Kompensacija Už Fizinį Ir Psichologinį Smurtą Lietuvoje

Psichologinis smurtas - tai viena iš labiausiai klastingų smurto formų, nes jis dažnai nėra iš karto matomas ar lengvai įrodomas. Jis paveikia žmogaus emocinę būklę, savivertę ir gebėjimą jaustis saugiai savo aplinkoje. Lietuvoje vis labiau atkreipiamas dėmesys į šią problemą, ieškant būdų, kaip apibrėžti ir teisiškai reglamentuoti psichologinį smurtą įvairiose gyvenimo srityse.

Šiame straipsnyje aptarsime psichologinio smurto apibrėžimą Lietuvos įstatymuose, jo pasireiškimo formas, teisinės apsaugos priemones ir pagalbos galimybes asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą.

Psichologinio Smurto Samprata Ir Formos

Psichologinis smurtas - tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį.

Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis:

• Žodinis smurtas: įžeidinėjimai, patyčios, užgauliojimai, priekabiavimas, grasinimai, nekonstruktyvi, žeminanti kritika, žodinė agresija, persekiojimas. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį.
• Emocinis spaudimas: manipuliavimas, kaltinimai, nuolatinis kritikavimas, ignoravimas, socialinė izoliacija.
• Kontrolė: per didelis kontroliavimas, pavydas, ribojimas bendrauti su kitais žmonėmis, finansinė kontrolė (ekonominis smurtas).
• Bauginimas: grasinimai, bauginantis elgesys, aplinkos sukūrimas, kuriame auka jaučiasi nuolat įbauginta.

Psichologinis smurtas dažniausiai pasireiškia per ilgesnį laikotarpį, todėl jis įrodinėjamas ne vien pagal vienkartinius veiksmus, bet pagal nuoseklų elgesio modelį. Toks elgesys gali sutrikdyti aukos emocinę pusiausvyrą, sukelti stresą, nerimą, depresiją ar net psichosomatinius sutrikimus.

Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija

Ši smurto rūšis gali palikti gilesnius randus nei fizinis smurtas, paveikdamas žmogaus emocinę būklę, savivertę ir gebėjimą saugiai jaustis savo aplinkoje.

Psichologinis Smurtas Darbe (Mobingas)

Psichologinio smurto darbe ar mobingo sąvokos nėra apibrėžtos nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse, nei įstatymuose, nei visuotinai taikomuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Pabrėžtina, jog darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą.

Identifikavus, jog galimai naudojamas psichologinis smurtas ar mobingas, būtina nedelsiant šią problemą viešinti:

• Asmenims, patyrusiems horizontalų smurtą - smurtauja bendradarbiai, lankytojai, klientai - būtina kreiptis į tiesioginį vadovą.
• Patyrusiems vertikalų smurtą - smurtauja tiesioginis vadovas - būtina kreiptis į organizacijos vadovą.

Kiekvienoje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje privalu palaikyti produktyvius socialinius ir darbinius santykius. Darbdavys privalo rūpintis savo vidine komunikacija, jos efektyvumą lemiančiais veiksniais, įvertinti skirtingų psichologinio smurto išraiškų poveikį įmonės, įstaigos, organizacijos veiklai ir efektyvumui. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūras DK nustatyta tvarka, privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad net ir mažuose kolektyvuose, nustačius psichologinio smurto ar priekabiavimo apraiškas darbdavys privalo imtis visų būtinų priemonių prevencijai užtikrinti. Paminėtina, kad DK pateikiamas prevencinių priemonių sąrašas nėra baigtinis. Darbdavys gali rengti ir įgyvendinti kitas papildomas prevencijos priemones, kurios neprieštarautų visuotinai galiojantiems teisės aktų reikalavimams.

Jeigu organizacijos viduje mobingo ar psichologinio smurto problemos išspręsti nepavyksta, nukentėjęs darbuotojas, pažeistų teisių gynimui turi kelias išeitis, t.y. Darbo teisei priklauso bylos, kur nukentėjęs darbuotojas bylinėjasi prieš darbdavį, laiku nesiėmusį reikiamų veiksmų, ydingai darbo aplinkai pakeisti. Psichologinis smurtas ar priekabiavimas darbo aplinkoje yra laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?

