Biuletenio uždarymas be ligonių kasų darbuotojo: teisiniai niuansai, teisės ir praktika

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas nustato, kad už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas išmoką darbuotojui turi skirti darbdavys. Darbdavio mokamos išmokos dydis gali būti nuo 62,06 proc. iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, o konkrečią sumą nustato pats darbdavys, kurios įtvirtinama vidaus dokumentuose, su kuriais darbuotojai supažindinami raštu.

Darbo kodeksas suteikia galimybę darbuotojui susirgus per atostogas susitarti su darbdaviu dėl nepanaudotų dienų perkėlimo arba pratęsimo. Vien tik nedarbingumo faktas negali būti priežastis nutraukti darbo sutartį. Darbdaviai turi vadovautis bendraisiais darbo santykių nutraukimo pagrindais, o ligos laikotarpis pats savaime negali būti pretekstas atleidimui, o asmens nedarbingumas ir laikinasis nedarbingumas turi būti aiškiai derinami su gydytojo rekomendacijomis.

Teisinė bazė atleidimo ribojimo ir dalyvumo nustatymo klausimais

Darbo kodekso 65 straipsnio 6 dalis nustato papildomas apsaugos priemones: kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba atostogauja, darbo sutarties pasibaigimo datos nukeliamos iki laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos; taip pat taikomos papildomos apsaugos priemonės slaugantiems vaiką iki šešiolikos metų ar sergantiems sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ministerijos ministrai. Atleistas, kol sirgote? Daugeliu atvejų tai draudžiama, o neteisėto atleidimo kompensacijos gali siekti iki 18 vidutinių atlyginimų priklausomai nuo darbo stažo ir ginčo trukmės. Kreiptis į darbo ginčų komisiją galite per 1 mėnesį nuo atleidimo.

Darbdavys neturi teisės nutraukti darbo sutarties savo iniciatyva laikinojo nedarbingumo metu, išskyrus tam tikrus išimtinius atvejus. Darbdaviui draudžiama nutraukti darbo sutartį dėl „per dažno“ sirgimo ar apskritai dėl ligos. Tačiau gali kilti klausimų dėl laikinojo nedarbingumo pratęsimo, dalyvumo lygio nustatymo ar ANTAA sprendimų - šie procesai sprendžiami atitinkamų kompetentingų institucijų.

Ką daryti, jei gydymas dar nebaigtas arba dalyvumo lygis nustatomas vėliau?

  • Jei gydymo metu dalyvumo lygis turi būti nustatomas, gali būti nukreipimas į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (ANTAA) arba Gydymo priklausomybės komisiją (GKK).
  • ANTAA sprendimai gali užtrukti; kai dalyvumo lygis yra nustatomas, sprendimo laikotarpiu reikia laikytis gydytojo nurodymų ir užtikrinti atitinkamą darbo veiklą.
  • Jei grįžti į darbą objektyviai neįmanoma dėl sveikatos, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Svarbu: darbdaviui draudžiama atleisti darbuotoją tik dėl ligos, o teisinei situacijai tai gali būti taikomos išimtys arba papildomos garantijos priklausomai nuo laikinojo nedarbingumo trukmės ir konkrečios situacijos detalės.

Taip pat skaitykite: Nedarbo išmokos gavimo sąlygos

Kokie yra maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai ir jų pratęsimo keliai?

Gydantis gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą (biuletenį). Ilgiau nei 122 kalendorinės dienos iš eilės arba daugiau nei 153 kalendorinės dienos su pertraukomis per 12 mėn. gali būti siųsta į gydytojų konsultacinę komisiją (GKK). GKK sprendimu gali būti pratęstas nedarbingumas arba nukreipta į ANTAA dėl dalyvumo lygio nustatymo.

Jei pašalinio sveikatos būklė lemia nebegalėjimą dirbti, darbuotojas turi teisę kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą dėl dalyvumo lygio nustatymo. Jei dalyvumo lygis nėra įtvirtintas ar pripažintas, gali kilti klausimų dėl tolimesnio darbingumo laikotarpio ir galimo grįžimo į darbą.

Ką daryti, kai darbdavys nori atleisti dėl sveikatos?

  • Darbdavys negali atleisti vien dėl ligos. Atleisti galima tik su gydytojo išvada dėl to, kad net pritaikius darbo sąlygas darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijų.
  • Įspėjimo terminai dvigubinami arba trigubinami pažeidžiamesnėms darbuotojų grupėms. Taip pat gali būti taikomos papildomos ilgalaikio darbo išmokos iš „Ilgalaikio darbo išmokų fondo“, jei darbuotojas turi ilgesnį stažą pas darbdavį.
  • Jei darbdavys atliktas siūlymas keisti darbo sąlygas ar dalinai sumažinti etato dydį, turi būti pateiktas objektyvus pagrindas, derinamas raštu. Jei darbuotojas nesutinka, darbdavys gali nutraukti sutartį pagal DK 57 straipsnį arba kitais pagrindais, bet laikinas nedarbingumas turi būti įvertintas kaip laikinas laikotarpis.

