Lietuvoje vyksta įvairios konferencijos, skirtos aptarti socialines jungtis ir problemas, ieškoti sprendimų ir skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų sektorių. Šios konferencijos apima platų temų spektrą - nuo jaunimo politikos ir kaimo plėtros iki socialinio darbo ir kartų solidarumo.
Jaunimo Politikos Konferencija Elektrėnuose
Š. m. birželio 13 d. Elektrėnuose vyko konferencija, kurioje buvo aptariami darbo su jaunimu pasiekimai ir ateities tikslai. Elektrėnų atviro jaunimo centro vadovė Barbora Vidauskienė pristatė darbo su jaunimu Elektrėnuose pasiekimus ir ateities tikslus. Atviro jaunimo centro jaunuoliai papasakojo kokios paslaugos jaunimui Elektrėnuose, jų akimis. Nerijus Miginis suteikė informacijos kokią pridėtinę vertę kuria “Erasmus +” programos akreditacija. Jaunimo reikalų agentūros atstovė supažindino darbo su jaunimu ateities Lietuvoje - tikslais ir svajonėmis. Po pietų vyko diskusija „Paslaugos jaunimui Elektrėnų savivaldybėje 2030: prioritetai ir vizijos”.
Kontaktinė informacija:
Adresas: V. Kudirkos g.
Tel. +370 345 52 294
Taip pat skaitykite: Socialinis projektas Lietuvoje
El.p.
Darbo laikas:
- Pirmadienis 8:00 - 17:00 val.
- Antradienis 8:00 - 17:00 val.
- Trečiadienis 8:00 - 17:00 val.
- Ketvirtadienis 8:00 - 17:00 val.
- Penktadienis 8:00 - 15:45 val.
- Pietų pertrauka 12:00 - 12:45 val.
Lietuvos Sociologų Draugijos Konferencija
Lapkričio mėn. Mykolo Riomerio universitete vyko 8-oji nacionalinė Lietuvos sociologų draugijos konferencija „Skirtys ir jungtys lokalumo - globalumo sandūroje“, kurioje atskirą sekciją organizavo KTU Viešosios politikos ir administravimo mokslininkai, vykdantys Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: pilietiškumo, darbo ir socialinės gerovės vertinimai Lietuvoje“ (CIWO).
Sekcijoje buvo aptarti Tarptautinės socialinio tyrimo programos (TSTP), vykdytos 2014-2016 m.m ., rezultatai, sociologų bendruomenei pristatyti analizės galimybės ,naudojant TSTP duomenis, bei parodyta prieiga prie lietuviškų ir tarptautinių TSTP duomenų rinkinių. Tarptautinė socialinio tyrimo programa (angl. The International Social Survey Programme, ISSP) yra nuo 1985 m. veikianti tęstinė kasmetinė tarptautinė apklausų bendradarbiavimo programa, apimanti svarbiausias socialinių tyrimų temas. Ji apjungia jau esamus socialinių mokslų projektus ir koordinuoja būsimų tyrimų tikslus, tuo papildydama individualius nacionalinius tyrimus tarptautine ir tarpkultūrine perspektyva. Lietuva į Tarptautinę socialinio tyrimo programą įsijungė 2010 m.
Pranešimai Konferencijoje
- Algis Krupavičius pranešime „Politinio ir pilietinio dalyvavimo sąsajos: kokios ir kur?” kalbėjo apie politinio ir pilietinio dalyvavimo turinį ir reikšmę, analizavo, kokie ryšiai Lietuvoje yra tarp politinio ir pilietinio dalyvavimo.
- Eglė Butkevičienė savo pranešime “Piliečių dalyvavimo formos Lietuvoje: kas yra geras pilietis?” aptarė piliečių dalyvavimo formas Lietuvoje, remiantis TSTP duomenimis. Dažniausia dalyvavimo forma Lietuvoje yra peticijų pasirašymas, bei lėšų aukojimas. Rečiausiai piliečiai dalyvauja demonstracijose ar mitinguose.
- Audronė Telešienė skaitė pranešimą “Vertinu geriau, nes pats aktyviai dalyvauju? Socialinės politikos vertinimų ir pilietiškumo sąsajų analizė”, kuriame analizavo socialinės politikos sričių vertinimus Lietuvoje. Duomenys rodo, kad prasčiausiai Lietuvos gyventojai vertina lygybės bei socialinės apsaugos politikos pasiekimus, bei darbo ir užimtumo politiką. Tyrimų duomenys taip pat rodo, kad nuo 2011 m. iki 2015 m. socialinės politikos vertinimai tarp Lietuvos gyventojų gerėja.
- Aistė Balžekienė savo pranešime analizavo bendruomeninio, ekonominio ir asmeninio saugumo bruožus Lietuvoje. Žmogaus saugumą apibūdina ne tik objektyvūs rodikliai susiję su nusikalstamumo ar nedarbo lygiu, tačiau ir subjektyvi gyventojų jausena, kurią gali atskleisti apklausų duomenys. Įvairiose biografinėse situacijose Lietuvos gyventojai nesaugiausiai jaustųsi ilgalaikės fizinės ar protinės negalios atveju ir netekus darbo, o saugiausiai - gimus vaikui/-ams.