Teismų praktikoje galima rasti pavyzdžių, kuomet darbuotojai, atleisti darbdavio iniciatyva arba dėl darbuotojo kaltės kreipiasi į darbo ginčų komisijas ar teismus tvirtindami, darbo aplinkoje patyrę psichologinį smurtą. Teismų praktika psichologinio smurto darbe klausimus dar tik formuojasi. Aukščiausių instancijų teismų pavyzdžių kol kas nėra daug, tačiau tiek aukščiausiosios instancijos (pvz.: e3K-3-133-684/2023), tiek ir žemesnių instancijų teismai pirmiausia formuoja taisyklę, kad būtini įrodymai apie psichologinio smurto ar mobingo egzistavimą. Jeigu įrodymų nėra, tai darbuotojo reikalavimai dėl žalos atlyginimo atmetami kaip nepagrįsti (pvz.: Nr. e2A-1874-638/2021, Nr. I3-4186-535/2021, Nr. e2A-353-569/2022, Nr. Kadangi visi įrodymai yra vertinami individualiai, todėl kiekvienu atveju jų pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes.

Teisinė Apsauga Nuo Smurto Artimoje Aplinkoje

Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas reglamentuoja apsaugos nuo smurto priemones ir institucijų kompetenciją šioje srityje.

Įstatymo tikslai ir priemonės:

• Užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje.
• Sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, kylančią dėl smurto artimoje aplinkoje.
• Taikyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos priemones.
• Teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims.
• Nustatyti institucijų ir įstaigų kompetenciją smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos ir specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo srityse.

Apsaugos nuo smurto orderis:

Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka

Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika.

Apsaugos nuo smurto orderis įpareigoja smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį:

• Laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu.
• Nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje.
• Nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų.
• Nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.

Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų.

Institucijų ir įstaigų funkcijos:

Įstatymas numato įvairių institucijų ir įstaigų funkcijas smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo srityse:

• Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: rengia ir tvirtina informacijos, kurią policijos pareigūnai turėtų pateikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims, gavimo iš institucijų ir įstaigų ir šios informacijos skelbimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje tvarkos aprašą.
• Sveikatos apsaugos ministerija: koordinuoja ir kontroliuoja visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų mokymus smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir pagalbos teikimo temomis.
• Lietuvos probacijos tarnyba: organizuoja baudžiamojo poveikio priemonės - asmenų dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje keičiančiose programose - vykdymą.
• Savivaldybės: planuoja smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos priemones savivaldybės strateginiuose plėtros planuose.
• Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos taryba: prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti visuomeninė patariamoji institucija, kuri nagrinėja smurto artimoje aplinkoje klausimus ir teikia pasiūlymus.
• Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija: kiekvienoje savivaldybėje sudaroma komisija, koordinuojanti smurto artimoje aplinkoje prevencijos veiklas.

Baudžiamoji Atsakomybė Už Psichologinį Smurtą

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) numato įvairias smurto formas, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje, prievartą, grasinimus bei kitus neteisėtus veiksmus, galinčius pažeisti žmogaus orumą ar psichinę sveikatą. Pagal BK 140 straipsnį, baudžiamas ne tik fizinis smurtas, bet ir kitokie veiksmai, sukeliantys asmeniui fizinį skausmą arba pažeminimą. Pagal BK, psichologinį smurtą vykdantis asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Smurtautojui taip pat gali būti taikomi apribojimai kontaktuoti su nukentėjusiuoju ar gyventi toje pačioje vietoje.

Auka turi teisę pareikšti ieškinį dėl kompensacijos civilinio proceso tvarka.

Smurto artimoje aplinkoje aukos turi teisę gauti valstybės garantuojamą kompensaciją pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą.

Kompensacija yra svarbus aukų teisių užtikrinimo elementas, kai auka patyrė fizinį ar emocinį smurtą.

