Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, pačios opiausios problemos yra susijusios su socialine apsauga. Valstybei yra sudėtinga patenkinti piliečių poreikius ir, vis dėlto, yra siekiama tobulinti socialinę sritį. Tam įtakos turi ir tokie veiksniai kaip: visuomenės senėjimas, globalizacija, tradicinių šeimos struktūrų pokyčiai.
Tobulinant socialinę sritį yra atsižvelgiama į kitų šalių patirtį, ypač tų, kurios jau ilgą laiką vykdo tam tikrą reformą. Vis dėlto, svarbu suvokti, kad vykdant vieną ar kitą reformą būtina identifikuoti ekonominius, socialinius ir kultūrinius reiškinius, t.y. kokios yra sudarytos sąlygos reformą vykdyti pasirinktoje šalyje, nes kitaip vargu ar bus sulaukta norimo rezultato.
Net ta pati reforma, vykdoma skirtingose šalyse, gali duoti skirtingus rezultatus, todėl norint išsiaiškinti kas buvo vykdoma tinkamai, o kas ne, yra atliekama lyginamoji analizė, leidžianti identifikuoti stiprybes ir silpnybes.
Darbo tikslas: atlikti lyginamąją Lietuvos ir Latvijos pensijų sistemos reformos analizę.
Problema: kodėl ta pati reforma, vykdoma panašiose šalyse, atneša skirtingus rezultatus?
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Darbo uždaviniai:
- apibrėžti reformos sąvoką ir įvardinti elementus, iš kurių ji susideda;
- išnagrinėti Lietuvos pensijų sistemos reformą;
- apžvelgti Latvijos pensijų sistemos reformą;
- apibrėžti lyginamosios analizės sampratą bei palyginti kaip pensijų sistemos reforma buvo vykdoma Lietuvoje ir kaip Latvijoje.
Darbe daugiausia remtasi šių autorių darbais: C.Pollitt; G.Bouckaert, kurie savo darbe rašė apie tai, kas yra reforma, kokie komponentai ją sudaro. A.Bitinas, kuris savo darbe nagrinėjo problemas, su kuriomis susidūrė Lietuvos pensijų sistema. P.Gylys, nagrinėjo Lietuvoje vykdomą pensijų sistemos reformą. A.Bartkus, kuris išdėstė esminius Lietuvos ir Latvijos pensijų sistemos reformos skirtumus. Swanson, Guy E apibrėžė, kas yra lyginamoji analizė.
Tyrimo metodai: lyginamasis, aprašomasis, apibendrinamasis, literatūros šaltinių analizė.
Pensijų Reformos Baltijos Šalyse
Straipsnyje analizuojamos daugiapakopės Lietuvos ir kitų Baltijos šalių pensijų sistemos. Apžvelgiamos pensijų sistemų problemos, nagrinėjami pensijų reformų pokyčiai.
Lyginamosios analizės metodu atskleidžiamos Baltijos šalių pensijų sistemų vystymosi perspektyvos, pristatomi ir analizuojami naujausi Lietuvos pensijų sistemos reformos pokyčiai, jų įtaką kaupiančiųjų būsimos pensijos dydžiui.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Pension reforms in the three Baltic states were implemented after year 2000, when Pay-as-you-go systems faced financial deficits due to demographic changes. The three Baltic states have taken different approaches to pension funds reforms - the structure of payments to 2nd pillar pension funds differ between the states, the payments to private pension funds were dramatically decreased during the period of financial crisis after 2007.
Estonia the only one from the analysed states has undertaken the way to reconstruct payments to 2nd pillar pension funds and compensate the payments, which were canceled during the crisis. Latvia is still facing financial problems, though also started to increase payments to II nd pillar pension funds.
Lithuania has started a new pension reform, according to the new legislation, which was passed at the end of 2012. Amendments of Laws allow all the participants of 2nd pilar pension funds to choose one of the three proposed options - to cancel payments to II nd pillar accounts, to remain with the minimal contribution from state social insurance fund or to make additional contribution from their income, receiving additional income from state budget. This system, according to the calculations made by authors, will help II nd pillar pension funds participants to increase their income in the retirement age.
Šiame darbe siekiama išanalizuoti Baltijos valstybių pensijų sistemų reformų įgyvendinimą, išskiriant Lietuvos, Latvijos ir Estijos atvejus. Šiandieninė praktika rodo, kad einamųjų mokėjimų senatvės pensijų sistemos nebeišgali užtikrinti tinkamų ir tvarių senatvės pensijų. Blogėjanti demografinė situacija dar labiau prisideda prie šios problemos didėjimo.