- Miglė Bartuškaitė savo pranešime analizavo, ar vyrai ir moterys skirtinai vertina socialinę gerovę Lietuvoje. Tyrimo rezultatai rodo, kad asmeninio saugumo suvokimas tarp vyrų ir moterų daugeliu atveju (pvz. ligos atveju, netekus darbo, sulaukus pensijos) reikšmingai skiriasi, moterys jaučiasi mažiau saugios.
- Giedrius Žvaliauskas pristatė prieigą prie tarptautinės socialinio tyrimo programos išteklių.
Konferencija „Kaimiškųjų Regionų Gyvybingumo Didinimas“
2025 m. spalio 23 d. Ličiūnų kaime, Vilniaus rajone, įvyko mokslinė-praktinė konferencija „Kaimiškųjų regionų gyvybingumo didinimas“, kurią organizavo BASCIL projekto (angl. „Innovative Solutions for the Rural Food Production Sector to Diversify into Sustainable Culinary Tourism Services“) įgyvendinimo Lietuvoje komanda. Renginys subūrė kaimo plėtros, turizmo ir socialinių inovacijų ekspertus, vietos lyderius bei politikos formuotojus bendrai diskusijai apie tai, kaip turizmas, bendruomeninės iniciatyvos ir inovatyvūs sprendimai gali tapti varomąja jėga atgaivinant Lietuvos regionus.
Taip pat skaitykite: Viskas apie nuolatinius globėjus
Konferencijos tikslas - jungti sektorius ir skatinti partnerystes. Konferencijos dalyviai iš Lietuvos socialinių mokslų centro, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos, Asociacijos „Klaipėdos regionas“, Vytauto Didžiojo universiteto, savivaldybių ir vietos bendruomenių diskutavo apie tai, kaip stiprinti kaimo vietovių ekonominį ir socialinį potencialą, pasitelkiant kulinarinį turizmą, trumpąsias maisto tiekimo grandines ir socialines inovacijas.
Atidarydamos konferenciją, Dr. Agnė Vaitkuvienė, Viktorija Paldauskė ir Dr. Rasa Melnikienė pabrėžė tarpsektorinio bendradarbiavimo svarbą, siekiant, kad kaimo gyvybingumas būtų grindžiamas vietos žmonių iniciatyvomis, tvariu verslumu ir socialiniu atsakingumu.
Ekspertų diskusijoje „Kaip turizmas gali įkvėpti gyvybės kaimiškoms vietovėms?“ buvo keliami klausimai apie bendradarbiavimo iššūkius ir sėkmės veiksnius. Dalyviai ieškojo atsakymų, kodėl Lietuvos regionuose kooperacijos iniciatyvos dažnai neprigyja ir kas galėtų paskatinti smulkiuosius turizmo verslus jungtis į tinklus, kuriant realią pridėtinę vertę.
Diskusijoje dalyvavę ekspertai - Olga Gončarova („Keliauk Lietuvoje“), Prof. dr. Vilma Atkočiūnienė (VDU ŽŪA), Lina Noreikaitė-Rimkienė (Pociūnėlių bendruomenė) ir Albertas Barauskas (Kretingos r. savivaldybė) - pasidalijo pavyzdžiais, kaip sėkminga partnerystė tarp verslo, mokslo, savivaldos ir bendruomenių gali sukurti tvarius turizmo klasterius.
Mokslinės Įžvalgos ir Praktiniai Pavyzdžiai
Konferencijoje pristatyti BASCIL projekto rezultatai ir kiti Europos iniciatyvų pavyzdžiai - ESIRA ir GRANULAR projektai - atskleidė, kaip socialinės inovacijos ir universalus dizainas gali būti pritaikomi kaimo plėtroje.
Taip pat skaitykite: Socialinio marketingo projekto privalumai
- Dr. Vitalija Simonaitytė, dr. Rita Lankauskienė ir dr. Živilė Gedminaitė-Raudonė skaitė pranešimą „Maisto kelionių ekosistemos kūrimas: Lietuvos patirtis“, kuriame analizavo kaip kuriamos maisto kelionių ekosistemos gali tapti tvaraus regionų vystymo modeliu, jungiančiu gamintojus, paslaugų teikėjus ir turistus į bendrą tinklą. BASCIL projekto patirtis atskleidė, kad kulinarinis turizmas tampa ne tik ekonominiu, bet ir kultūriniu kaimo gyvybingumo šaltiniu.
- Dr. Rita Lankauskienė, dr. Vitalija Simonaitytė, dr. Živilė Gedminaitė-Raudonė ir dr. Dalia Vidickienė skaitė pranešimą „Vietos bendruomenių potencialas diegiant socialines inovacijas: Druskininkų savivaldybės atvejis“ remiantis ESIRA („Enhancing Social Innovation in Rural Areas“) projekto rezultatais. Buvo aptarta, kaip socialinės inovacijos padeda kaimo bendruomenėms spręsti vietos iššūkius, stiprina jų savivaldumą ir kuria naujus bendradarbiavimo formatus.