Todėl valstybė yra atsakinga, pirmiausia, už tinkamų teisinių procedūrų egzistavimą, kad auka galėtų reikalauti kompensacijos.

Įrodymų Rinkimas ir Teisės Į Pagalbą

Psichologinis smurtas - tai viena iš labiausiai klastingų smurto formų, nes jis dažnai nėra iš karto matomas ar lengvai įrodomas. Įrodymais gali būti bet kokie duomenys, parodantys netinkamą elgesį: trumpieji pranešimai, el. laiškai, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, psichologo ar gydytojo pažymos.

Nukentėję nuo psichologinio smurto asmenys dažnai patiria gilius emocinius išgyvenimus. Jie gali jausti nuolatinę įtampą, kaltę ar baimę, prarasti pasitikėjimą savimi ir kitais. Nukentėję nuo psichologinio smurto asmenys turi teisę į apsaugą, pagalbą ir teisingumą. Jie gali kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl apsaugos nuo smurtautojo, gauti laikiną teismo apsaugos priemonę arba psichologinę pagalbą. Asmenys, patyrę psichologinį smurtą, gali pasinaudoti keliomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis. Visų pirma - kreiptis pagalbos į specializuotus pagalbos centrus, kurių veikla finansuojama valstybės lėšomis. Taip pat aukomis laikomi asmenys turi teisę į kompensaciją už patirtą žalą - tiek moralinę, tiek materialinę.

Reaguodami į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras ir, jam sutikus, suteiks specializuotą kompleksinę pagalbą, pateikia šiam asmeniui emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerį, specializuotos kompleksinės pagalbos centro kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą), rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį ir informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje.

Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medicininiuose dokumentuose aprašyti patikrinimo metu nustatytus patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus.

Patyrę psichologinį smurtą žmonės turi teisę gauti ne tik teisinę, bet ir emocinę pagalbą. Psichologinė terapija, paramos grupės ir bendruomeniniai projektai padeda nukentėjusiesiems atstatyti savivertę bei pasitikėjimą savimi. Pagalbos tarnybos Lietuvoje veikia visą parą, tad nukentėję asmenys visada gali gauti paramą anonimiškai.

Smurto artimoje aplinkoje aukos turi teisę gauti kompensaciją iš smurtautojo dėl patirtų turtinių ir neturtinių nuostolių. Sprendimą dėl kompensacijos teismas priima kartu su nuosprendžiu dėl smurtautojo atsakomybės.

Prevencija ir Visuomenės Sąmoningumo Didinimas

Vienas svarbiausių žingsnių kovojant su psichologiniu smurtu - švietimas ir visuomenės sąmoningumo didinimas. Reikia ne tik teisiškai bausti smurtautojus, bet ir formuoti tokią aplinką, kurioje emocinis saugumas laikomas svarbia verte. Psichologinio smurto prevencija susijusi ir su emocinio raštingumo stiprinimu.

Mokantis atpažinti savo ir kitų emocijas, galima laiku pastebėti nepriimtiną elgesį ir imtis veiksmų.

Todėl Valstybinė darbo inspekcija (VDI) parengė rekomendacijas, kuriose aptariamos darbdavių pareigos vykdyti smurto ir priekabiavimo darbe prevenciją, dažniausiai pasitaikančios darbuotojų klaidos, įrodinėjant psichologinio smurto ir priekabiavimo faktą, bei pateikti patarimai, kaip jų išvengti ateityje. VDI skatina ginti savo teises, todėl rekomenduoja darbuotojui, manančiam, kad jo atžvilgiu taikomas psichologinis smurtas ar priekabiavimas, būti aktyviam, ginant savo pažeistas teises, rinkti visus įrodymus, galinčius patvirtinti kito asmens nepriimtino elgesio faktus.

Tokiais įrodymais gali būti:

• įvairūs dokumentai,
• SMS žinutės,
• elektroniniai laiškai,
• nuotraukos,
• vaizdo ar garso įrašai,
• liudininkų, galinčių patvirtinti nederamą kito asmens elgesį, parodymai,
• kt.