Siekiant padidinti pagyvenusių žmonių pajamas bei pagerinti jų gyvenimo kokybę senatvėje, Lietuva, Latvija ir Estija, remiantis Pasaulio banko rekomendacijomis, įgyvendino pensijų sistemos reformas 2001-2004 m. Įvedus kaupiamąsias senatvės pensijų sistemas šiose šalyse, atsakomybė už socialinę gerovę atiteko ne tik valstybei, bet ir pačiam asmeniui, kuris pats turi pasirūpinti papildomomis pajamomis, išėjus į užtarnautą poilsį.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Po kaupiamųjų pensijų sistemų įgyvendinimo Baltijos šalyse praėjo 8-11 m. Šiose valstybėse ir toliau viena iš svarbiausių politikos problemų išlieka tinkamas pagyvenusių žmonių aprūpinimas senatvėje. 2008 m. finansų krizės sukelti neigiami padariniai II-ajai ir III-ajai pensijų pakopai atskleidė silpnąsias kaupiamosios pensijų sistemos puses.
Pensinio amžiaus ilginimas, įmokų į II-ąją pensijų pakopą mažinimas ar jų visiškas sustabdymas bei kiti pakitimai pensijų sistemose rodo, kad Baltijos šalyse reformos tęsiasi. Dėl to dabartinė situacija minėtose valstybėse negali užtikrinti stabilių garantijų pensijų sistemos dalyviams.
Siekiant ištirti kaupiamosios sistemos dalyviams teikiamas garantijas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, atliktas kokybinis tyrimas - struktūrizuotas interviu. Tyrimui atlikti buvo naudojama tikslinė tyrimo dalyvių atranka, kuri apėmė visas tris valstybes. Pagal nustatytus kriterijus, atrinkti 33 ekspertai, tyrime sutiko dalyvauti - 9.
Tyrimo klausimai sudaryti bei tyrimo duomenų analizė atlikta, remiantis šiais kriterijais: pensijų kaupimo bendrovių ir pensijų fondų veiklos apribojimai, II-osios ir III-iosios pensijų pakopų valstybinė priežiūra bei senatvės pensijų sistemų dalyvių teisės. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad kaupiamosios pensijų sistemos įvedimas sąlygojo kaupimo dalyvių garantijų lygio sumažėjimą Baltijos šalyse.
Įstatymai Baltijos valstybėse neapsaugo kaupimo dalyvių nuo pensijų fondų investicinės veiklos nesėkmių. Dėl to didžiausia rizikos dalis už papildomas pajamas senatvėje atitenka patiems kaupimo dalyviams.
Lietuvoje savo pensija papildomai nesirūpina beveik 20 proc. gyventojų. Tai reiškia, kad tokia gyventojų dalis nedalyvauja nei II, nei III pakopoje bei netaupo savarankiškai. Populiariausia taupymo senatvei priemonė visose trijose šalyse yra II pakopos pensijų fondai, taip pat dažnai renkamasi III pakopa.
Tyrimo rezultatai rodo, kad gyventojus kaupti II arba III pakopos pensijų fonde labiausiai motyvuoja sukauptų pinigų paveldimumas. Maždaug pusei visų apklaustųjų ši priežastis pasirodė aktualiausia - taip manė 49 proc. lietuvių, 48 proc. latvių ir 42 proc.
"Gyventojus kaupti senatvei pensijų fonduose skatina įvairios priežastys, tarp jų - papildomi pinigai iš investicijų bei valstybės parama, tačiau lėšų paveldimumą didžiausia dalis apklaustųjų nurodo kaip esminę. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje kaupiant III pakopoje dalyvių pinigai yra 100 proc. paveldimi", - sako Aistė Paliukaitė, „Luminor“ pensijų produkto vadovė.
Apklausos metu respondentai taip pat nurodė, kas juos atgraso nuo kaupimo II ir III pensijų pakopose. 25 proc. lietuvių kaupti nesiryžta, nes teigia, kad neturi tam finansinių galimybių. Tik 5 proc. lietuvių nekaupia, nes mano, kad pasiekus pensinį amžių jiems pakaks turimų santaupų. Taip pat galvoja dar 3 proc. apklaustų latvių ir 4 proc. estų.