- Dr. Monika Belhaj ir dr. Živilė Gedminaitė-Raudonė skaitė pranešimą tema „Universalus dizainas kaimo gyvybingumo didinimui: Ignalinos rajono patirtis“, kuriame pristatė ir aptarė Europos Horizonto projekto „Naujų duomenų ir įrankių kūrimas kaimo viešajai politikai formuoti“ (angl. Giving Rural Actors Novel Data and Re-Useable Tools to Lead Public Action in Rural Areas (GRANULAR)) metu surinktus rezultatus.
Užbaigdamas veiklas 2025 m. pabaigoje, BASCIL projektas žymi svarbų žingsnį link gyvybingesnių, atsparesnių ir labiau bendradarbiaujančių kaimo vietovių.
Kontaktinė informacija:
- Tel. (8 5) 261 7978
- El. p. Rita Lankauskienė
- El. p. Vitalija Simonaitytė
Mokslinė-Praktinė Konferencija „Kartų Solidarumas Socialiniame Darbe: Lyčių Perspektyva“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedra ir projektas LUMA kviečia į mokslinę-praktinę konferenciją „Kartų solidarumas socialiniame darbe: lyčių perspektyva“, skirtą Pasaulinei socialinio darbo dienai minėti. Konferencija vyks 2025 m. kovo 18 d., 11:00-15:00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Senato salėje (S. Daukanto g.
Pasak projekto vadovės, VDU Lygių galimybių koordinatorės Lauros Lapinskės, lygių galimybių ir lyčių lygybės klausimai ypatingai aktualūs socialinio darbo lauke. Žvelgiant iš sąveikinės diskriminacijos perspektyvos, lyties, lytinės tapatybės, amžiaus, negalios dimensijos vis dar prisideda prie egzistuojančios nelygybės, prisideda prie smurto ir stumia mažiau privilegijuotas socialines grupes į socialinę atskirtį. Kaip teoretikės (-ai) ir praktikės (-ai) turime geriau suprasti ir daugiau kalbėti apie skirtingas tapatybės dimensijas bei užkirsti kelią diskriminacijai tiek valstybiniu, tiek instituciniu, tiek ir asmeniniu lygiu.
Šių metų Pasaulinė socialinio darbo diena minima skiriant daugiau dėmesio kartų solidarumo stiprinimui. Anot projekto ekspertės, Socialinio darbo katedros profesorės ir V. Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos prof. dr. Natalijos Mažeikienės, kartų solidarumas prisideda prie ilgalaikės gerovės kūrimo. Nacionalinės socialinių darbuotojų asociacijos atlikti tyrimai rodo, kad socialinio darbo programos, skirtos suartinti kartas, turi teigiamą poveikį mažinant diskriminaciją dėl amžiaus (amžizmą, angl. ageism), didinant tarpusavio pagarbą bei supratimą.
VDU Socialinio darbo katedros vedėja, šio renginio bendraorganizatorė doc. dr. Rasa Naujanienė, teigia, kad „kartų solidarumas - tai ne tik ryšys, bet ir veiksmas. Skatindami pagarbą, dalindamiesi išmintimi ir priimdami įvairiapusiškumą tarp skirtingų kartų, kuriame pagrindą ilgalaikei gerovei. Apie šias svarbias temas, sudėtingus ilgalaikius procesus, socialinių darbuotojų patiriamus iššūkius bei galimybes skatinti lyčių lygybę ir lygias galimybes būtent ir kalbėsime š. m. kovo 18 d.
Registracija vyks iki š. m.
Diskusija Seime Dėl Vyresnio Amžiaus Žmonių Politikos
Penktadienį, lapkričio 28 d., 9.30 val. Seimo narė, socialdemokratė Birutė Vėsaitė kvietė į spaudos konferenciją, kurioje buvo kalbama apie Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektą. Jame pirmą kartą apibrėžiama bendra valstybės atsakomybė už vyresnio amžiaus žmonių politiką. Siūloma įstatyme aiškiai įtvirtinti principus, kurie užtikrintų nediskriminavimą dėl amžiaus, pagarbą žmogaus orumui.
Siūloma stiprinti sveikatos politiką, įskaitant ilgalaikės priežiūros, slaugos, atokvėpio paslaugas, skatinti senjorų ekonominį aktyvumą“, - komentuoja B. Vėsaitė. „Kviečiame politikus, institucijas ir visuomenę jungtis prie šio darbo“, - ragina Seimo narė socialdemokratė B. Vėsaitė.
Apibendrinant, Lietuvoje vykstančios socialinių jungčių konferencijos atspindi šalies įsipareigojimą spręsti aktualias socialines problemas, skatinti bendradarbiavimą ir ieškoti inovatyvių sprendimų, siekiant užtikrinti geresnę ateitį visoms gyventojų grupėms.
tags: #projekto #socialines #jungty #konferencija