Artėjant šiltajam metų sezonui vis daugiau darbuotojų teiraujasi apie atostoginių skaičiavimą. Kasmetinių atostogų metu darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (VDU), kurio apskaičiavimas remiasi vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496.
Bendra taisyklė - atostoginiai turi būti išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Išimtis taikoma tik jei atostogos trunka ilgesnį laiką, kai dalis atostoginių gali būti išmokama darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais, darbuotojui tai pasirinkus. Jeigu darbdavys uždelsia atsiskaityti už kasmetines atostogas, darbuotojui suteikiama teisė per pirmas tris darbo dienas po atostogų pateikti prašymą pridėti uždelstą atsiskaitymo laikotarpį prie kitų kasmetinių atostogų.
Kasmetinių atostogų skaičiavimas ir priedai
Kasmetinės atostogos yra privalomos ir turi būti suteiktos bent kartą per darbo metus. Darbuotojui, dirbančiam penkias dienas per savaitę, priklauso 20 darbo dienų atostogų. Tam tikrose specifinėse darbo sąlygose, kai patiriama didesnė protinė įtampa ar nustatytos kitokios sąlygos, darbuotojui gali būti suteiktos pailgintos atostogos.
Švenčių dienos neįskaičiuojamos į kasmetinių atostogų trukmę. Darbuotojas gali prašyti atostogų, jeigu darbo vietoje yra išdirbęs ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį.
Apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis (VDU)
Atostoginių dydis priklauso nuo vidutinio dienos ar valandos darbo užmokesčio, kuris skaičiuojamas iš paskutinių trijų kalendorinių mėnesių iki atostogų pradžios darbo užmokesčio už faktiškai atliktą darbą. Jeigu per šį laiką darbuotojas nedirbo arba negavo darbo užmokesčio, skaičiavimus atlieka remiantis darbo sutarties sąlygomis numatytu atlyginimu.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Į vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant įtraukiamos sumos, gautos už atliktą darbą, tokiomis kaip bazinis darbo užmokestis, viršvalandžių apmokėjimas, priedai už darbo rezultatus. Neįskaičiuojamos išmokos, kurios nepriskirtinos jam už faktiškai atliktą darbą, kaip atostoginiai, ligos pašalpos, dienpinigiai, kompensacijos už nekonkuravimą, apmokėjimas už prastovas ar šventines premijas.
| Įskaitomos sumos | Neįskaitomos sumos |
|---|---|
| Bazinis darbo užmokestis už atliktą darbą | Atostoginiai |
| Didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis | Ligos pašalpa |
| Viršvalandžių apmokėjimas ir darbo prie nakties premijos | Dienpinigiai |
| Priedai ir priemokos, mokami už darbo rezultatus | Kompenicacijos už nekonkuravimą |
| Premijos už atliktą darbą | Mokėjimai už prastovas |
Atostoginių apskaičiavimo tvarka
Vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas dalijant skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį iš faktiškai dirbtų dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir šventines dienas). Pavyzdžiui, jei darbuotojas per tris mėnesius uždirbo 6 000 Eur ir dirbo 62 dienas, vidutinis dienos užmokestis bus 6 000 Eur / 62 = 96,77 Eur. Ši suma dauginama iš atostogų dienų skaičiaus.
Apskaičiuojant valandinį vidutinį užmokestį, darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų valandų skaičiaus. Pavyzdžiui, 6 000 Eur / 460 valandų = 13,04 Eur per valandą. Tada ši reikšmė dauginama iš atostogų valandų skaičiaus.
Specifinės situacijos atostoginių skaičiavime
Jeigu darbuotojo darbo laiko norma skiriasi ar keičiasi per laikotarpį, už kurį suteikiamos atostogos, atostoginių suma turėtų būti proporcingai koreguojama pagal faktiškai dirbtą laiką.
Kai kasmetinės atostogos trunka kelis mėnesius, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas vieną kartą ir nesikeičia priklausomai nuo to, ar atostoginiai mokami iš anksto, ar kartu su atlyginimu.
Taip pat skaitykite: Socialinių darbuotojų poilsio laikas
Darbuotojams, kurių darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba skirtingas nei penkios, atostogos suteikiamos savaitėmis, o vidutinis darbo užmokestis mokamas pagal nustatytą darbo laiko normą (pavyzdžiui, 40 valandų per savaitę). Tokiu atveju atostoginiai skaičiuojami kaip valandinis užmokestis, daugintas iš atostogų valandų skaičiaus.
