Socialinių paslaugų kokybės ir veiklos vertinimas yra sudėtingas daugialypis procesas, reikalaujantis tiek kokybinių, tiek kiekybinių metodų. Socialines paslaugas teikiančios organizacijos savo veikla kuria didelį socialinį poveikį visai visuomenei, tačiau objektyviai įvertinti šio poveikio naudą dažnai būna sudėtinga dėl subjektyvumo ir vertinimo kriterijų neapibrėžtumo.
Socialinių paslaugų kokybės vertinimo iššūkiai
Socialinių paslaugų kokybė priklauso nuo daugelio veikėjų: paslaugų gavėjo (kliento), socialinio darbuotojo, artimųjų, socialines paslaugas teikiančios įstaigos, jos partnerių bei steigėjų. Ji neegzistuoja savaime, ją kuria visa šių grupių bendradarbiavimo sistema. Tai reiškia, kad organizacijos veikla ir darbuotojų motyvacija yra svarbūs vertinimo aspektai, tačiau įvertinti juos objektyviai nėra lengva.
Svarbu pažymėti, kad dažnai socialinių paslaugų vertinimas yra grindžiamas subjektyvia nuomone, o rezultatus sunku susieti su objektyviais rodikliais - „niekada nemeluojančiais skaičiais“. Dėl to kyla pasitikėjimo problemų, o darbuotojams trūksta kompetencijų teisingai atlikti kokybės vertinimą ir tiksliai išmatuoti savo veiklos rezultatus.
Teisinė bazė socialinių paslaugų kokybės vertinimui Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje nėra teisės akto, kuris aiškiai apibrėžtų socialinių paslaugų kokybės standartus bei jų vertinimo kriterijus. Tyrimas, atliktas magistro darbe „Socialinių paslaugų kokybės standartų ir vertinimų teisinio reguliavimo veiksmingumas“, parodė, jog aiškiausiai kokybės standartus apibrėžia šie teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2006 m. balandžio 05 d. įsakymas Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“;
- Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2007 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. A1-46 „Dėl globos normų aprašo patvirtinimo“.
Visgi trūksta aiškių kokybės vertinimo kriterijų, o paslaugų teikėjai mano, kad standartai ir kriterijai turėtų būti tik rekomendacinio pobūdžio. Standartų rengimą siūloma patikėti darbo grupei, sudarytai iš politikų, praktikų ir teoretikų.
Taip pat skaitykite: Mokyklos vaidmuo prevencijoje
Socialinių paslaugų veiklos vertinimo metodika
Siekiant objektyviai įvertinti socialinių paslaugų teikėjų veiklos rezultatus, buvo parengtas metodinis leidinys „Socialines paslaugas teikiančių organizacijų rezultatų vertinimo metodika“. Jame akcentuojama, kad vertinimas turi vykti etapais: pirma - planavimas ir rodiklių nustatymas, vėliau - duomenų rinkimas ir analizė.
Leidinys pateikia įvairių duomenų rinkimo būdų apžvalgą, taip pat pavyzdžių, kaip efektyviai vykdyti vertinimą. Tyrimo metu išryškėjo, jog socialinių paslaugų vertinimui tinkami tiek kokybiniai, tiek kiekybiniai metodai.
Kiekybiniai metodai
- Finansinės ataskaitos ir auditai;
- Statistiniai rizikos vertinimai;
- Socialinio poveikio ataskaitų analizė.
Kokybiniai metodai
- Klientų apklausos ir interviu;
- Stebėjimai ir atvejų analizės;
- Darbuotojų ir partnerių nuomonių analizė.