"Matome, kad didžiajai daliai Lietuvos gyventojų kaupimas senatvėje yra aktualus, nes papildomų lėšų netrūksta vos keliems procentams nekaupiančių Baltijos šalių gyventojų. Nepaisant to, nemaža dalis lietuvių, latvių ir estų kol kas pensijų fonduose nekaupia, nurodydami kitas priežastis", - teigia A. Visgi didžioji dalis Baltijos šalyse gyvenančių asmenų nekaupia, nes nepasitiki pensijų sistema, atskleidė tyrimas. Net 44 proc. lietuvių ir 47 proc. estų pasitikėjimo pensijų sistema trūkumą įvardijo kaip pagrindinę priežastį dėl kurios nedalyvauja pensijų kaupime.
A. Vos 10 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad informacijos apie pensijų sistemą yra pakankamai, o ji yra pateikiama aiškiai ir suprantamai. A. "Jeigu norime, kad kuo daugiau gyventojų galvotų apie orią senatvę, vien tik kalbėti apie pensijų kaupimo sistemą nepakanka. Spręsti šią problemą padėtų kokybiška edukacija ir gyventojų finansinio raštingumo gerinimas, pradedant kuo anksčiau - mokykloje bei universitete", - sako A.
"Pastaruoju metu visose trijose Baltijos šalyse žodį „pensija“ lydėjo žodis „reforma“: Lietuvoje buvo keičiamos II pakopos kaupimo sąlygos, Latvijoje - sprendžiamas paveldimumo klausimas, o Estijoje vyriausybė užsimojo leisti gyventojams išsimokėti pensijų fondų lėšas, tiesa, pastarąją reformą kol kas sustabdė šalies prezidentė ir gali būti, kad dėl jos savo žodį turės tarti Aukščiausiasis teismas. Įdomu tai, kad, nežiūrint estų atvejo, tiek Lietuvos, tiek Latvijos pensijų reformos įgyvendino pakeitimus, kurie suvienodino tam tikras sistemos dalis visose trijose šalyse", - teigia Aistė Paliukaitė, „Luminor“ pensijų produkto vadovė.
Kita vertus, pasak A. Paliukaitės, skirtumų yra, ypač nedidelėse, tačiau labai svarbiose detalėse, tokiose kaip procentinė dalis, kaupiama nuo atlyginimo II pakopoje. "Jei iš pirmo žvilgsnio pensijų sistemos Baltijos šalyse - labai panašios, gilesnė analizė parodo, kad jų detalės pakankamai išsiskiria", - sako A. Paliukaitė.
I pakopoje - didelis valstybės vaidmuo
Visose Baltijos šalyse I-oje pakopoje dalyvauja visi dirbantieji, mokantys socialinio draudimo mokesčius. Lietuvoje ir Estijoje kaupimas veikia iš esmės tuo pačiu principu - mokant socialinį draudimą jo suma ir metai, praleisti dirbant, verčiami į taškus. Taškai pagal nustatytus rodiklius tampa pinigais, gyventojui sulaukus pensinio amžiaus. Taip pat veikia minimali pensija, garantuojama visiems gyventojams, nepriklausomai nuo darbo stažo.
Latvijoje ši sistema yra kiek kitokia. Šioje šalyje galioja sąlyginė nustatytojo dydžio įmokų sistema, o tai reiškia, kad visos socialinio draudimo įmokos sumuojamos. Sulaukus pensinio amžiaus, pensija priklausys nuo prognozuojamos vidutinės gyvenimo trukmės ir vyriausybės sprendimo, kokiu santykiu sukauptą sumą pakeisti į pensijos išmoką.
"Visose Baltijos šalyse pensijų kaupimo sistema I pakopoje yra gana panaši. Mokamas nustatytas mokesčių dydis, kuris garantuoja teisę į pensiją. Tačiau sulaukus pensinio amžiaus, tai, kokia pensija bus išmokėta, priklausys ne tik nuo sumokėtų įmokų sumos, bet ir nuo tuometinės ekonominės bei demografinės situacijos", - sako A. Paliukaitė.
Skirtingi kaupimo dalių procentai II pakopoje įmokos tiesiogiai susijusios su pensijos dydžiu
Lietuvoje kaupimas II pakopoje, priešingai nei su tam tikromis išimtimis Latvijoje ar Estijoje, yra neprivalomas. Tačiau galioja automatinė įtraukimo sistema, o pradėjus kaupti II pakopoje, atsisakyti kaupti galima per 30 dienų nuo pirmos sutarties sudarymo.
