžiui, pasitenkinimu šeima, buitinėmis sąlygomis, laisvalaikiu, finansine padėtimi, dvasine savijauta, tarpusmeniniais santykiais ir t. Tyrimas parodė, kad vaikystėje išgyventos trauminės patirtys, tokios kaip fizinis, emocinis, seksualinis smurtas, tėvų skyrybos, smurto stebėjimas, savižudybė artimoje aplinkoje ir pan., gali padidinti įsitraukimą į sveikatai kenksmingą elgesį - rūkymą, alkoholio ir narkotikų vartojimą.
Psichologė sako, kad valstybė turėtų susirūpinti ir pagalvoti, ar tikrai smurtaujančio asmens uždarymas kalėjime išsprendžia smurto problemą. „Suprantama, kartais laivės atėmimo bausmė yra privaloma, ypač kai asmens rizika pakartotinai nusikalsti yra labai aukšta, kitaip tariant - kai jis yra pavojingas aplinkai. Tai, žinoma, yra ilgas ir stebėjimo reikalaujantis laikotarpis, per kurį nuteistas asmuo įsipareigoja dirbti ir mokėti nukentėjusiam asmeniui ar valstybei už padarytą žalą, įgyti konfliktų valdymo įgūdžių, lankyti elgesio ir nuostatų keitimo programas ir pan. „Svarbu mokytis būti naudingam ir keistis visuomenei priimtinu būdu, nes sėdėjimas kalėjime savaime ne tik nepagerina situacijos, bet ir padaro nemažai žalos.“
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Esame įpratę, kad moterims deleguojamos pagrindinės vaiko globos pareigos. Viešojoje erdvėje priminimų, kad gera mama vaiku turi rūpintis 24/7. Tačiau vyrai dažnai laikomi teigiama išimtimi prižiūrint vaikus. Tokios aplinkybės reikalauja kruopštaus visų atvejų įvertinimo, ypač kai šeimoje egzistuoja smurtas.
„Sisteminiai veiksniai“ - galios ir kontrolės dinamika - atskleidžia, kaip agresorius naudoja žalingas schemas, siekdamas įbauginti ir kontroliuoti auką bei manipuliuoti sistema. Atsidūrusi smurtautojo „galios ir kontrolės“ epicentre moteris patiria sisteminį smurtą, apie kurį negali pranešti teisėsaugai, nes neturi galimybės pateikti prievartą patvirtinančių materialinių įrodymų. Vaiko teisių apsaugos specialistai ypatingą dėmesį turėtų skirti smurtautojams būdingam polinkui manipuliuoti vaikais.
Smurto formos ir jų charakteristikos
Smurtas artimoje aplinkoje - vienas iš opiausių visuomenės reiškinių. Dažnai smurtas yra nematomas arba pateisinamas, o žymės gali būti ne itin evidentinės. Pagrindinės smurto formos yra fizinis, psichologinis, ekonominis, seksualinis ir pasyvus smurtas (nepriežiūra). Fizinio smurto tikslas yra sukelti skausmą ir sužalojimus, tačiau dažnai pabrėžiama ir valios varžymas; psichologinis smurtas - tai izoliacija, žeminimas, kontrolė, grasinimai ir kt., kurie gali paskatinti nerimą, depresiją ar savivertės sutrikimus. Ekonominis smurtas Lietuvoje vis dar nauja tema, tačiau jis apima uždarbio kontrolę, darbo draudimą dirbti ar kitus finansinius ribojimus. Seksualinis smurtas apima bet kokį prievartavimą ar seksualinę prievartą. Pasyvus smurtas - tai nuolatinis būtinos fizinės, emocinės ir socialinės priežiūros stokojimas, kas gali sukelti didžiulę žalą vaiko ar suaugusiojo raidai.
Priklausomybės yra dažnai susijusios su smurtu artimoje aplinkoje: alkoholis, narkotikai ar kitos psichoaktyvios medžiagos gali būti tiek smurto priežastis, tiek pasekmė. Tyrimai rodo, kad priklausomybės gali įsivyniotą kilpą sustiprinti, o kompleksinės prevencijos priemonės - švietimas, pagalbos programos ir teisėtvarka - padėtų ją ištraukti. Smurto aukos dažnai patiria ilgalaikį psichologinį poveikį, kuris gali skatinti priklausomybių raidą kaip bandymą suvaldyti emocinį skausmą. Tačiau sekti sprendimai - edukacija, pagalba ir teisinė apsauga - gali suteikti galimybes atsigauti ir atstatyti pasitikėjimą savimi.
Teisinės galimybės ir pagalba
Teisiniu požiūriu smurtas artimoje aplinkoje Lietuvoje gali būti kvalifikuojamas kaip nusikaltimas, ypač kai padaroma sunkių sužalojimų ar kartojasi smurtas. Tačiau sprendimų priėmimas dažnai sudėtingas: skyrybos, vaikų gyvenamosios vietos klausimai, alimentai ir globos problemos. Teisinės galimybės - apsaugos orderiai, bylos dėl žalos atlyginimo ir civiliniai procesai - egzistuoja, tačiau jų sėkmingas panaudojimas reikalauja žinių ir patirties. Svarbu pasitikrinti teisinę pagalbą, nes advokato paslaugos kartais yra būtinos, ypač kai pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rakto žodis advokato paslaugos yra svarbus - teisinės procedūros dažnai reikalauja profesionalios patirties, terminų ir praktikos.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir veiksniai
Svakiai pabrėžiama, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra tik asmeninė tragedija, bet sisteminė problema, kuri reikalauja visuomenės, valstybės ir bendruomenės dėmesio. Svarbiausia - nelikti vienam su problema, kreiptis pagalbos ir ginti savo teises. Ieškoti žmonių, kuriuos pasitikime, ir dalintis patirtimi. Svarbu atkreipti dėmesį į galios dinamiką ir pradėti tinkamas priemones kuo anksčiau, kad būtų galima užkirsti kelią kartojimuisi.
Smurtas artimoje aplinkoje sukelia platų spektrą pasekmių: emocines problemas, fizinę žalą, finansinę priklausomybę, sunkumus užmegzti ir išlaikyti sveikus santykius. Dažnai smurtas pereina į kasdienį gyvenimą: nukentėję asmenys gali jaustis izoliuoti, bijoti būti suprasti ar būti kaltinami dėl situacijos. Pirmiausia svarbu kreiptis pagalbos į specialistus, kurie teikia emocinį palaikymą, saugią erdvę išsipasakoti ir padeda atpažinti smurtą bei skatinti imtis veiksmų. SKPC teikia teisinę pagalbą, apsaugos priemonių ir informacijos apie laikinas prieglobsčio galimybes, taip pat panašias paslaugas teikiantys centrai. Svarbu, kad pagalba būtų teikiama konfidencialiai, o nukentėjusiojo pasirinkimas pradėti ar nepradėti teisinį procesą yra gerbiamas. Jei jūs ar artimas žmogus patiria smurtą artimoje aplinkoje, svarbiausia yra nelikti vieniems ir rasti patikimą asmenį, kurį galima įtraukti į pokalbį.
Taip pat skaitykite: Tapimas rizikos šeima