Atostoginių mokėjimo laikas ir sąlygos
Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą (DK, 130 str. 2 d.) atostoginiai turi būti išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš atostogų pradžią. Darbuotojas gali prašyti, kad atostoginių suma būtų mokama įprastos darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos terminais, pavyzdžiui, kartu su atlyginimu.
Jei darbdavys nesumoka atostoginių laiku, darbuotojas gali per tris darbo dienas po atostogų pateikti prašymą, kad uždelsto mokėjimo laikotarpis būtų prijungtas prie kitų atostogų, ir atostoginiai būtų išmokėti vėliau.
Kada atostoginiai gali sumažėti arba padidėti?
Atostoginių suma gali sumažėti, jei paskutiniais trimis mėnesiais iki atostogų sumažėjo darbo užmokestis - pavyzdžiui, sumažėjus atlyginimui ar dirbant trumpesnį laiką. Atostoginiai gali būti ir sumažinti, jei per skaičiuojamąjį laikotarpį darbuotojas buvo prastovoje ar nedarbingumo laikotarpiu daugiau kaip tris mėnesius.
Atostoginius gali padidinti premijos ir priedai už darbo rezultatus, gauti per tris mėnesius iki atostogų, tačiau neįskaitomi motyvaciniai priedai ar premijos švenčių, įmonės jubiliejaus proga.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
VDI specialistai pažymi, kad prastova ar nedarbingumas, jei trunka trumpesnį laiką ir po jų darbuotojui suteikiamos atostogos, neturėtų sumažinti atostoginių, nes apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis remiasi faktiškai atliktu darbu.
Praktinis pavyzdys
Jei darbuotojas planuoja atostogas birželio mėnesį, o nuo kovo 16 dienos iki gegužės 31 dienos paskelbta prastova, atostoginiai bus skaičiuojami tik iš darbo užmokesčio, gauto už laikotarpį nuo kovo 1 iki 15 dienos. Jeigu už tą laiką darbuotojas gavo 500 eurų už pusę mėnesio, jo vidutinis dieninis atostoginis atlyginimas bus 50 eurų. Už 20 darbo dienų jis gaus 1000 eurų atostoginių.
Ką daryti susidūrus su atostoginių skaičiavimo sunkumais?
Dažniausiai klausimai kyla skaičiuojant vidutinius atlyginimus, ypač kai darbuotojo darbo grafikas nėra pastovus, dirbama ne kasdien ar kai naudojamos skirtingos darbo režimo formos - pagal iškvietimą, su persiritančiais laikotarpiais darbo dienomis ir valandomis.
Jų apskaičiavimui tinkama kreiptis į specialistus, tačiau pagrindinės taisyklės yra taikomos vienodai: skaičiuojamas atlyginimas už faktiškai dirbtą laiką, neįskaitant neapmokamo nedarbo, ligos pašalpų, prastovų ar nemokamų atostogų laikotarpius.
Kada darbdavys gali neleisti išeiti atostogų?
Darbdavys turi teisę objektyvių priežasčių pagrindu atsisakyti leisti išeiti atostogų, jei jos dar tik planuojamos. Tačiau, kai šalys susitaria dėl atostogų suteikimo konkrečiu laikotarpiu, darbdavio vienašališki veiksmai ribojantys atostogų galimybę būtų neteisėti.
VDI atkreipia dėmesį, jog kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per metus, o bent viena atostogų dalis negali būti trumpesnė nei 10 darbo dienų, jei darbuotojas dirba 5 dienas per savaitę.
Svarbiausia atsiminti apie VDI atostoginius
- Atostoginiai skaičiuojami remiantis paskutinių trijų mėnesių faktiškai atlikto darbo užmokesčiu.
- Į VDU įtraukiami atlyginimai už faktiškai atliktą darbą, įskaitant priedus už darbo rezultatus.
- Neįtraukiamos išmokos, mokamos už nedirbtą laiką, ligos, prastovos ir kiti panašūs laikotarpiai.
- Atostoginiai turi būti išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš atostogas.
- Keičiantis darbo laikui ar normai, atostoginiai skaičiuojami proporcingai.
- Darbuotojai turi teisę pasirinkti, ar atostoginiai bus mokami prieš atostogas, ar kartu su atlyginimu.
Išplėstinio pażyminio sąvoka ir skyryba
Žinodami šias pagrindines atostoginių skaičiavimo taisykles, darbuotojai ir darbdaviai galės išvengti konfliktinių situacijų ir užtikrinti teisingą darbuotojų apmokėjimą už kasmetines atostogas.
tags: #vdi #atostogu #kompensacijos #koeficientas