Dabartinė valstybinių socialinio draudimo pensijų sistema pradėjo veikti nuo 1995 m. sausio 1 d. Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis 1994 m. liepos 18 d. LR valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais. Pagal minėtus dokumentus skiriamos valstybinės socialinio draudimo senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) pensijos.
Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis
Šis įstatymas nustato socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas. Šis įstatymas taikomas asmenims, atitinkantiems šio įstatymo nustatytus pensijų socialinio draudimo stažo reikalavimus atitinkamos rūšies socialinio draudimo pensijai skirti ir sukakusiems šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus, - jų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams).
Pensijų rūšys ir pensijų sudėtis
Valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija - svarbiausia socialinės apsaugos senatvėje rūšis. Šios pensijos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) biudžeto ir sudaro didžiausią šio fondo išlaidų dalį. Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis įstatymu bei nuostatomis, nurodančiomis skirtingas rūšis: senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) pensijas.
Socialinio draudimo pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys. Bendroji socialinio draudimo pensijos dalis (toliau - bendroji dalis) - socialinio draudimo pensijos dalis, kurios dydis nustatomas pagal asmens įgytą pensijų socialinio draudimo stažą ir patvirtintą socialinio draudimo bazinės pensijos dydį. Individualioji socialinio draudimo pensijos dalis (toliau - individualioji dalis) - socialinio draudimo pensijos dalis, kurios dydis nustatomas pagal per visą pensijų socialinio draudimo laikotarpį už asmenį priskaičiuotų ir (ar) asmens sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų dydį.
Stažas, apskaitos vienetai ir jų skaičiavimas
Pensijų socialinio draudimo stažas (toliau - stažas) - laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai. Minimalusis pensijų socialinio draudimo stažas (toliau - minimalusis stažas) - šio įstatymo nustatytas pensijų socialinio draudimo stažas, kurį turint įgyjama teisė gauti tam tikrą socialinio draudimo pensiją.
Taip pat skaitykite: VPB Oficialus Biuletenis
Nuo šio įstatymo įsigaliojimo į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jeigu tais metais priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius metus turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma nuo tais metais galiojančios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį per visus mėnesius sumos. Jeigu yra nustatyti skirtingi šios algos dydžiai, stažui apskaičiuoti taikoma mažiausia pagal dydį minimalioji mėnesinė alga. Jeigu šia tvarka priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra mažesnė, įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis.
Išėjimo į pensiją metais į asmens stažą įskaitomi visi mėnesiai iki išėjimo į pensiją mėnesio, jeigu priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius mėnesius turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma nuo tais mėnesiais galiojusios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį.
Už kiekvienus kalendorinius pensijų socialinio draudimo metus asmeniui apskaičiuojami apskaitos vienetai dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu. Per kalendorinius metus įgytų apskaitos vienetų skaičius negali būti didesnis kaip 5. Apskaitos vienetų skaičius nustatomas padalijus asmens sumokėtų ir (ar) už jį priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumą (neįskaitant kaupiamosios pensijų įmokų dalies sumos, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus) iš pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumos, kurią per tuos kalendorinius metus pagal teisės aktų nustatytą pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai tarifą apdraustasis ir jo draudėjas privalo sumokėti nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Senatvės pensijos amžius ir stažo reikalavimai
Senatvės pensijos amžius yra skirtingas vyrams ir moterims. Iki 1995-01-01 buvo 55 metai moterims ir 60 metų vyrams, nuo 1995-01-01 pensinis amžius buvo kasmet didinamas: moterims - 4 mėnesiais, vyrams - 2 mėnesiais. Nuo 2001-ųjų sausio 1 d. paspartintas pensinio amžiaus didinimas - vyrams ir moterims jis didinamas 6 mėnesius per metus iki tol, kol pasieks įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių: moterims 60 metų, vyrams - 62,5 metų. Kaip rodo lentelių duomenys, vyrai nustatytą pensinį amžių pasieks 2003 m., moterys 2006 m. Šiemet senatvės pensijos amžius moterims - 57 m. ir 6 mėnesiai, vyrams - 61 m. ir 6 mėnesiai.
Būtinasis stažas senatvės pensijai yra 35 metai. Minimalus pensijų draudimo stažas senatvės pensijai ir vyrams, ir moterims vienodas - 15 metų, o būtinasis stažas - skirtingas. Nuo 1995 m. kasmet reikalaujamas vieneriais metais didesnis būtinasis stažas, kol pasieks 30 metų vyrams ir moterims. Vyrai šį stažo reikalavimą jau pasiekė 1999-01-01, o moterys pasieks 2004-01-01.
Taip pat skaitykite: VSD įmokos kodas 313
Pensijų skyrimo ir pasirinkimo taisyklės
Asmenims, turintiems teisę gauti arba gaunantiems valstybines maitintojo netekimo pensijas ar valstybines socialinio draudimo maitintojo netekimo pensijas už mirusį iki 1994-12-31 maitintoją ir tuo pačiu metu turintiems teisę gauti socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo, invalidumo, ištarnauto laiko, našlių arba našlaičių pensiją, mokama jų pasirinkimu viena iš šių pensijų, išskyrus našlaičių pensiją, kuri mokama kartu su maitintojo netekimo pensija už kitą mirusį iki 1994-12-31.