Socialinių paslaugų kokybės vertinimo kriterijai
| Vertinimo kriterijus | Aprašymas | Duomenų rinkimo metodai |
|---|---|---|
| Finansinė atsakomybė | Įmonės gebėjimas vykdyti finansinius įsipareigojimus bei valdyti riziką. | Finansinės ataskaitos, auditai, rizikos analizė. |
| Socialinis poveikis | Įmonės veiklos įtaka visuomenei, aplinkai ir bendruomenėms. | Apklausos, interviu, stebėjimai, socialinio poveikio ataskaitos. |
| Tvarumas | Įmonės veiklos ilgalaikis tvarumas ir atitiktis darnaus vystymosi principams. | Tvarumo ataskaitos, aplinkosauginiai auditai, socialinės atsakomybės politikos. |
| Valdymas ir skaidrumas | Įmonės valdymo struktūra, etikos kodeksai ir skaidrumo užtikrinimas. | Valdymo ataskaitos, etikos kodeksai, skaidrumo politikos. |
Praktiniai pavyzdžiai - socialinių paslaugų vaikų globos namuose veiklos vertinimas
Tikslinga apžvelgti socialinių paslaugų kokybės vertinimo pavyzdį - Saugų vaikų globos namų vykdytą veiklą. Šios įstaigos soc. darbuotojų padėjėja Vida Avižienė kasmet atlieka darbuotojų veiklos vertinimą, kuriame apžvelgiami:
- Praėjusių metų veiklos rezultatai;
- Einamųjų metų užduotys ir jų įvykdymo aprašymai;
- Rizikos veiksniai, galintys trukdyti užduočių įvykdymui;
- Pasiektų rezultatų vertinimas ir pasiūlymai kvalifikacijos tobulinimui;
- Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas.
Vaikų globos namuose vyksta praktiniai užsiėmimai, pavyzdžiui, uogų rinkimas, uogienės virimas, vaisių ir daržovių konservavimas bei užšaldymas. Tokie užsiėmimai lavina vaikų darbinius gebėjimus ir suteikia jiems naujų žinių, pavyzdžiui, pažinimą apie vaistažoles ir jų gydomąsias savybes. Vaikai taip pat dalyvauja vasaros poilsio organizavime, pavyzdžiui, išvykose į kaimo šventes ar gamtos takelius, kur plėtojasi jų pasaulėjauta bei socialiniai įgūdžiai.
Įmonių socialinės atsakomybės vertinimas
Socialinių paslaugų sritis yra glaudžiai susijusi su įmonių socialinės atsakomybės vertinimu, ypač finansuotojo požiūriu. Disertacijoje išanalizuota, kaip vertinti įmonių socialinę atsakomybę, pabrėžiamas jos svarbumas tvariai bankininkystei ir ekonomikos raidai.
Taip pat skaitykite: Individualios veiklos tvarka neįgaliesiems
Pagrindinis tikslas yra sukurti kompleksinę socialinės atsakomybės vertinimo sistemą, kuri leistų finansuotojams objektyviai vertinti įmonių veiklos riziką, įskaitant šiuos kriterijus:
- Finansinė atsakomybė;
- Socialinis poveikis;
- Tvarumas;
- Valdymo ir skaidrumo aspektai.
Kompleksinis vertinimas sujungia daugiakriterinius metodus, leidžiančius sumodeliuoti vertinimo sistemą ir ją pritaikyti realių įmonių atvejais, taip pat kurti atsakingos veiklos standartus ir rekomendacijas.
Kokybės užtikrinimas ir tobulinimas socialinių paslaugų srityje
Kokybė socialinių paslaugų teikime suprantama kaip dėmesio sutelkimas į klientą, nuolatinis tobulėjimas ir komandinis darbas. Šias savybes galima stiprinti taikant unikalias socialinio darbo praktikų ir mokslininkų parengtas metodikas bei naudojantis Nacionaliniu nevyriausybinių organizacijų socialinių paslaugų kokybės standartu (NOKAS).
Šis standartas leidžia įstaigos darbuotojams pačiam įsivertinti savo paslaugų kokybę ir praktiką naudojantis standartizuotomis anketomis. Esant poreikiui, galimas pagalbos suteikimas rengiant kokybės užtikrinimo dokumentaciją, pavyzdžiui, darbuotojų motyvavimo ir adaptacijos tvarką, teisių užtikrinimo tvarką ir pan.
Socialinių paslaugų kokybės vertinimas yra procesas, reikalaujantis laiko ir pastangų, tačiau tai būtina siekiant užtikrinti, kad iškilę socialiniai poreikiai būtų tinkamai patenkinti, o paslaugos teiktų realią naudą asmenims ir visuomenei.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų fondų palyginimas
tags: #veiklos #socialiniu #ir #ekonominiu #pasekmiu #vertinimas