"Nors Lietuvoje daug kam automatinis įtraukimas atrodė neįprastas sprendimas, jis nėra išskirtinis: Latvijoje visi, gimę nuo 1971 m. liepos mėn. ir vėliau, privalomai įtraukiami į II pakopą, analogiška sistema veikia ir Estijoje, tik kaupimas privalomas gimusiems 1983 m. ir vėliau", - teigia A. Paliukaitė.
Tai nėra vienintelis skirtumas: latviai ir estai II pakopoje kaupia didesne apimtimi. Lietuvoje šioje pakopoje kaupiama suma susideda iš 3 proc., nuskaitomų nuo darbuotojo atlyginimo, ir valstybės pridedamų 1,5 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo. Estijoje ši suma susideda iš 2 proc., nuskaitomų nuo dirbančiojo atlyginimo, ir 4 proc. atlyginimo atitinkančios sumos, kuria valstybė sumažina mokamus socialinio draudimo mokesčius. Tiesa, šioje šalyje kaupiantiesiems II pakopoje šiek tiek sumažėja I pakopos pensija. Latvijoje 6 proc. nuo atlyginimo pervedami į II pakopos kaupimą, atitinkama suma sumažėja socialinio draudimo mokesčiai, tačiau I pakopos pensijai tai įtakos neturi.
"Lietuva išsiskiria ir dar viena ypatybe: po 2019 m. reformos visi II pakopos pensijų fondai veikia gyvenimo ciklų principu, t. y., skirtingo amžiaus dalyviai kaupia skirtinguose fonduose, kurių investavimo strategija kinta su laiku: „jaunesni“ fondai investuoja rizikingiau, o „vyresni“ - konservatyviau. Latvijoje ir Estijoje II pakopoje veikia įprasti fondai, kurių dalyviai gali rinktis investavimo riziką, tačiau sulaukus tam tikro amžiaus jiems rekomenduojama keisti fondą į saugesnį. Lietuvoje šis principas įgyvendinamas automatiškai", - pastebi A. Paliukaitė.
Kiti kaupimo aspektai, tokie kaip lėšų nuosavybė ir paveldimumas - visos II pakopos fonduose esančios lėšos priklauso kaupiančiajam bei yra paveldimos - visose trijose šalyse nesiskiria.
Lengvatų lubos - nevienodos III pakopoje - daugiausia lankstumo
Tai savanoriškas kaupimo būdas, tad kaupiama suma priklauso nuo paties kaupiančiojo. Taip pat, kaupimą III pakopoje galima bet kada sustabdyti. Visose trijose šalyse yra skatinamas kaupimas šioje pakopoje taikant pajamų mokesčio lengvatą, kuri leidžia susigrąžinti iki 20 proc. į pensijų fondą sumokėtų lėšų, tačiau lengvatų sąlygos skiriasi. Lietuvoje lengvata taikoma, kol įmokų suma neviršija iki 1500 eurų per metus. Jei į pensijų fondą pervedama daugiau, lengvata lieka galioti tik iki 1500 eurų sumai. Latvijoje ši riba siekia iki 4000 eurų arba 10 proc. metinių pajamų, o Estijoje - iki 6000 eurų arba 15 proc. metinių pajamų.
"Galima teigti, kad III pakopa visose trijose šalyse veikia panašiausiai, nes joje yra mažiausias valstybės vaidmuo. Išskyrus lengvatos lubas, visi kiti kaupimo aspektai sutampa: visos lėšos yra investuojamos analogiškuose fonduose, jos lieka kaupiančiojo nuosavybė tiek kaupiant, tiek išėjus į pensiją, tai taip pat reiškia, kad jos yra pilnai paveldimos visą laikotarpį", - teigia A. Paliukaitė.
Kaip sutaupyti 10m+ jei esi JAUNAS?
| Šalis | II pakopa (įmokos nuo atlyginimo) | Valstybės įnašas | III pakopa (lengvatos riba) |
|---|---|---|---|
| Lietuva | 3% | 1,5% nuo vidutinio šalies atlyginimo | Iki 1500 eurų per metus |
| Estija | 2% | 4% atlyginimo atitinkančios sumos | Iki 6000 eurų arba 15% metinių pajamų |
| Latvija | 6% | Nėra tiesioginio įnašo | Iki 4000 eurų arba 10% metinių pajamų |