Darbo sutarties nutraukimas dėl ligos: praktiniai aspektai

Darbo sutarties nutraukimo pagrindas gali būti DK 56 straipsnis 1 dalies 3 punktas (nutraukimas dėl svarbių priežasčių, kai negalima tinkamai atlikti savo darbo funkcijų dėl sveikatos). Darbdaviui gali tekti prašyti gydytojo išvados apie profesinį netinkamumą. Tačiau neatlikus pagrindinio tyrimo, ar profesinis netinkamumas, ar laikinasis nedarbingumas gali būti teisiniai klausimai. Svarbu, kad dokumentai būtų pateikti raštu, o sprendimai įforminami teisiškai tvarkingai.

Nedelsiant kontaktuokite su Darbo ginčų komisija, jei manote, kad darbdavys neteisėtai elgiasi ar atleidimas yra nepagrįstas. Taip pat reikia sekti gydytojo rekomendacijas, įskaitant galimus laikinuosius apribojimus ir jų pateikimą darbdaviui, kad būtų laikomasi teisės normų.

Nedarbo išmokos ir jų apskaičiavimas

Nedarbo išmoka priklauso nuo darbo užmokesčio apskaičiavimo laikotarpio, paprastai 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai prieš mėnesį, kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis. Jei darbuotojas buvo nedarbingas prieš atleidimą, išeitinė išmoka skaičiuojama iš vidutinio darbo užmokesčio, atsižvelgiant į laikinojo nedarbingumo laiką ir kitus veiksnius. Darbdavys turi užtikrinti rašytinį įsipareigojimą mokėti išeitinę išmoką, o papildomos draudimo išmokos nėra privalomos dalies skaičiuojant išeitinę išmoką.

Taip pat skaitykite: Kaip pildyti biuletenį

Taip pat svarbu: netekto dalyvumo kompensacija gali būti skiriama kreipiantis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (ANTAA) per nustatytą terminą, paprastai ne vėliau kaip 3 metams nuo sprendimo priėmimo. Atlikti dalyvumo lygio nustatymą būtina remiantis gydytojų išvadomis ir teisinėmis nuostatomis.

Kaip formuluoti prašymus darbdaviui dėl profesinių ar darbo laiko pokyčių

  • Jei norite trumpesnės darbo dienos dėl sveikatos, prašymo pagrindą galima pagrįsti DK 40 straipsnio nuostatomis dėl darbo laiko koregavimo ir prašyti sutrumpinti darbo laiką iki pageidaujamo laikotarpio, pvz., nuo 8:00 iki 14:00, iki pagerėjimo.
  • Jei siekiate trumpesnės darbo savaitės, o atlyginimas turi išlikti toks pats, tai priklauso nuo įmonės politikas, darbo sąlygų pokyčių teisės aktų ir teikiamų paslaugų. Sutrumpinta darbo norma turi būti apmokėta proporcingai dirbtam laikui, o teisės gali būti gintos per darbo ginčų komisiją.
  • Darbdavys turi pateikti objektyvius argumentus dėl darbo sąlygų keitimo; nesutikus gali kilti teisinių ginčų, o sprendimai gali būti perkelti į teismą.

Profesinės ligos, gydymas užsienyje ir biuletenio administravimas

Jei gydotės užsienyje, būtina kreiptis į ten dirbančius gydytojus ir gauti medicininius dokumentus. Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas tą pačią gydymo dieną, kai vyksta stacionarinės ar ambulatorinės gydymo procedūros. Tokiais atvejais ne visada būtina naudoti kasmetines atostogas ar nemokamus laikotarpius.

Nedarbingumo pažymėjimo išdavimas ir jo uždarymas - įprastai SODROS sistema; teikiant biuletenį, svarbu laikytis terminų NP-SD formoms, pateikti jas laiku, kad būtų užtikrėta ligos išmokų mokėjimas.

Profesinės ligos ir įdarbinimo garantijos

Jei įtariama, kad sveikatos sutrikimas yra susijęs su darbu, kreipkitės į gydantį gydytoją, kuris gali nukreipti į darbo medicinos gydytoją. Gautas aktas dėl profesinės ligos gali būti patvirtintas arba atmestas, o išmokos gali būti skiriamos pagal teisės aktų nuostatas. Jei netekote dalyvumo, galite kreiptis į ANTAA ar kitus ginčų sprendimo mechanizmus.

Be ligų likusių klausimų dėl biuletenio ir ateities žingsnių

  1. Rinkite ir tvarkykite visus gydytojų pažymas, išvadas apie profesinį netinkamumą ir dalyvumo lygio nustatymą raštu.
  2. Kreipkitės į Darbo ginčų komisiją, jei manote, kad darbdavys neteisingai elgėsi ar neteisėtai nutraukė sutartį.
  3. Sekite SODROS, ANTAA ir vietos institucijų nurodymus dėl biuletenio bei išmokų.

Taip pat skaitykite: Atostogų skaičiavimo vadovas

tags: #biuletenio #uzdarymas #be #ligonio