Asmenims, kuriems mokamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir kurie gaudami šią pensiją nuo 2018-01-01 sukanka senatvės pensijos amžių ir įgyja teisę gauti senatvės pensiją, mokama didesnioji iš šių pensijų: arba senatvės pensija, apskaičiuota šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatyta tvarka, arba senatvės pensija neįgaliajam, apskaičiuota šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kartu su senatvės pensija, skiriama ir mokama pagal šio įstatymo 14 straipsnį arba 20 straipsnį, ar senatvės pensija neįgaliajam, apskaičiuota pagal šio įstatymo 34 straipsnį, pensijų kaupime dalyvavusiems asmenims mokama kaupiamoji pensijų išmoka pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas. Kartu su senatvės pensija, senatvės pensija neįgaliajam ar netekto darbingumo pensija gali būti mokamos našlių ir (ar) našlaičių pensijos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
Pensijų indeksavimas ir naujinimas
Kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis, kurie naudojami skiriant ir mokant šiame įstatyme nustatytų rūšių pensijas, indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (toliau - IK). IK apskaičiuojamas kaip septynerių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų. IK apskaičiuoti naudojami Lietuvos statistikos departamento skelbiami trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, darbo užmokesčio fondo augimo duomenys ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka parengtame apskaičiavimo metų Ekonominės raidos scenarijuje skelbiami apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų darbo užmokesčio fondo augimo rodikliai.
Jeigu indeksavimo metais pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukos, nevykdant indeksavimo, viršija pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidas, IK apskaičiuojamas taip, kad pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidos pensijoms indeksuoti neviršytų 75 procentų indeksavimo metais planuojamo pensijų socialinio draudimo įmokų perviršio, jeigu indeksavimas nebūtų vykdomas. Indeksavimas nevykdomas, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotas IK yra mažesnis negu 1,01 ir (arba) vėliausiame IK apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir (ar) po jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami. Tais atvejais, kai indeksavimas nevykdomas, taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galioję dydžiai.
Taip pat skaitykite: Socialinio draudimo įmokų pavyzdžiai
Istoriniai pokyčiai ir sistema kaip padrąsinimas taupyti
Dabartinės socialinio draudimo pensijų sistemos esminis bruožas ir skirtumas nuo ankstesnės yra tas, kad pensijos gavimas ir jos dydis priklauso nuo asmens socialinio draudimo stažo ir mokėtų į VSDF biudžetą socialinio draudimo įmokų. Kitaip sakant: neįpylęs - nesemsi! Todėl apie pensiją reikia galvoti nuo jaunų dienų. Ar verta likti II pensijų pakopoje? SKAIČIUOKLĖ, anuitetai, online mokymai, Discordo grupė | #50
3 pensijų pakopa | 3 pakopos pensijų fondai | pensijų fondų mokesčiai |3 pensijų pakopa gpm lengvata
Demografiniai ir ekonominiai aspektai
2001 m. antrojo ketvirčio duomenimis, Lietuvoje senatvės pensijų gavėjų buvo 636,3 tūkst., 89 proc. jų - nedirbantys pensininkai. Vidutinė nedirbančio pensininko senatvės pensija - 318,07 Lt. Pensinio amžiaus Lietuvos gyventojų dalis nuolat auga, dabar jų yra apie 20 proc. Pensijos gavėjų skaičius dėl pensijos amžiaus ilginimo pastaruoju metu turi tendenciją mažėti.
Specialios nuostatos ir išimtys
Laikinieji pensijos apskaitos vienetai - pensijos apskaitos vienetai, laikinai naudojami apskaičiuojant individualiąją socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dalį, siekiant nepaveikti šios pensijos dalies dydžio, kai asmuo dalyvauja pensijų kaupime pagal Pensijų kaupimo įstatymą. Pakaitinis pensijos apskaitos vienetas - sąlyginis matas, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuojamas pagal pensijos apskaitos vienetų, įgytų iki asmenį pripažįstant nedarbingu ar iš dalies darbingu, vidurkį ir naudojamas netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų skaičiui nustatyti.
Motinoms, kurios pagimdė ir išaugino iki 8 metų penkis ir daugiau vaikų, taip pat tėvams (įtėviams), kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose savo neįgalius (invalidus)...
Pavyzdinė lentelė: pensijų dalys ir pagrindinės reikšmės
| Elementas | Apibrėžimas / reikšmė |
|---|---|
| Bendroji dalis | Dydis nustatomas pagal stažą ir bazinę pensiją |
| Individualioji dalis | Dydis nustatomas pagal sumokėtas ir priskaičiuotas įmokas |
| Apskaitos vienetas | Santykinis matas individualiajai daliai apskaičiuoti, max 5 per metus |
| IK (indeksavimo koef.) | Apskaičiuojamas pagal darbo užmokesčio fondo augimą per 7 metų laikotarpį |
| Būtinasis stažas (senatvei) | 35 metai |
Per kalendorinius metus įgytu stažu laikomas šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas stažas. Per visus kalendorinius metus įgytas stažas sudedamas.
tags: #valstybinio #socialinio #draudimo #pensiju #istatymas #nuo