„Taip pat darbuotojai dažnai neteisingai interpretuoja psichologinio smurto apibrėžimą ir darbdavio reiklumą ar įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo vertina kaip psichologinį smurtą,“ pastebi Liudmila Mironovienė. Pažymėtina, kad konstruktyvi darbdavio kritika, pagarbus pastabų išsakymas nėra laikoma psichologiniu smurtu, nes tai yra darbo proceso dalis ir šiais veiksmais siekiama darbo kokybės. Darbdavys turi teisę vertinti darbuotojo dalykines savybes, darbo rezultatus, todėl darbdavio išsakyta pozicija ar nurodytos pastabos, susijusios su pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ar pavedamų užduočių atlikimu, nėra laikomi psichologiniu smurtu, jeigu jie išdėstomi korektiškai, neįžeidžiančiai, nežeminančiai ir etiškai ar netaikomas kitas DK 30 straipsnyje įtvirtintas netinkamas elgesys. Dalykiškų pastabų, susijusių su darbuotojo tinkamu darbo pareigų vykdymu, teikimas yra darbdavio teisė.

Darbo sutartimi laikomas darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Už darbo organizavimo tvarką atsakingas darbdavys, kuris gali reikalauti, kad darbuotojas tinkamai, laiku ir kokybiškai atliktų pavestas užduotis.

Vadovaujantis DK 54 straipsniu bet kuri darbo sutarties šalis gali pasiūlyti kitai darbo sutarties šaliai nutraukti darbo sutartį. Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, siūlyti nutraukti darbo sutartį gali tiek darbuotojas, tiek darbdavys. Pažymėtina, kad darbuotojas yra laisvas išreikšti savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo ir, nesutikdamas su darbdavio pasiūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, turi teisę nepasirašyti susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo.

Darbo Kodekso Pakeitimai Nuo 2025 m. Sausio 1 d.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo dar vienas svarbus pakeitimas. DK 30 straipsnis papildytas darbdavio pareigas apibrėžiančiu elementu - įsigaliojo smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas, papildantis DK 30 straipsnio nuostatas, išsamiai nustatydamas darbdavių pareigas ir būtinų priemonių įgyvendinimo tvarką.

Šiuo pakeitimu išsprendžiami neaiškumai, susiję su veiksmais, kurių darbdaviai privalo imtis, kad įgyvendintų DK 30 straipsnyje įtvirtintą pareigą imtis smurto ir priekabiavimo pavojų šalinimo ir kontrolės priemonių. Nuo šiol darbdaviai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintu aprašu, kuris nustato būtinų prevencijos priemonių, skirtų smurto ir priekabiavimo darbe pasireiškimo rizikai ir jų padariniams darbuotojui(-ams) mažinti, sąrašą ir įgyvendinimo tvarką.

Darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus ir vykdomos ekonominės veiklos, privalo organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje. Nepaisant to, nuo sausio 1 d., remiantis viešai skelbiama informacija, yra patvirtintas smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos klausimynas.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) planinių ir neplaninių patikrinimų metu vertins, kaip įmonės įgyvendina imperatyvias teisės aktų nuostatas, susijusias su smurto ir priekabiavimo darbe prevencija. Šie DK pakeitimai aiškiai sustiprina darbdavių pareigas užtikrinti saugią darbo aplinką ir sukurti veiksmingą prevencijos bei reagavimo sistemą. Darbdaviai privalo laikytis aktyvaus požiūrio nustatydami ir mažindami smurto ir priekabiavimo riziką darbo vietoje.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio pakeitimai. Įsigaliojus pakeitimams, DK 30 straipsnio pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams fiziniams asmenims, darbdavių juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Šie pakeitimai siunčia aiškią žinią: bet kokios formos smurtas ir priekabiavimas darbo vietoje nėra toleruojamas, todėl būtina imtis aktyvių veiksmų, kad būtų užtikrinta kiekvieno darbuotojo apsauga.

tags: #kompensacija #uz #fizini #ir #pscologini #smurta