Ar jau pagalvojote, ką norėtumėte veikti išėję į pensiją? Kaupimas II pensijų pakopoje yra pirmas ir labai svarbus žingsnis patogios pensijos link. Štai į Etaplius televiziją kreipėsi žiūrovas su klausimu, ar tiesa, kad rekonstruojamoje Žemaitės gatvės atkarpoje nuo Birutės iki Dvaro gatvės bus iškirsti visi medžiai.
Lietuvos pensininkai jau gavo pirmąsias pensijas, todėl naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar gyventojai savo sąskaitose pastebėjo tokį pokytį, koks buvo prognozuotas. Taigi, kiek iš tikro padidėjo gyventojų pensijos? Pakilo bent 9 proc.? Štai Aldona (vardas pakeistas) džiaugėsi, kad jos pensija paaugo 80 eurų, kaip ir buvo prognozuojama. Anot moters, jos pensija praėjusiais metais siekė 700 eurų, o šiemet - 780 eurų.
Tuo metu alytiškių Romo ir Rūtos (vardai pakeisti) pensijos paaugo kiek mažiau. Rūtos pensija padidėjo 54 eurais, o Romo - 60. Marytė (vardas pakeistas) pasakojo, kad su paprasta pensija ji papildomai gauna našlės pensiją, kuri pakilo per kiek daugiau nei 4 eurus. Tuo metu įprasta pensija, anot moters, padidėjo 48,69 euro.
Išėjimas į pensiją su pensija – 3 dalykai, kuriuos reikia žinoti!
Planuojama, kad „Sodros“ biudžeto išlaidos bus didesnės nei praeitais metais. Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Prognozuojama, kad senatvės pensininkų bus vidutiniškai nemažai. Pensijų indeksavimo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys. Vidutinė senatvės pensija ūgtels ir pasieks nemažai eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės ir sieks dar daugiau eurų.
Taip pat skaitykite: Kaip pasinaudoti valstybės subsidija būstui?
Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks tam tikrą sumą eurų. Siekiant gauti palyginamų duomenų apie pensijas, dažnai vertinama, kiek pinigų joms skiriama bendrai visos šalies mastu. Tam yra skaičiuojamas išlaidų pensijoms santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP).
„Eurostat“ duomenimis, visoje ES išlaidos senatvės pensijoms sudarė vidutiniškai procentą BVP. Daugiausia pensijoms išleidžia Italija, Austrija ir Suomija. Tuo metu mažiausiai pinigų senatvės pensijoms skiria Airija ir Malta. Išlaidos senatvės pensijoms mūsų šalyje siekė procentą BVP. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad pensijos yra kiekvienos valstybės vidaus dalykas, todėl kiekviena valstybė jas reguliuoja pagal vidaus teisės aktus bei turimus finansinius išteklius.
Valstybinių pensijų įstatymo projektui, kuriuo numatoma įtvirtinti socialinį teisingumą ir panaikinti valstybinių pensijų dydžių atotrūkį nuo kitų valstybinių pensijų bei beveik dvigubai padidinti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, šis sprendimas palies apie nemažai tūkst. Pakeitimais taip pat numatoma panaikinti pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisiją ir šių pensijų skyrimo funkciją perduoti „Sodrai“.
Šiuo metu valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reguliuoja įstatymai: Valstybinių pensijų, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, Teisėjų ir valstybinių pensijų ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymai. Kaip ir iki šiol, dalyvis į pensijų fondą moka procentą nuo savo pajamų „ant popieriaus“, o valstybė papildomai prisideda procentą nuo užpraėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Valstybės paskata yra papildomas įnašas į žmogaus pensijos sąskaitą. Ekspertė pateikia pavyzdį: jei žmogus uždirba tam tikrą sumą Eur per mėnesį prieš mokesčius, jo įmoka į II pakopą sudarys tam tikrą sumą Eur, o valstybė kiekvieną mėnesį papildomai perves dar tam tikrą sumą Eur.
Taip pat skaitykite: Parama socialinėms įmonėms
Nuo šiol kaupimas tampa iš esmės savanoriškas: pensijų kaupime nedalyvaujantys žmonės gaus nuolatinį kvietimą ir informaciją apie galimybes prisijungti savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje, tačiau be aktyvaus žmogaus sprendimo niekas nebus automatiškai įtraukiamas. Išaugo minimali anuiteto riba. Ekspertė primena, kad iki minimalios pensijų anuiteto ribos sukauptą turtą galite atsiimti laisvai pasirinkdami išmokos tipą: vienkartine išmoka, periodinėmis išmokomis arba savanoriškai įsigydami pensijų anuitetą.
Ekspertė pabrėžia, kad norint senatvėje gyventi pernelyg nekeičiant savo gyvenimo būdo ir išlaidų, pensija turėtų būti ne mažesnė nei procentų iki tol buvusio darbo užmokesčio.
Pensijų Fondai ir Investicijos
Pasaulinė praktika rodo, jog norint užsitikrinti patogią senatvę, pensija turėtų sudaryti 70 % dabartinių Jūsų pajamų. Skaičiuojant prognozuojamą sukaupti sumą yra naudojamos investicijų grąžos. Jei Jūsų sutartis sudaryta iki 2025 m., galite pasinaudoti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata iki 2035 m.
Mes siūlome lanksčią III pakopos pensijų kaupimo sutartį. Tai ne šiaip taupymas - Jūs saugiai investuosite į savo ateitį. Jei jau dalyvaujate I ir II pakopos pensijų kaupime, pensija, kurią gausite, sieks tik apie 45% dabar gaunamų mėnesinių pajamų. Kad išlaikytumėte Jums įprastą gyvenimo būdą, Jūsų pensija turėtų sudaryti bent 70% dabartinių pajamų.
Nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai gali susigrąžinti GPM nuo ne daugiau nei 1500 Eur sumokėtų įmokų į savo kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis ir pensijų fondus. Kasmėnesinės įmokos dydį galite pasirinkti patys. Norėdami pensijų įmokas mokėti reguliariai, sudarant pensijų kaupimo sutartį pasirinkite reguliarius mokėjimus. Jei nenorite rinktis reguliarių automatinių įmokų kas mėnesį ir jas mokėsite vienkartiniu pavedimu, prašome tai padaryti per Jums paruoštą formą.
Taip pat skaitykite: Valstybės finansuojamas draudimas
Atminkite, kad įmokos dydį bet kada galite padidinti, sumažinti ar net visai nutraukti įmokų mokėjimą. Galite naudotis Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata iki 2035 m., jei Jūsų sutartis sudaryta iki 2025 m. Ši valstybės paskata suteikia Jums galimybę kasmet susigrąžinti iki 20 % nuo sumokėtų įmokų. Sulaukę pensinio amžiaus, sukauptą sumą galite atsiimti vienkartine išmoka. Svarbu! Prieš nutraukiant sutartį rekomenduojame pasikonsultuoti su mūsų specialistais, kad galėtume Jums pasiūlyti geriausiai Jūsų poreikius atitinkantį sprendimą.
Investuodami II ir III pakopos pensijų fondų lėšas pirmenybę teikiame verslams, kurie kuria žalesnę aplinką ir kokybiškesnį gyvenimą visiems. Pasirinkdami kaupti „Swedbank“ pensijų fonduose, Jūs prisidedate prie atsakingo verslo skatinimo ir jo augimo. Renkantis investicijas pensijų fondams vienas svarbesnių kriterijų yra ESG reitingas. Jis vertina įmonių rizikas aplinkosaugos (E), socialinio tvarumo (S) ir gerosios valdysenos (G) srityse, kurios gali reikšmingai paveikti jų finansinį veiklos rezultatą.
Kaupdami pensijų fonduose prisiimate investavimo riziką ir nėra garantijų, kad investicijų vertė padidės. Kaupiamos lėšos apskaitomos Jūsų asmeninėje pensijų fondų sąskaitoje, kur jos yra saugios, nes yra atskirtos nuo pensijų fondus valdančios įmonės turto ir saugomos depozitoriume.
Investicijų Grąžos Pavyzdžiai:
| Pensijos fondas | Investicijų grąža (apriboto nutraukimo) | Investicijų grąža |
|---|---|---|
| Pensijos fondas 18+ | 6.1 % | 6 % |
| Pensijos fondas 50+ | 4.1 % | 4 % |
| Pensijos fondas 60+ | 2.1 % | 2 % |
Dirbantys Pensininkai
Net ir į pensiją išėję senjorai Lietuvoje priversti dirbti toliau. Lietuvoje daugiau nei 80 tūkstančių senjorų ir 43 tūkstančiai žmonių su negalia - nepaisant pensinio amžiaus - vis dar aktyviai dalyvauja darbo rinkoje. Jie ne tik dirba, bet ir toliau moka socialinio draudimo įmokas, dėl ko kasmet auga ir jų pensijos. Kaip skelbia „Sodra“, pensijos dydis priklauso nuo žmogaus darbo stažo ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų - už kiekvienus metus ir už kiekvieną uždirbtą eurą sukaupiami pensijų taškai.
Dirbantys pensininkai turi vieną didelį privalumą - jų pensija kasmet peržiūrima ir, dažniausiai, padidinama. „Sodra“ pensijas naujina automatiškai, o jei padidintos pensijos dar nepasieks visų - iki liepos pabaigos visi dirbantys pensininkai gaus tiek padidintas išmokas, tiek ir nepriemokas už sausį-balandį (ar net iki birželio). Kai kuriems senjorams pensijos buvo „įšaldytos“ 2018-aisiais, kad nesumažėtų po tuometinio perskaičiavimo - šiems žmonėms naujinimas realiai įtakos neturės.
Be naujinimo, visiems pensininkams taikomas ir pensijų indeksavimas - automatinis visų pensijų didinimas kasmet nuo sausio 1-osios. Valstybės duomenų agentūros atliktas tyrimas rodo, kad net 33% senatvės pensijas gaunančių žmonių pernai tęsė darbą nekeisdami jo pobūdžio. Dar 10,8% pensinio amžiaus gyventojų dirbo toliau, bet su tam tikrais pokyčiais - keitė darbovietę ar sumažino darbo krūvį. Net 29% respondentų prisipažino, kad darbas jiems teikia malonumą, o 5,4% pabrėžė norą likti socialiai aktyviais.
Pensijų Skyrimo Ypatumai
Tačiau Lietuvoje galiojanti tvarka pribloškia: jei žmogus, pasiekęs pensinį amžių, per 12 mėnesių nesikreipia dėl pensijos skyrimo, jis praranda dalį savo uždirbtų pinigų. „Sodra“ išmokės tik už pastaruosius metus, o visa kita lieka biudžete - net jei žmogus sąžiningai dirbo, mokėjo įmokas ir nieko nepažeidė. Neseniai grupė Seimo narių pasiūlė keisti šią ydą - pensiją išmokėti už visą laikotarpį, o ne tik už metus.
Ši tvarka ypač skaudžiai paliečia silpniausius - ligotus, emigracijoje gyvenančius ar izoliacijoje atsidūrusius žmones, kurie nesuprato, kad turi prašyti pensijos, o ne ją automatiškai gauti. Jų pinigai - lieka „Sodros“ sąskaitose. Ir taip valstybė tyliai taupo ne iš biudžeto, o iš pensininkų kišenių.